- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- 1-694-800/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12599-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Kaltinamasis
- T. S.
- Advokatai
- Gintautas Malaveckas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14Baudžiamojo proceso subjektai
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas :
1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo;
2) (duomenys neskelbtini) Vokietijoje už vagystę – 8 mėn. laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas iki 2019 m. gruodžio 6 d.;
3) Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, – 4 mėn. laisvės atėmimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. ir 2 mėn.; (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui;
4) Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalis ir BK 64-1 straipsnį, – 11 mėn. laisvės atėmimo; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkiems metams ir transporto priemonės motociklo konfiskavimas; įsiteisėjo 2021 m. birželio 21 d.; bausmė neatlikta,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. 2021 m. balandžio 21 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metaliniu strypu smogė ne mažiau tris kartus E. L. į galvą ir į kairę ranką, kuria E. L. dengėsi galvą, šiais savo veiksmais padarė kairės plaštakos II-III delnakaulių, kairio stipinkaulio galvos lūžius, lengvą galvos smegenų sukrėtimą ir dėl to nukentėjusiajam E. L. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis T. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad įvykis buvo 2021 balandžio 21 d., buvo namuose, atėjo L., abu buvo neblaivūs, įvyko kivirčas, kelis kartus paragino jį išeiti iš kiemo, nukentėjusysis nesutiko, tuomet močiutė paprašė išeiti, bet jis nesutiko, tada įvyko kivirčas ir jam smogė, tiksliai neprisimena, nes buvo neblaivus. Sudavė jam į rankas, prie riešo kažkur. Jam sudavė 2 arba 3 smūgius. Smūgiavo konkrečiai į rankas. Buvo abu nusiteikę agresyviai. Nukentėjusysis rankas laikė prie peties. Nesitaikė pataikyti specialiai į galvą. Jo rankos buvo prie peties, tai jis jam trenkė į rankas, į petį. Daugiau smūgių nebuvo suduota. Vėliau sužinojo, ką konkrečiai jam padarė, buvo lūžus ranka. Smūgių sudavimą nutraukė tai, kad nukentėjusysis pabėgo. Šiuo metu su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusįjį pažįsta nuo mažens, tai buvo nesusipratimas. Kauno teritorinių ligonių kasų civilinis ieškinys yra pagrįstas, atlikęs bausmę civilinį ieškinį žada atlyginti. Šiuo metu nedirba, bet turėjo du pokalbius dėl darbo į (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo metu T. S. paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Jis gyvena su savo močiute D. K. (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio mėn. pabaigoje, tiksliai kada, pasakyti negali, bet galėjo būti ta diena, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą, tai yra 2021 m. balandžio 21 d. vakare, jis buvo namuose, miegojo, kadangi buvo neblaivus. Miegant pajautė, kad jį kažkas žadina. Atsimerkęs pamatė, kad šalia stovi jo pažįstamas E. L., kuris jam pasakė ateiti į lauką pasikalbėti. Jis atsikėlė ir išėjo į kiemą. Kieme kalbantis su E. L., šis pradėjo ant jo šaukti ir jie susistumdė. Tada į kiemą iš kažkur atėjo jo močiutė, kuri liepė jam eiti į kambarį, o E. eiti namo. Jis nuėjo į kambarį. Paskui jį atėjo ir E. Jis supyko, kad E. neina namo, o vėl eina paskui jį į kambarį, ir kažką rėkauja, todėl kambaryje pamatęs metalinį strypą jį paėmė ir išėjo į lauką. Paskui išėjo ir E. Kieme jis strypu užsimojo link E. E. tuo metu galvą užsidengė ranka ir jis pataikė jam į ranką. Kurią ranką laikė E. pakėlęs prie galvos, nepamena. Ar pataikė E. į galvą, pasakyti negali. Smūgių buvo kokie 3. Nematė, kad nuo smūgių būtų bėgęs E. kraujas. E. jam jokių smūgių nesudavė. Močiutė, pamačiusi kas vyksta kieme tarp jo ir E., pradėjo rėkti. Jis tada numetė strypą kieme, nuėjo į kambarį, o E. tikriausiai išėjo namo. Jis gal tik po kokių penkių dienų sužinojo, kad E. lūžo plaštaka. Kaip jau minėjo, jo toks elgesys buvo dėl to, kad buvo neblaivus. Blaivus taip būtų nesielgęs. Su E. susitaikė, jo atsiprašė, žalą atlygino.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. S. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.
