- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- ATP-1053-485/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05889-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014-08-27 nutarimu R. G. pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir jam paskirtos nuobaudos: už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą - 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą - 150 litų bauda; už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą - 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. R. G. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d., apie 19.30 val., prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį. Įvykus eismo įvykiui nesustojo ir važiuodamas toliau nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į krūmus. Būdamas eismo įvykio dalyviu, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 233 punktų reikalavimus
Šalies argumentai
R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-08-27 nutarimą ir bylą nutraukti, arba priimti kitus ATPK 302¹² str. nurodytus sprendimus šalinančius jo atsakomybę. Skunde nurodė, kad yra nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Neneigia, kad minėtu nutarime metu su savo pažįstamu D. J. buvo (duomenys neskelbtini), kuriame yra (duomenys neskelbtini) parduotuvė. Tačiau iš ten nuvažiavo nekliudę jokios kitos mašinos. Pavažiavęs 100 m. suko į kiemą ir nesuvaldęs automobilio nuslydo į krūmus, toliau negalėjo išvažiuoti. Tada su D. J., užrakinę automobilį, nuėję nusipirko alkoholio ir jį vartojo netoli automobilio. Kadangi eismo įvykio nesukėlė, iš eismo įvykio vietos nenuvažiavo, automobilį vairavo blaivus, todėl yra nubaustas nepagrįstai, kadangi draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus tik po eismo įvykio padarymo iki jo aplinkybių nustatymo. Alkoholinius gėrimus su D. J. vartojo, nes netoliese jis gyvena, todėl galvojo automobilį ten ir palikti ir pasiimti vėliau.
Apelianto teigimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kategoriškai patvirtinančių, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. l d. Byloje nurodyti papildomi duomenys apie eismo įvykį, kad automobiliui Mercedes benz nubrauktas galinis bamperis, abu kairės pusės sparnai, tačiau minėto automobilio apgadinimų foto nuotraukos nepadarytos. Duomenų byloje apie apelianto vairuoto automobilio BMV apgadinimus nėra. Jei apeliantas būtų kliudęs kitą automobilį, ir kliudytam automobiliui būtų padaryti apgadinimai, apgadinimai turėtų būti ir jo automobiliui padaryti, tačiau jo automobilis neapgadintas.
Skundo autorius pažymi, kad policijos darbuotojo R. U. 2014-08-04 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad prie jo ir jo kolegos, su kuriuo budėjo, priėjo pilietė R. B., kuri jiems nurodė, kad apelianto vairuotas automobilis apgadino jos stovintį automobilį ir iš eismo įvykio pasišalino. Ji taip pat nurodė BMV automobilio vairuotoją, kuris apgadino jos automobilį. Tačiau R. B. 2014-08-04 paaiškinime nurodyta, kad įvykio ji nematė, išgirdo stabdžių cypimą ir trenksmą ir kažkas iš šalia praeinančių jai pasakė, kad eitų apžiūrėt savo automobilį, nes jie išvažiavo su atidarytom durelėm. Kas apgadino nenustatyta. Taip pat nenustatytas ir praeinantis žmogus, kuris matė įvykį. Byloje nebandyta nustatyti ir apklausti asmenį, kuris matė įvykį ir kurį nurodė nukentėjusioji, bei neapklaustas kartu važiavęs liudytojas D. J.. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pageidaujant, jog būtų apklausti tiek kaltinimo, tiek gynybos liudytojai – kartu su juo buvę asmenys, o teismui nesiėmus priemonių sudaryti tam sąlygų, buvo pažeista teisė į gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą.
