Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus atstovei I. Š.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims I. V., J. V. ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijai,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys I. V., J. V., Valstybės biudžetinė įstaiga Utenos rajono savivaldybės administracija Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija, (duomenys neskelbtini) ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

(duomenys neskelbtini) išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose konkrečiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Iš dalies geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus šiose konkrečiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susisijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių ir darbo santykių srityse. V. V. reikalinga pagalba priimant gerai apgalvotus/informuotus sprendimus. Pajamų ir išlaidų naudojimas, nekilnojamojo bei kilnojamojo turto naudojimas yra aktualiausios ir problematiškiausios sritys, kuriose asmuo potencialiai gali bandyti realizuoti savo teises, dėl ko, tikėtina, realiai gali nukentėti asmens interesai. Jam gyvenant (duomenys neskelbtini), suteikiama visapusiška konstruktyvi pagalba, todėl asmuo savo teisėmis potencialiai naudotis su pagalba gali.

V. V. Utenos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2021 m. sausio 25 d. gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad V. V. nustatytas (duomenys neskelbtini), ir jo galimybės suprasti savo veiksmų esmė ir juos valdyti yra tokios:

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.

Tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.

CK civilinis veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Civilinis veiksnumas priklauso nuo dviejų aplinkybių: nuo amžiaus ir nuo asmens psichinės būklės, t. y. nuo gebėjimo ir galėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose Nr. R(99) 4, kur pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Šį principą iš esmės atitinka riboto civilinio veiksnumo institutas ir veiksnumo apribojimo suinteresuotam asmeniui pasekmės, suteikiančios šiam asmeniui teisę su rūpintojo sutikimu atlikti tam tikrus veiksmus ir sudaryti tam tikrus sandorius, taip pat paliekančios asmeniui teisę pačiam sudaryti kasdieninius smulkius sandorius (CK 2.11 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas pareiškimu prašo peržiūrėti ir panaikinti teismo sprendimą, kuriuo jis buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose konkrečiose srityse, tačiau tenkinti pareiškimą pilna apimtimi nėra pagrindo, kadangi nagrinėjamu atveju, panaudojus specialias medicinos mokslo žinias, gautu rašytiniu įrodymu – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada (CPK 466 straipsnis) – neveiksnumo nustatymo medicininis kriterijus yra įrodytas, V. V. (duomenys neskelbtini) m. nustatyta diagnozė ((duomenys neskelbtini)) iki šiol nėra pasikeitusi, jis nėra visiškai pasveikęs (CPK 469 straipsnio 1 dalis), tačiau svarbu pažymėti tai, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) metų rugsėjo mėnesio, kai paskutinį kartą buvo gydytas stacionare, vartoja paskirtus vaistus, jo psichinė sveikata dėl vaistų teigiamo poveikio, kai laikomasi nustatyto gydymo režimo, išlieka stabili, nors stabilios medikamentinės remisijos dar nepasiekta.

Minėta, kad pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens sveikatos pagerėjimas, dėl kurio jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, teismui yra pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (CPK 469 straipsnio 1-4 dalys). Peržiūrėdami anksčiau priimtus sprendimus teismai įvertina ne tik tai, ar asmens būklė yra pasikeitusi, tačiau ir kokios tuo metu santykių sritys jam aktualios, t. y. kokiose srityse neapribojus veiksnumo asmens interesai būtų pažeisti.

Ištyrus ir įvertinus į bylą pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, remiantis teismo sprendime nurodytais teisės aktais, vadovaujantis kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principu, visas abejones vertinant pareiškėjo V. V. naudai, esant CPK 469 straipsnio 1 dalyje numatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas peržiūrėti Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatytas konkrečių sričių, kuriose V. V. pripažintas neveiksnius, sąrašas.

Sprendžiant, dėl kokių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sričių asmens pripažinimas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu turi būti peržiūrėtas, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais. Tačiau teismas pažymi, kad eksperto išvada yra tik viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių (CPK 212–219 straipsniai) ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. V. gyvena (duomenys neskelbtini), kur jam yra sudarytos tam tikros gyvenimo sąlygos, siekdamas V. V. socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog esant tokiai pareiškėjo V. V. psichikos būklei ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jis turi būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tik tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai ir kuriose jis nesupranta ar iš dalies nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti.