Nukentėjusysis E. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 21 d. iki pietų dirbo pas ūkininką. Po darbo geriant alų, kilo mintis nuvykti pas pažįstamą T. S. (duomenys neskelbtini), ir paprašyti grąžinti skolą – 130 eurų. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini) pas T. S. į namus, užėjęs į kambarį, rado jį miegantį, todėl prikėlė ir paprašė išeiti į lauką pakalbėti. Kai jį žadino, matė, kad jis neblaivus. Jis T. laukė gyvenamojo namo kieme. K. T. išėjo į lauką, matė, kad rankose laiko metalinę lazdą. T. S. jam nieko nesakė ir užsimojęs metaline lazda mėgino kirsti jam į galvą, tačiau jis užsidengė galvą dešine ranka, todėl T. lazda sudavė į dešinę ranką 3 kartus. Dėl kokių priežasčių jis sudavė lazda, nežino. Kiek pamena, jis su juo visiškai nekonfliktavo. Po suduotų smūgių iš kiemo pabėgo. Jam labai skaudėjo ranką, todėl paskambino sūnui M. L., (duomenys neskelbtini), kuris jam iškvietė medikus. Medikai jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur peršvietė ranką ir nustatė stipinkaulio galvos ir delnakaulio lūžį. Kiek atsimena, jam į galvą smūgiai nebuvo suduoti. Pas T. S. namuose buvo T. močiutė D. K., kuri matė, kaip buvo suduoti smūgiai bei mėgino jį apginti. T. S. pažįsta nuo jo vaikystės, kartu dirbdavo, sutardavo gerai (b. l. 22-23). Papildomai kaip liudytojas apklausiamas nukentėjusysis E. L. patikslino – nurodė, kad pirmą kartą apklausinėja mas policijos pareigūnui jis pasakė, kad jam T. S. smūgiavo ir sužalojo dešinę ranką, tačiau iš tikrųjų buvo sužalota kairė ranka. Jis netiksliai nurodė protokole-pareiškime ir liudytojo apklausoje, nes susipainiojo. Kai T. S. jam smūgiavo į galvą, ją jis užsidengė kaire ranka, todėl jis 2 kartus pataikė į kairę ranką, o trečiu smūgiu kažkiek pataikė į galvą. Ant galvos žymių neliko, tik skaudėjo galvą. T. S. jo atsiprašė, jie susitaikė, pretenzijų jam neturi. Civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš (b. l. 25).
Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 21 d. 17.51 val. iš Bendrojo pagalbos centro gautas M. L. telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės sumuštas tėvas, kraujuoja, užpuolikas žinomas, pasišalinęs. Prieš valandą laiko. Praneša sūnus. Laukia (duomenys neskelbtini). Informuota GMP. Įvykio vietoje nukentėjęs E. L. (nustatytas 2,40 promilių girtumas) paaiškino, kad apie 17 val. jis užsuko pas pažįstamą T. S. (nustatytas 2,14 promilių girtumas), nes pastarasis jam skolingas pinigų. T. S. gyvenamojo namo kieme tarp asmenų kilusio konflikto metu metaline lazda sudavė nenustatytą kiekį smūgių E. L. į įvairias kūno vietas. Ant E. L. kairės rankos matosi sumušimai (b. l. 5-7).
E. L. protokole-pareiškime 2021 m. balandžio 22 d. nurodė, kad 2021 m. balandžio 21d. apie 17 val. nuvykus pas pažįstamą T. S., su juo sukonfliktavo ir konflikto metu kieme T. S. metaline lazda 3 kartus sudavė jam į dešinę ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą; po šio įvykio kreipėsi į medikus, kurie jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) skyrių, kur nustatė stipinkaulio galvos lūžį ir delnakaulio lūžį; prašo T. S. taikyti įstatymo numatytą atsakomybę (b. l. 8-11).
Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta – kiemas (duomenys neskelbtini); apžiūros metu gyvenamojo namo priestate, prie lauko durų, rastas ir paimtas 15 cm diametro, 80 cm ilgio metalinis strypas (b. l. 14-19).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 22 d. nukentėjusysis E. L. pateikė (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame nurodyta E. L. diagnozė: stipinkaulio galvos lūžis ir kito delnakaulio kūno lūžis, užfiksuota objektyvi būklė: judesiai per kairės alkūnės ir plaštakos sąnarius riboti, skausmingi, šiuo metu pykina, vemia, svaigsta galva, be sąmonės nebuvo, orientuotas, anamnezė: trauma buityje, šiandien sumuštas bendradarbio; (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame užfiksuota, kad E. L. nustatyta diagnozė: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (b. l. 54-55, 57-58).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: E. L. konstatuota kairės plaštakos II-III delnakaulių, kairio stipinkaulio galvos lūžiai, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, padaryti kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Kairės plaštakos II-III delnakaulių ir kairio stipinkaulio galvos lūžiai, tiek vertinat juos izoliuotai, tiek kartu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; lengvas galvos smegenų sukrėtimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kairės plaštakos II-III delnakaulių ir kairio stipinkaulio galvos lūžiai griuvimui nebūdingi. Kairės plaštakos II-III delnakaulių lūžiai padaryti vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, kairio stipinkaulio galvos lūžis padarytas vienu ar daugiau trauminiu poveikiu. Vienas trauminis poveikis, sukėlęs lengvą galvos smegenų sukrėtimą, turėjo tekti į galvos sritį (nesant aprašytų išorinių sužalojimų, negalima tiksliau pasakyti į kurią). Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (b. l. 36-38).
