Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-28 · Administracinė byla Nr. AS-492-757-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
AS-492-757-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00289-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos, Palangos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
Pareiškėjas
UAB „Pajūrio paslaugų centras“
Administracinė byla Nr. AS492-757/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00289-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Pajūrio paslaugų centras“ skundą atsakovams Palangos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (teisių perėmėja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Pajūrio paslaugų centras“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui patikslintą skundą (b. l. 23–25), kuriuo prašo panaikinti: 1) 2011 m. liepos 29 d. Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimą Nr. 26 (toliau – ir Sprendimas); 2) 2011 m. liepos 15 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-628 (toliau – ir Įsakymas).

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo bei Įsakymo galiojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi (b. l. 3–4) priėmė pareiškėjo patikslintą skundą ir tenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-505-609/2011 įsiteisėjimo sustabdė Sprendimo ir Įsakymo galiojimą.

Teismas pažymėjo, kad UAB „Pajūrio paslaugų centras“ pritaikytos poveikio priemonės gali neatitikti proporcingumo kriterijų, todėl atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą ir galimas materialines pasekmes dėl pareiškėjo ūkinės veiklos sustabdymo vasaros sezono metu, ir padarė išvadą, kad yra tikslinga pritaikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą.

II.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir šį prašymą atmesti.

Atskirajame skunde akcentuoja, kad teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, yra užkertamas kelias vykdyti teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, susijusius su alkoholio licencijos sustabdymu.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad Palangos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pareiškėjui 2011 m. liepos 1 d. išdavė maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą Nr. 166 sezoninei maisto ir gėrimų teikimo veiklai. Paaiškina, kad vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. T2-238 2 punktu kurortinis, poilsio ir turizmo sezonas Palangoje yra nustatytas nuo gegužės 12 dienos iki spalio 15 dienos, todėl tikėtina, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pareiškėjas jau nebevykdys maisto tvarkymo veiklos. Pažymi, kad pareiškėjas iki dabar nėra pateikęs informacijos apie nustatytų trūkumų pašalinimą ir prašymo atnaujinti veiklą. Teigia, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba negalės tinkamai atlikti teisės aktais jai pavestų funkcijų ir užtikrinti jai keliamų uždavinių įgyvendinimo, t. y. saugoti vartotojų interesus ir ginti pažeistas jų teises maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimo srityse, užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos rinkai tiekiamas maistas būtų saugus, tinkamai paženklintas ir atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų įteisintus saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus visuose maisto tvarkymo etapuose.

Pareiškėjas UAB „Pajūrio paslaugų centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Pažymi, kad atsakovo Palangos miesto savivaldybės argumentas, jog dėl pritaikytų reikalavimų užtikrinimo priemonių, jis negali vykdyti įstatymuose nustatytų funkcijų, neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirties, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų, bei šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Akcentuoja, kad atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir toje dalyje, kuria buvo laikinai sustabdytas Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-505-609/2011 įsiteisėjimo sustabdytas Sprendimo ir Įsakymo galiojimas.

Nustatyta, kad 2011 m. liepos 29 d. Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu Nr. 26 buvo sustabdyta UAB „Pajūrio paslaugų centras“ baro-bistro, esančio Vytauto g. 98, Palangoje, Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas Nr. 166, veikla (kodas 56.0.0.S – maitinimo ir gėrimų teikimo veikla (sezoninė)) nuo 2011 m. liepos 29 d. 22.30 val. iki sprendimo dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo priėmimo bei pripažintas negaliojančiu Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 17 (b. l. 8). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. liepos 15 d. priėmė įsakymą Nr. A1-628, kuriuo, vadovaudamasis Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618, 6, 54.2, 55 punktais, Licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo tvarkos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T2-35 1 punktu, 3 punktu ir atsižvelgdamas į Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011 m. liepos 13 d. raštą Nr. D2-168, sustabdė UAB „Pajūrio paslaugų centras“ 2009 m. rugsėjo 22 d. išduotos licencijos Nr. 1134 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą bare-bistro, Vytauto g. 98, Palangoje, iki Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimo dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo priėmimo (b. l. 27).

Įvertinusi ginčijamų aktų priėmimo pagrindus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. A1-628 yra sąlygotas Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimo ir jo galiojimas yra susijęs su šios institucijos priimtais sprendimais. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors atskirąjį skundą padavė vienas iš atsakovų – Palangos miesto savivaldybės administracija, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi yra sustabdytas šio atsakovo ir kito atsakovo – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų galiojimas, teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį ir ginčijamų aktų susietumą tarpusavyje, daro išvadą, kad turi būti nagrinėjamas abiejų pareiškėjo skunde ginčijamų aktų laikino sustabdymo pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.). Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nevertina klausimų dėl ginčijamų aktų pagrįstumo, tačiau dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažymi, jog iš nurodytų ir byloje pareiškėjo pateiktų argumentų negalima spręsti, kad yra pagrįstas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumas. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui tik nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir laikinai nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, pareiškėjas patirs didelių finansinių nuostolių (b. l. 6–7).

Pažymėtina, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo turtinei padėčiai paprastai nelaikoma ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas komplikuosis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokiais atvejais galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo išsakytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo – t. y. neįrodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pareiškėjo argumentai, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis patirs finansinių nuostolių, yra susiję ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, t. y. ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, todėl tai nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Taip pat sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgiama ir į taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės proporcingumą bei interesų pusiausvyrą, t. y. įvertinama, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas negali sukelti daugiau neigiamų pasekmių nei tos, kurios atsirastų šių priemonių nepritaikius. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje yra kilęs ginčo dėl administracinių aktų, kuriais yra sustabdyta pareiškėjo teisė verstis licencijuojama veikla, nes buvo nustatyti atitinkamų teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimu srityje, pažeidimais, daro išvadą, kad pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė pažeistų interesų pusiausvyrą bei būtų neproporcinga.

Taip pat atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas Nr. 166 pareiškėjui buvo išduotas sezoninei veiklai, o sezonas Palangos mieste yra nuo gegužės 12 dienos iki spalio 15 dienos, todėl įvertinus šį argumentą, spręstina, kad šiuo metu, kai sezonas yra pasibaigęs, pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas tapo nebetikslingas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo naikintina, o atskirasis skundas tenkintinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-505-609/2011 įsiteisėjimo sustabdytas 2011 m. liepos 29 d. Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimo Nr. 26 bei 2011 m. liepos 15 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-628 galiojimas, ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė