- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-10
- Bylos Nr.
- 1S-231-966/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23550-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Virginija Liudvinavičienė, Evaldas Pašilis
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Aidas Mažeika
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo D. K. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 19 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nužudė kitą žmogų, o būtent: jis, 2024 m. birželio 21 d., apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje – kelyje (duomenys neskelbtini), t. y. automobilyje „Mercedes Benz CLS 550“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. K. (E. K.) ir, kuriame buvo nukentėjusysis A. C. (A. C.), važiuojant link (duomenys neskelbtini) miesto, įvykusio tarpusavio konflikto su A. C. metu (ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje), tyčia vieną kartą peiliu dūrė galinėje automobilio sėdynėje sėdinčiam A. C. į dešinę šlaunį, padarydamas jam durtinį-pjautinį dešinės šlaunies sužalojimą, pažeidžiant šlauninę arteriją su visišku jos atidalinimu, kvalifikuojamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūminiu išoriniu nukraujavimu, nuo ko nukentėjusysis mirė.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Alvydo Valiukevičiaus 2024 m. birželio 28 d. nutarimu D. K. pripažintas įtariamuoju, paskelbta jo paieška. Vilniaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. liepos 2 d. nutartimi D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant šios kardomosios priemonės termino.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 123 straipsniu ir vykdant Vilniaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. liepos 2 d. nutartį, D. K. sulaikytas 2024 m. gruodžio 19 d. 10.48 val. Vilniaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi palikta galioti ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. liepos 2 d. nutartis bei trims mėnesiams nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 19 d. iki 2025 m. kovo 19 d. Šios kardomosios priemonės terminas buvo pratęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi kaltinamajam D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams konstatavus, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas šiuo metu nelaikytinas pakankamu eliminuoti tiek pasislėpimo, tiek naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką ir nėra pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Kaltinamojo D. K. gynėjas skunde prašo kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir užstatą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Skiriant griežčiausią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, duomenys, pagrindžiantys asmeniui pareikštus kaltinimus, taip pat konkretūs faktai, įrodantys būtinybę asmenį laikyti suėmime, turi būti vertinami itin kruopščiai. Jei tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą. Nagrinėjamoje byloje iš tiesų yra duomenų, kad D. K. veiksmais galėjo būti atimta gyvybė nukentėjusiajam, tačiau pati situacija vertintina kaip kazusas, t. y. gyvybės atėmimas be kaltės. Tai reiškia, kad duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nėra pakankamai, kad būtų galima taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
5.2. Šioje proceso stadijoje kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti D. K. taikant švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir 30 000 Eur užstatą. Grėsmė prarasti tokią ženklią pinigų sumą eliminuotų tikimybę, kad kaltinamasis gali pasislėpti nuo teismo ar daryti naujus nusikaltimus. Be to, jis būtų nuolat stebimas elektroninio įtaiso pagalba.
6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo D. K. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundas atmetamas.
7. Išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą ir įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą bei LITEKO sistemoje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas pagrįstai ir teisėtai. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes ir nenukrypo nuo nacionalinių bei Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad D. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nagrinėjamu atveju užfiksuoti liudytojų parodymuose, iš dalies paties kaltinamojo D. K. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokole, akistatos protokole, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje bei specialisto paaiškinimų protokoluose. Apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo klausimą, klaidų nepadarė. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas. Šiuo atveju, D. K. gynėjo skundo argumentai, susiję su kaltinamojo galimai padaryta veika ir jo veiksmų teisiniu kvalifikavimu, nėra vertinami. Galutines išvadas dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir ją patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Šioje proceso stadijoje svarbu tai, kad pirmiau nurodytuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti D. K. padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kas leidžia jo atžvilgiu taikyti kardomąsias priemones, tame tarpe, ir griežčiausią jų – suėmimą.
9. Skundžiama nutartimi suėmimo terminas D. K. atžvilgiu trims mėnesiams pratęstas šiais įstatyme nustatytais pagrindais – kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai nėra išnykę.
10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu suėmimas skiriamas ir pratęsiamas jo terminas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).
11. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad D. K. pareikšti kaltinimai dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šio straipsnio sankcijoje numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Vien tik gresiančios bausmės griežtumas nelemia asmens ketinimų pasislėpti nuo teismo, tačiau nagrinėjamu atveju tokios rizikos realumas įvertintinas kartu su kaltinamojo socialiniais ryšiais bei jo asmenybe, ką tinkamai padarė apygardos teismas.
12. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino tai, jog kaltinamasis anksčiau teistas šešis kartus, tame tarpe ir už nužudymą bei kitus smurtinio pobūdžio nusikaltimus, jis taip pat pripažintas pavojingu recidyvistu. D. K. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Nors kaltinamasis ir turi deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau bylos duomenimis po nusikalstamos veikos padarymo joje negyveno, buvo paskelbta jo paieška bei kreiptasi į Baltarusijos Respubliką dėl kaltinamojo ekstradicijos. Praeityje, tiriant kitas nusikalstamas veikas, taip pat buvo paskelbta jo paieška. Iki sulaikymo kaltinamasis nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. D. K. yra vedęs, turi nepilnametį vaiką, tačiau šios aplinkybės nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamos veikos įvykdymo bei slapstymosi nuo jo atžvilgiu vykdomo tyrimo. Taigi, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai nėra tokie, dėl kurių jis negalėtų išvykti iš Lietuvos bei, kurie savaime paneigtų jo galimą pasislėpimo riziką, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindas nėra išnykęs.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, kardomosios priemonės terminas D. K. taip pat pagrįstai pratęstas nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
14. D. K. inkriminuotas vienas labai sunkus nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Remiantis bylos duomenimis, kaltinamasis anksčiau teistas šešis kartus, tame tarpe ir už nužudymą bei kitus smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, D. K. galimai padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas atskleidžia didesnį jo pavojingumą bei polinkį nusikalsti. Jis taip pat baustas administracine tvarka. Šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. K. pareikšti kaltinimai pagal BK 284 straipsnį. Taigi aptartų duomenų visuma leidžia pritarti apygardos teismo išvadai, kad būdamas laisvėje D. K. gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, sprendžia, kad kaltinamojo gynėjo skunde nurodomos švelnesnės kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra bei 30 000 Eur dydžio užstatas – nagrinėjamu atveju nebūtų pakankamos, dėl ko negali būti taikomos. Teismo vertinimu, nurodytos kardomosios priemonės nors ir kontroliuoja, tačiau reikšmingai asmens judėjimo laisvės neriboja, jos tik iš dalies sumažintų galimą kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) bei naujų nusikaltimų darymo riziką ir neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Kaip jau minėta pirmiau, kaltinamasis praeityje teistas ne kartą, jis taip pat atliko ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę dėl nužudymo, todėl akivaizdu, kad net ir suvokimas apie galimą pakartotinį ilgalaikį laisvės atėmimą, neatgrasė jo nuo galimos nusikalstamos veikos padarymo. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad kitos švelnesnės kardomosios priemonės šiuo metu D. K. atžvilgiu negali būti taikomos.
16. Aukštesnysis teismas, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo metu egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti suėmimo pagrindai, todėl šios kardomosios priemonės terminas jam pratęstas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo teisės ir laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių ar nacionalinių įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju naikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi kaltinamajam D. K. (D. K.) pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.