- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-66-275/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20914-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- S. F.
- Ieškovas
- S. F.
- Atsakovas
- AB Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- LR Finansų ministerija, Lietuvos bankas
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. F. skundą/ieškinį atsakovams AB Lietuvos paštui, Muitinės departamentui, LR Seimo kontrolierių įstaigai, LR Ryšių reguliavimo tarnybai, LR Susisiekimo ministerijai, tretieji asmenys LR Finansų ministerija, Lietuvos bankas, dėl teisių gynimo ir žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo ieškovas prašė pareikalauti tos srities ekspertų raštiško išaiškinimo, kas yra laikoma „muitu arba bet kuriuo kitu tos pačios rūšies mokesčiu“, kaip parašyta Pasaulinės Pašto Konvencijos 31 str. 2 d.; pareikalauti tos srities ekspertų raštiško išaiškinimo ar teisingas, teisėtas ir pagrįstas yra LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.35-1271) 40 str. l d. 24 p., 40 str. 4 d. priėmimo metu nustatytų nominalių dydžių taikymas nuo 2012 m. balandžio mėn. ir vėliau, dėl įvykusios per tą laikotarpį teisėtos mokėjimo priemonės vieneto (Lito) perkamosios galios nuvertinimo ir kreiptis į kompetentingą instituciją nustatyti, ar įstatymo nuorodos atitinka LR Konstituciją; pateikti 2009 m. vasario 26 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintų Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisykles (Žin., 2009, Nr. 25-1004) 7-9 p. kompetentingai institucijai nustatyti ar šie punktai atitinka įstatymą; pateikti 2011 rugsėjo 2 d. AB Lietuvos pašto ir Vilniaus teritorinės muitinės susitarimą Nr. l l/B-620001-1690 dėl bendradarbiavimo atliekant muitinės formalumus ir kontrolę prekėms, gabenamoms pašto siuntose, ir t.t. kompetentingai institucijai nustatyti ar jis atitinka aukštesnės galios teisės aktus; panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 1-80 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1-541 „Dėl papildomų paslaugų tarifų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir patraukti teisinėn atsakomybėn jį priėmusi pareigūną; apklausti liudytojais A. K. ir A. B., I. Š. ir R. Š., E. M. ir R. S., V. V., kad jie patvirtintų/ paneigtų tikrovę atitinkančius faktus ir reikšmingas bylos išsprendimui aplinkybes nurodytuose klausiniuose; panaikinti AB Lietuvos pašto niekieno nepasirašytuose informaciniuose pranešimuose keliamus neteisėtus ir nepagrįstus reikalavimus pašto siuntos gavėjui, uždrausti tokius siuntinėti, panaikinti neteisėtai reikalaujamą apmokėjimą už neprašytą muitinio tarpininkavimo paslaugą, pripažinti už ją šantažo būdu išgautus apmokėjimus ieškovo patirtais tiesioginiais nuostoliais bei pridėti juos prie turtinės žalos atlyginimo; priteisti atlyginti ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB Lietuvos pašto neteisėtų veiksmų/ neveikimo, kuri yra 1283137,90 Lt ir pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems darbuotojams; panaikinti ieškovo gautoms siuntoms iš JAV Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos taikytą LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.35-1271) 40 str. l d. 24 p., 40 str. 4 d. priėmimo metu nustatytus nominalius dydžius nuo 2012 m. balandžio mėn. ir vėliau, dėl įvykusios per tą laikotarpį teisėtos mokėjimo priemonės vieneto (Lito) perkamosios galios nuvertinimo, pripažinti už jas priskaičiuotus PVM sumas ieškovo patirtais tiesioginiais nuostoliais bei pridėti juos prie turtinės žalos atlyginimo; priteisti atlyginti ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos neteisėtų veiksmų/ neveikimo, kuri yra 878883,96 Lt ir pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems pareigūnams; priteisti atlyginti ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl LR Seimo kontrolieriaus įstaigos neteisėtos veikos/ neveikimo, kuri yra 761788,70 Lt ir pareikšti jam regresinį ieškinį; priteisti atlyginti ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl LR Ryšių reguliavimo tarnybos neteisėtos veikos/ neveikimo, kuri yra 509446,20 Lt ir pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems pareigūnams; priteisti atlyginti ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl LR Susisiekimo ministerijos neteisėtos veikos/ neveikimo, kuri yra 316023,28 Lt ir pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems pareigūnams; uždrausti taikyti LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.35-1271) 40 str. l d. 24 p., 40 str. 4 d. priėmimo metu nustatytus nominalius dydžius dėl įvykusios per tą laikotarpį teisėtos mokėjimo priemonės vieneto (Lito) perkamosios galios nuvertinimo ir įpareigoti LR Finansų ministeriją neatidėliotinai paruošti ir priimti ar pateikti valstybės įstatymų leidėjui sumų dydžių indeksavimo teisinį aktą; užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems Lietuvos banko veiksmams, uždrausti jam atlikti teisėtos mokėjimo priemonės vieneto (Lito) perkamosios galios nuvertinimo (devalvavimo) veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę ir jau sudariusius sąlygas turtinei ir neturtinei žalai atsirasti; pripažinti ieškovui prievartingai primesto ilgalaikio, tęstinio, teisingo, teisėto ir pagrįsto sukeltų problemų išsprendimo (nuo 2012-04-05) ir bylinėjimosi laiką su valdžios funkcijos vykdytojais (iki teisingo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos) į bendrąjį darbo stažą, kaip darbo stažą ypatingai sudėtingomis, kenksmingomis, reikalaujančiomis ypač didelio pasirengimo, atidumo bei rūpestingumo, ypač intensyvaus fizinio, psichologinio ir dvasinio sekinimo ir labai pavojingomis sveikatai bei pačiai gyvybei dirbančiajam priklausančiomis tolygiomis sąlygomis, su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-22 nutartimi ieškovo S. F. skundą/ieškinį atsakovams AB Lietuvos paštui, Muitinės departamentui, LR Seimo kontrolierių įstaigai, LR Ryšių reguliavimo tarnybai, LR Susisiekimo ministerijai, tretieji asmenys LR Finansų ministerija, Lietuvos bankas, dėl teisių gynimo ir žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Konstatavo, kad ieškovas nepašalino visų nurodytų ieškinio trūkumų ir tiksliai nenurodė ieškinio elementų – ieškinio reikalavimų bei jų pagrindų. Ieškovas jokių papildomų duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, taip pat nesumokėjo mokėtino 41493 Lt žyminio mokesčio (negalutinė ieškinio suma – 3749280,04 Lt), nors teismas 2013-05-30 nutartyje, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, išaiškino, kokie įrodymai patvirtina asmens sunkią turtinę padėtį ir yra reikalingi prašymui dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrįsti. Išaiškino ieškovui, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) sprendžia administraciniai teismai, todėl ieškovo reikalavimai, susiję su Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, jame numatytų mokesčio tarifų taikymu, nenagrinėtini civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas S. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį; pripažinti, kad 2013-09-30 patikslintu skundu pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu buvo pašalinti trūkumai, ir laikyti skundą paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną bei išspręsti jo teismingumo klausimą, t.y. perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas privalo kartu su šiuo atskiruoju skundu išnagrinėti 2013-10-09 atskirąjį skundą dėl 2013-10-04 nutarties, nes pirmosios instancijos teismas, gavęs šį skundą, priėmė neteisėtą nutartį ir 2013-10-04 nutartį panaikino.
2. Teismas nesusipažino su visu patikslintu skundu, nes patikslintame skunde suformuluoti turtinės ir neturtinės žalos apskaičiavimo metodikos išaiškinimai. Ir žalų padarymo priežasčiai nurodyti yra visiškai pakankama konstatavimo, jog buvo neteisėta valdžios funkcijos vykdytojų (valdžios institucijos, pagal LR CK 6.271 str.) veika/ neveikimas, kas ieškinyje aiškiai nurodyta.
3. Apelianto patikslintame skunde nurodyta sunki apelianto turtinė padėtis ir pateikti būtini dokumentai, todėl teismas turėjo atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio.
