- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-27
- Bylos Nr.
- I-3191-473/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto VPK, Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui R. M., pareiškėjo atstovui Martynui Ausčiui, atsakovo Vilniaus miesto VPK atstovei Aušrai Gecevičienei, atsakovės Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Rasai Survilaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Vilniaus miesto VPK, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos dėl išeitinės kompensacijos neišmokėtos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus m. VPK neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį 2 274,15 Lt.
Skunde (b. l. 2-4) nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2005-04-05 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu buvo atleistas iš tarnybos, pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statuto) 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (dėl sveikatos būklės). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 57 str. jam buvo išmokėta keturių darbo užmokesčių dydžio (6 891,36 Lt) išeitinė kompensacija, nuo šios sumos išskaičiuojant 2 274,15 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Kadangi pareiškėjo atleidimą darbdavys inicijavo ne savo valia, jo pajamos, gautos kaip kompensacija, neturėjo būti apmokestintos. Šiam ginčui taikytinas trejų metų senaties terminas, nes priklausantis darbo užmokestis ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi nesiekiama pripažinti neteisėtu tam tikro administracinio akto, veiksmo ar neveikimo. Reikalavimo dalykas yra konkrečių piniginių sumų priteisimas.
Pareiškėjo atstovas prašė pareiškėjo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto VPK su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 11-13) nurodo bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad tiek Statute minimų išeitinių kompensacijų, tiek Valstybės tarnybos įstatyme bei Darbo kodekse minimų išeitinių išmokų skaičiavimo pagrindas - darbo užmokesčio dydis. Išeitinės išmokos ir išeitinės kompensacijos yra priskirtinos prie garantinių išmokų rūšių, o kompensacija iš esmės turi kitokią prasmę ir paskirtį. Mokant kompensacijas dažniausiai atsižvelgiama į realiai patirtas išlaidas. Išeitinėms kompensacijoms, mokamoms pagal Statuto 57 straipsnį, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas netaikomas ir jos turi būti apmokestinamos išmokėjimo momentu galiojančiu pajamų mokesčio tarifu. 2007-04-12 Vilniaus m. VPK raštu Nr. 10-S-6630 kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI su klausimu, ar išeitinė kompensacija, mokama atleidžiant darbuotojus pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktus, yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, pastaroji išaiškino, kad turi būti apmokestinama pajamų mokesčiu.
Atsakovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 23-24) nurodo bei teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad išeitinės kompensacijos pagal Darbo kodeksą priskiriamos prie garantinių išmokų kaip darbuotojų socialinės garantijos. Jų paskirtis yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams, netekusiems darbo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių. Išeitinių kompensacijų dydis nustatomas pagal pareigūno gautą darbo užmokestį ir tarnybos stažą. Tuo tarpu kompensacija yra suprantama kaip atlyginimas, kuriuo siekiama kompensuoti nuolatinių Lietuvos gyventojų patirtas išlaidas, susijusias su darbu, paremti gyventojus bei atlyginti už tai, kas prarasta (pvz., komandiruotės išlaidos). Jos mokamos atsižvelgiant į pareigūnų patirtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, išeitinėms kompensacijoms GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas netaikomas ir jos turi būti apmokestinamos apmokestinimo momentu galiojančiu pajamų mokesčio tarifu.
Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie VRM atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad R. M. iš tarnybos buvo atleistas 2005-04-05 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu (b. l. 16-17) pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punktą, remiantis Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada ir Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Respublikinės Vilniaus ligoninės CMEK 2005-03-21 ligos pažyma Nr. 733. Jam buvo išmokėta Statuto 57 str. numatyta kompensacija, iš kurios buvo išskaičiuotas pajamų mokestis (b. l. 7).
Pareiškėjas teigia, kad jam išmokėta išeitinė kompensacija priskirtina neapmokestinamom pajamom, todėl prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus m. VPK neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį 2 274,15 Lt.
Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnyje reglamentuoti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punktu pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai. Pagal to paties statuto 56 straipsnio l dalies reikalavimus, esant šio Statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai nustatomas faktas, dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos.
Atleidimas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu nuo darbdavio valios nepriklauso. Esant šiam pagrindui teisės normos ne tik įpareigoja darbdavį atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, bet ir nustato tokio atleidimo terminą. Atleidimas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu nesietinas ir su atleidžiamo pareigūno kalte. Atleidimą šiuo pagrindu sąlygoja objektyvios priežastys, kurios nei nuo darbdavio, nei nuo atleidžiamo pareigūno valios nepriklauso. Pareigūnas negali eiti tarnybos dėl sveikatos būklės, o darbdavys privalo tokį pareigūną atleisti iš tarnybos, nes tai padaryti darbdavį įpareigoja teisės normos.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio l dalies 5 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia.
Teismo išvados.
Pareiškėjo reikalavimas dėl išeitinės kompensacijos dalies priteisimo laikytinas reikalavimu dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005). Kilęs ginčas nelaikytinas mokestiniu ginču, nes jis kilęs iš valstybės tarnybos teisinių santykių tarp pareiškėjo ir institucijos, kurioje jis dirbo.
Kaip matyti iš Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnyje numatyto teisinio reguliavimo, Statute reglamentuoti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai nėra diferencijuoti pagal šalių valinį pobūdį. Taigi, darbdavys, atleisdamas pareigūną Statuto 53 str. 1 d. 4 p. dėl sveikatos būklės, neturi galimybės pareikšti savo valios, neturi pasirinkimo teisės bei negali savarankiškai nuspręsti leisti toliau tęsti tarnybos santykius tokiam pareigūnui ar - ne. Tuo pačiu ir atleidžiamo pareigūno valia visiškai nelemia tokio sprendimo dėl atleidimo priėmimo. Taigi, atleidimo iš tarnybos tokiu pagrindu neturi įtakos nei vienos iš šalių valia.
LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A10-1831/2006 konstatavo, kad atleidimą šiuo pagrindu, kaip taisyklė, sąlygoja objektyvios priežastys, kurios nei nuo darbdavio, nei nuo atleidžiamo pareigūno valios nepriklauso. Pareigūnas negali eiti tarnybos dėl sveikatos būklės, o darbdavys privalo tokį pareigūną atleisti iš tarnybos, nes tai padaryti darbdavį įpareigoja teisės normos. Taigi, darbdavys, atleisdamas pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punktą, negali išreikšti savo valios. Todėl išeitinė kompensacija, išmokama atleidžiant pareigūną pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punktą (dėl sveikatos būklės), laikytina neapmokestinamosiomis pajamomis pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. l d. 5 p., kur numatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimas atsakovui, kad atleidimas iš tarnybos, kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, laikytinas atleidimu darbdavio valia, laikytinas tik inspekcijos nuomone, tačiau nelaikytinas privalomu atsakovui ir atsakovas juo vadovautis neprivalėjo.
Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, nes pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas ne darbdavio valia, o Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai) ir Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje numatyto dydžio jam išmokėta išeitinė kompensacija yra neapmokestinamosios pajamos, todėl jam priteistina išeitinės kompensacijos apmokestinamoji dalis.
Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas įpareigotinas išmokėti pareiškėjui neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 2 274,15 Lt (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis litus, penkiolika centų).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjo R. M. skundą patenkinti.
Priteisti R. M. iš atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 2 274,15 Lt (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis litus, penkiolika centų).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.