- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-16
- Bylos Nr.
- TS-185-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-1-00311-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- A. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nuteistasis nurodė, jog su Komisijos nutarimu kategoriškai nesutinka. Jis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau dešimt metų, dešimt kartų buvo skatintas, ir yra padaręs keturis drausmės pažeidimus iš kurių du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi. Visą bausmės atlikimo laiką dirbo ir dirba iki šiol. Nuo 2019 m. gruodžio iki 2021 m. birželio sumažėjo nusikalstamo elgesio rizikos balai pagal „OASys“, t. y. nuo 34 balų iki 26 balų, ir tai reiškia, kad jo elgesio rizika yra žema. Bausmę atlieka lengvojo režimo grupės sąlygomis. Yra pateikęs 2019 m. balandžio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimą, kad lygtinio atveju bus įdarbintas statybos įmonėje. Teigia, kad vykdo visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones išskyrus vieną, t. y. nelanko priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų įžanginės grupės užsiėmimų, kadangi jie dėl karantino nebuvo rengiami. Galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turi kur gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2021 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 26 balai, iš kurių 10 statinių balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmė, akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už nustatytos tvarkos pažeidimus buvo grąžintas laisvės atėmimo bausmės atlikti iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmiškos nuomonės, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pargrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Nuteistasis smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau pataisos namuose tinkamų išvadų nepadarė ir buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Vis dar išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: turi skolų; būdingas pavojingas elgesys; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo būdų; neturi kvalifikacijos; turi nestabilią, mažą darbo patirtį; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 12 m. laisvės atėmimo.
Teistas: Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 12 m. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 9 mėn. 6 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. birželio 17 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2021 m. birželio 21 d. nutarimu netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2021 m. birželio 17 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. birželio 21 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam A. B. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat už labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes nusikaltimą (šeimos nario nužudymas), kas, teismo vertinimu, didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, sąžiningą darbą paskatintas, dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Priešingai, nuteistasis per bausmės atlikimo laiką keturis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo taikytos dvi drausminės nuobaudos, taip pat du kartus buvo nuspręsta nuobaudos nuteistajam neskirti, apsiriboti svarstymu drausminėje komisijoje ir šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, juolab, kad nuteistasis, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. perkeltas į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos – buvo nubaustas drausmine nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, todėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu buvo grąžintas į pataisos namus.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme taip pat kelia A. B. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; turi skolų; būdingas pavojingas elgesys; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo būdų; neturi kvalifikacijos; turi nestabilią, mažą darbo patirtį; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis bausmę atlikdamas atvirojoje kolonijoje dalyvaudavo veiklose, skatinančiose nusikalstamą elgesį, nesilaikė nustatytos tvarkos (buvo nerastas namuose, iš darbo grįžo apsvaigęs nuo alkoholio), darytina išvada, kad nuteistasis ir toliau ignoruoja socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalstamą elgesį, iš ankstesnių patyrimų nepasimoko; supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, galimą žalą asmeniui ir jo aplinkai, tačiau šiuos veiksnius ignoruoja; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Paminėtina, nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atliekant laisvės atėmimo bausmę fiksuotas alkoholio vartojimo atvejis, todėl išlieka rizika dėl pakartotinio alkoholio vartojimo. Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodoma, kad nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, neturi profesinės kvalifikacijos, tačiau yra motyvuotas darbinei veiklai, pataisos įstaigai pateikė formalų patvirtinimą dėl galimybės įsidarbinti. Tačiau sutikimas įdarbinti pateiktas prieš dvejus metus, todėl abejotina, kad šis sutikimas galėtų būti realiai įgyvendinamas.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 26 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, tai reiškia, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ši rizika nuo paskutinio atlikto vertinimo sumažėjo nuo 34 balų, kas rodo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 16 svertinių balų, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama A. B. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo A. B. skundas dėl Komisijos 2021 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.