Teismas nesiremia (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada dalyje, kuria nustatyta, kad V. V. dėl jam diagnozuoto sveikatos sutrikimo tik iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje, nes tokia išvada neatitinka byloje nustatytų tikrųjų faktinių aplinkybių dėl V. V. gebėjimo savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus šioje srityje (CPK 218 straipsnis), todėl šioje srityje V. V. veiksnumas neturi būti ribojamas.

Sprendžiant dėl kitų turtinių santykių sričių teismas atsižvelgia į tai, kad V. V. pageidauja gyventi savarankiškai, ketina kurti nuosavą verslą, turi daug verslo planų, imti paskolas verslui ir pan. Todėl tokios sritys, kaip asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) yra aktualios nagrinėjamu atveju ir neapribojus šiose srityse veiksnumo, pareiškėjo interesai galėtų būtų pažeisti, kiti asmenys galėtų pasinaudoti jo sveikatos būkle, o tai sukeltų papildomas negatyvias pasekmes, tame tarpe galimi turtiniai praradimai. Taigi yra pagrindas šioje dalyje prašomą peržiūrėti sprendimą palikti nepakeistą.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šiuo metu paveldėjimo teisinių santykių sritis (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) V. V. nėra aktuali, todėl siekiant kuo mažesnio asmens teisių ribojimo, asmens veiksnumas šioje srityje neribojamas.

Nors (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad V. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šeimos santykių ir asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus srityse, o darbo teisinių santykių srityje gali tik iš dalies, tačiau teismas nemato pagrindo keisti (duomenys neskelbtini) sprendimo dalyje dėl šių sričių. Šeimos santykių ir asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus sritys pareiškėjui nėra šiuo metu aktualios, todėl jose jo veiksnumas neribojamas. V. V. iki (duomenys neskelbtini) nustatytas darbingumo lygis – (duomenys neskelbtini) proc. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam tikrose srityse (santuoka, įvaikinimas, kito asmens globa, balsavimas, darbo santykiai) iš esmės negali egzistuoti ribotas gebėjimas savarankiškai spręsti, kadangi šių sričių teisių ir pareigų įgyvendinimas reikalauja asmens vidinės valios pareiškimo. Šiose srityse asmuo gali būti arba visiškai veiksnus arba neveiksnus, taigi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių jau minėtose srityse, jos ir neturėtų būti ribojamos. Todėl darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) pareiškėjo veiksnumas taip pat neturėtų būti ribojamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. V. iš esmės pripažįsta savo ligą, vartoja paskirtus vaistus, nuo (duomenys neskelbtini) metų nėra gydytas stacionare, jo būklė išlieka stabili, todėl atsižvelgiant į ekspertų išvadas, šalių paaiškinimus, teismo nuomone, yra pagrindas pakeisti (duomenys neskelbtini) sprendimą dalyje dėl V. V. pripažinimo neveiksniu sveikatos priežiūros srityje ir nustatyti, kad jis šioje srityje yra ribotai veiksnus. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, atsižvelgia ne tik į pareiškėjo fizinę ir psichikos būklę, bet ir į jo amžių, elgseną šiuo metu, jo gebėjimus, taip pat į tai, kad dalinai neapribojus veiksnumo šioje srityje, pareiškėjas gali nustoti vartoti vaistus arba sumažinti jų dozę, dėl ko gali nukentėti pats, kelti grėsmę kitiems asmenims.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti V. V. pareiškimą ir pakeisti (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo sprendimą nustatant naują sričių, kuriose pareiškėjas V. V. pripažįstamas neveiksniu ir ribotai veiksniu, sąrašą (CPK 469 straipsnio 4 dalies 3 punktas). V. V. pripažintinas neveiksnius asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) srityse. Asmeninių neturtinių santykių – sveikatos priežiūros srityje V. V. pripažintinas ribotai veiksniu.

Teismas vertina, kad nustatyti apribojimai pareiškėjo teisių nesuvaržys tiek, kad būtų pažeistos jo žmogaus teisės, o priešingai užtikrins tam tikrą apsaugą, kad nebūtų pasinaudota jo psichine būkle ir padaryta žalos. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio asmeniui, pripažintam neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse, jo sveikatai pagerėjus nustatyta tvarka kreiptis dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo (CPK 469 straipsnio 1 dalis).

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas ribotai veiksniu ir neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa/rūpyba lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse kaip rūpintojas ar globėjas tose srityse, kur asmuo pripažintas ribotai veiksniu ir neveiksniu (CK 2.10 straipsnis, 3.240 straipsnis).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenys pateiktini Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka (CPK 4641 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių – sveikatos priežiūros srityje.

Pripažinti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose turtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.