Liudytoja D. K. parodė, kad ji gyvena kartu su anūku T. S.. 2021 m. balandžio mėn. pabaigoje, tiksliai kurią dieną pasakyti negali, vakare, tikslaus laiko neprisimena, ji dirbo ūkio darbus kieme. T. tą vakarą buvo išgėręs alaus. Ji buvo nuėjusi už malkinės, kai išgirdo kieme lojant šuniuką. Pagalvojo, kad kažkas atėjo. Atėjus į kiemą pamatė dviratį ir praviras namo duris. Suprato, kad kažkas įėjo į namą. Tada ji ėjo į namą ir tarpduryje sutiko E. L.. Jį pažįsta seniai, jis bendrauja su T. Kartu su E. ėjo ir jos anūkas T. E. buvo stipriai neblaivus. Anūkas buvo išgėręs alaus, tačiau nebuvo toks girtas kaip E. Išėję į kiemą T. su E. atsisėdo lauke ant suoliuko ir kalbėjosi. Ji nuėjo už malkinės. Būnant už malkinės, išgirdo jau garsiai kalbant T. su E. ir atėjo pažiūrėti, kas vyksta. Kai atėjo arčiau prie vyriškių, matė, kad jie abu susikibę stumdėsi, mosikavosi rankomis. Ji pradėjo šaukti T., kad jis eitų į kambarį, o E. liepė eiti iš kiemo. E. neklausė jos, nuėjo į kambarį paskui T. Paskui abu išėjo į kiemą. Tuo metu T. laikė rankoje metalinį strypą. Abu vienas ant kito rėkė. Matė, kaip T. sudavė smūgius E. per ranką. Kiek kartų sudavė, pasakyti negali. Kraujas nebėgo. Kiek matė, sudavė tik į ranką, tačiau tiksliai į kurią, pasakyti negali, nes viskas buvo labai greitai ir ji buvo supykusi dėl tokio jų elgesio. Ji pasakė T., kad eitų greitai į kambarį, nes iškvies policiją. E.išėjo pasiėmęs dviratį. Dėl ko konfliktavo T. su E., ji nežino (b. l. 40-42).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad T. S., metaliniu strypu suduodamas ne mažiau tris kartus E. L. į galvą ir kairę ranką, kuria jis dengėsi galvą, dėl ko jam buvo sumušta galva, ir kairės plaštakos II-III delnikaulio, kairio stipinkaulio galvos lūžis, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą (BK 138 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Suduodamas smūgius metaliniu strypu, kaltinamasis suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad taip gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir to norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje įvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir įrodyti. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad T. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl T. S. skirtinos bausmės
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis kaltinamasis T. S. teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka (b. l. 81-84), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas ( b. l.88), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir bausmės rūšies bei dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad ši T. S. padaryta veika buvo greičiau atsitiktinio pobūdžio, iš dalies išprovokuota ir neblaivaus nukentėjusiojo veiksmais. Kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, pripažino kaltę ir gailisi šių savo veiksmų, todėl BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti šiuo atveju pakankama BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – arešto, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę.
Teismo požiūriu būtent tokia bausmė atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti bausmės tikslus.
Bylos duomenimis, T. S. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs visos Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis ir BK 64-1 straipsnį, paskirtos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę kaltininkui už padarytas nusikalstamas veikas – į T. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, skaičių, motyvus, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, prie Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ją vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, keičiant į laisvės atėmimo bausmę.
Dėl proceso išlaidų
Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė Kauno teritorinė ligonių kasa.
Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 182,41 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 46-47). Ieškinyje nurodoma, kad dėl stipinkaulio galvos lūžio, delnakaulio kūno lūžio buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos : radiologo konsultacijos, dėl kitų galvos sričių paviršinio sumušimo: skubios medicinos gydytojo paslauga, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 182,41 Eur.
Iš Kauno teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio matyti, kad civilinis ieškovas prašo atlyginti E. L. gydymo ir jam suteiktų medicininių paslaugų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išlaidas. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių E. L. buvo gydomas, padaryti nusikalstamais T. S. veiksmais, išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas, prašomą priteisti sumą – 182,41 Eur, priteisiant iš kaltinamojo.
BPK 106 straipsnyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Teismui susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais dokumentais, matyti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) advokatas Gintautas Malaveckas teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios suma pagal teismui pateiktą (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 86,94 Eur. Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad nuteistas yra jauno amžiaus, ketina įsidarbinti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamojo priteistinos.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, o šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra bendrinama su kita šiuo metu atliekama realia laisvės atėmimo bausme, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (b. l. 98-99).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą 8 mėnesių ir 15 dienų (aštuonių mėnesių ir penkiolikos dienų) terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš T. S. priteisti Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 182,41 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą LT217300010002484333.
T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Daiktinį įrodymą metalinį strypą, paimtą įvykio vietos apžiūros metu 2021 m. balandžio 22 d., saugomą Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Priteisti iš nuteistojo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 86,94 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 94 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nurodyta suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor Bank AB ( buvęs Nordea bank AB Lietuvos skyrius), LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.“
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.