Apelianto teigimu, administracinio teisės pažeidimo byloje surašyti dokumentai prieštarauja faktams, kurie nustatyti iš apklaustų asmenų, kadangi nukentėjusioji R. B. paaiškino, kad jai praeivis pasakė, kad automobilis, apgadinęs jos automobilį, išvažinėjo su atidarytom durelėm, tačiau atidarytos durelės negalėjo padaryti tokių automobilio Mercedes benz apgadinimų – nubraukti galinį bamperį, abu kairės pusės sparnus, nes jos, važiuojant automobiliui, po pirmo kontakto su kuo nors, iš karto užsidarytų. O šiuo atveju pagal tokią apgadinimų logiką, automobilio atidarytos durelės turėjo ištisai braukti visą automobilio šoną. LVAT savo teismo praktikoje yra pasisakęs, kad asmuo atsako tik už kito automobilio apgadinimą. Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta pareiga kviesti policiją įvykus eismo įvykiui išnyksta, kai eismo įvykį sukėlęs ir turtinę žalą padaręs asmuo ir nukentėjusysis sutampa.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
R. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis minėtų Konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimų (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6/2012), tokią praktiką formavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT nutartys Nr. N575-2377/2011, N575-2002/2011 ir kt.).
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (LVAT nutartys Nr. N62-1830/2011, N575-927/2012, LAT nutartis 2AT-6-2012).
Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kt. aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (ATPK 256 straipsnio 1 dalis). Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus taip pat renka ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (šiuo atveju – teismas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (LVAT nutartis Nr. N62-2204/2011 ir kt.). Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą neįvertino, kad nors R. G. teisme nurodė, kad pripažįsta pažeidimą, tačiau iš jo tolesnio paaiškinimo matyti, kad nepripažįsta esminių aplinkybių, teigia, jog automobilį kliudė sustojus, kai atsidarė dureles, dėl to pažeidimų nėra. Įvertinus R. G. rašytinį paaiškinimą esantį byloje (b. l. 5), bei pirmos instancijos teisme duotus paaiškinimus daroma išvada, jog jis neigia savo kaltę dėl eismo įvykio padarymo, bei dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, todėl jo kaltė byloje turi būti patvirtinta abejonių nekeliančiais įrodymais.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, pripažindamas R. G. kaltu dėl pažeidimų padarymo, iš esmės rėmėsi tik rašytiniais bylos įrodymais. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), paaiškinimais (b. l. 4, 5), tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), alkotesterio parodymais (b. l. 9), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 11), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12 - 15), kita medžiaga. Eismo įvykį matę asmenys pasirašytinai jokių paaiškinimų nedavė, D. J. buvęs kartu su R. G. automobilyje į teismo posėdį kviestas ir apklaustas nebuvo, nors byloje yra duomenys apie jo gyvenamąją vietą (b. l. 7-8), teismas taip pat nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatytas asmuo matęs įvykį, kurį paminėjo nukentėjusioji R. B., kuri taip pat nebuvo apklausta teismo posėdyje, tačiau iš jos rašytinio paaiškinimo matyti, jog asmuo matęs įvykį, galėjo būti jos pažįstamas, kadangi žinojo, koks yra jos automobilis ir jai pasakė apžiūrėti savo automobilį. Teismas taip pat į posėdį nekvietė ir neapklausė į eismo įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų T. Š., bei R. U., priimdamas nutarimą rėmėsi surašytu tarnybiniu pranešimu, nors pagal suformuotą teismų praktiką rašytiniai asmenų paaiškinimai nepakeičia liudytojų parodymų, todėl teismas turi būti aktyvus ir teismo posėdyje apklausti asmenis, galinčius padėti nustatyti svarbias bylos aplinkybes. Apeliantas ginčija žalos atsiradimo aplinkybes, nurodo jog automobilių sugadinimai netapatūs, minėti policijos pareigūnai, apžiūrėjo ir užfiksavo automobilių apgadinimus (b. l. 3, 11), todėl jų paaiškinimai svarbūs ir šiuo aspektu.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas visapusiškai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių ir nepašalinus byloje surinktų įrodymų tarpusavio prieštaravimų, iš esmės remiantis vien rašytine bylos medžiaga. Teismas į posėdį nekvietė įvykio liudininkų (policijos pareigūnų, kartu su R. G. važiavusio asmens), nukentėjusiosios ir jų neapklausė, nesiėmė priemonių nustatyti įvykį galėjusio matyti asmens ir jį apklausti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Taip teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama R. G. kaltė dėl pažeidimų padarymo, šios aplinkybės bus išsiaiškintos nagrinėjant bylą iš naujo apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.