4. Patikslintas skundas turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl teismas privalėjo bylą perduoti kompetentingam teismui.
5. Pareikštas ieškinys turi būti nagrinėjamas teisėjų kolegijos, turinčios pakankamą teisėjų darbo stažą ir patirtį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių motyvų, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Tam, kad teismas įvertinų įrodymus ir aplinkybes, žodinis bylos nagrinėjimas nebūtinas. Dėl nurodytų priežasčių, teismui neįžvelgiant būtinybės nagrinėti suinteresuoto asmens skundą žodinio proceso tvarka, atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2013-10-22 nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamas teismo nutarties nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas). Ieškinio pagrindas tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką. Kreipimosi į teismą su ieškiniu tvarka numatyta CPK 135–137 straipsniuose. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 punktą ieškovas privalo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą. Jeigu nėra bent vieno iš šių elementų nėra ir ieškinio. CPK 135 straipsnio reikalavimai suformuluoti imperatyvia forma. Jeigu asmuo, pateikia teismui ieškinį, neatitinkantį minėtų reikalavimų, teisėjas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui (CPK 115 str. 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad prašydamas priteisti turtinę bei neturtinę žalą, ieškovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą priteisti turtinę bei neturtinę žalą, iš ko konkrečiai susideda žala, kas nagrinėjamu atveju pateikiant ieškinį nebuvo padaryta (CPK 185 str.). Nors apeliantas patikslintame skunde nurodė, kokią konkrečiai bendrą turtinę ir neturtinę žalą prašo priteisti iš atsakovų, tačiau jokių aplinkybių, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio žalų suma, ieškovas nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad atskleistas ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovams. Reikalavimas išskirti, kurią prašomos priteisti sumos dalį sudaro turtinė, o kurią neturtinė žala, visiškai atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus. Akivaizdu, kad turtinės ir neturtinės žalos padarymo faktas, jos dydis yra vieni iš esmingiausių teisminio nagrinėjimo klausimų – gali būti nustatyti neteisėti veiksmai, asmenys juos atlikę, bet tai per se dar nereiškia žalos atsiradimo fakto, o juo labiau niekaip neparodo jos dydžio. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovui neišskyrus iš bendros sumos prašomos priteisti turtinės žalos dydžio, teismas neturi galimybės išspręsti rūšinio teismingumo klausimo. Atsižvelgiant į tai apelianto argumentai, jog patirtos turtinės ir neturtinės žalos padalinimas nėra būtinas, atmestini.
Kadangi ieškovo pateikto ieškinio trūkumai dėl tinkamai nesuformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo yra esminiai, be jų tolesnis bylos nagrinėjimas negali vykti, todėl ieškovui nepašalinus šių trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė jį nepaduotu ir grąžino.
Atmestini apelianto argumentai, jog nagrinėjant šį atskirąjį skundą turi būti išnagrinėtas ir apelianto 2013 m. spalio 9 d. atskirasis skundas. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. spalio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas sutikdamas su apelianto 2013 m. spalio 9 d. atskiruoju skundu pats panaikino skundžiamą 2013 m. spalio 4 d. nutartį. Taigi apelianto 2013 m. spalio 9 d. atskirasis skundas yra išnagrinėtas, nutartis, kuria skundas tenkintas, įsiteisėjo, todėl pagrindo nagrinėti šį skundą nėra.
Apeliantas atskirajame skunde nuolat pabrėžia teisėjos U. V. aplaidų teisėjos pareigų atlikimą. Atsakydamas į šiuos apelianto argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas nesprendžia teisėjų kompetencijos ir gebėjimo vykdyti savo funkcijas klausimų. Tai atlieka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatytos institucijos nustatyta tvarka, todėl apeliantas nepagrįstai šiuos klausimus kelia atskirajame skunde.
Pažymėtina, kad tai, jog ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, neužkerta kelio ieškovams pašalinus aplinkybes, sudariusias pagrindą grąžinti ieškinį, kreiptis į teismą pakartotinai.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.