- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- N-575-3150-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo D. Ū. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. Ū. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad D. Ū. 2010 m. spalio 20 d., apie 23.50 val., Kaune, Savanorių prospekte, vairavo G. M. priklausantį automobilį „Mercedes Benz ML320“, būdamas neblaivus (1,93 prom. alkoholio – vidutinis neblaivumo laipsnis), kai jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, bei nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 238 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu D. Ū. už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė 20 parų administracinį areštą be transporto priemonės „Mercedes Benz ML320“ konfiskavimo. Teismas konstatavo, kad padarytus teisės pažeidimus, be pažeidėjo prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkotesterio rodmenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas nurodė, kad pažeidėjas yra neįgalus, alternatyvių nuobaudų ATPK 130² straipsnio sankcijoje nenumatyta, todėl administracinis areštas ATPK 29 straipsnio pagrindu nevykdytinas. Be to, siekdamas apsaugoti automobilio savininko ir teisėto valdytojo R. A. interesus, teismas nekonfiskavo D. Ū. vairuoto automobilio.
II.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Institucija pažymi, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas turėjo būti skiriamas, neatsižvelgiant į tai, kad yra automobilio savininkas. Nurodo, kad R. A., būdamas teisėtu transporto priemonės valdytoju, privalėjo užtikrinti, kad kitas asmuo nepasinaudotu transporto priemone, padarant teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
Automobilio savininkas G. M. atsiliepimu prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas neblaivus, transporto priemonę „Mercedes Benz ML320“, nuosavybės teise priklausančią G. M., pagal panaudos sutartį perduotą R. A., 2010 m. spalio 20 d. vairavo savavališkai, pasiėmęs be minėtų asmenų leidimo. Nurodo, kad byloje nenustatyta jokių įrodymų, kuriais būtų galima grįsti išvadą, jog R. A. perdavė transporto priemonę D. Ū. išreikšdamas savo valią žodžiu, raštu, veiksmais ar bet kokia kita forma.
R. A. atsiliepimu prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodomi iš esmės tokie patys argumentai kaip ir G. M. atsiliepime į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja: IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu D. Ū. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 130² straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 iki 120 litų.
ATPK 130² straipsnyje (pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia <…> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidėjui neskyrė transporto priemonės konfiskavimo bei nurodė, jog administracinis areštas jo atžvilgiu yra nevykdytinas, nepagrįstai.
ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, t. y. vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos švelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.
Teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybe, jog D. Ū. yra neįgalus, konstatavo, kad administracinis areštas jo atžvilgiu negali būti vykdomas. Pažymėtina, kad ATPK 29 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, invalidumo grupių nebeliko, nes jas pakeitė darbingumo lygiai, išreikšti darbingumo procentais. Kadangi „darbingumo lygis“ ir „invalidumo grupė“ yra skirtingos teisinės kategorijos, o pasikeitus teisiniam reguliavimui atitinkamos korekcijos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nebuvo padarytos, teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-5202/2010, N575-3454/2010, N62-6359/2010, N444-4553/2009 ir kt.), siekiant apsaugoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises ir suteikti jam galimybę pasinaudoti ATPK 29 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi iš bendrųjų administracinio arešto skyrimo nuostatų, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“, paaiškinančiu, koks darbingumo lygis atitinka anksčiau galiojusią invalidumo grupę. Tokiu būdu įvertinama, ar asmuo, kuriam nustatytas atitinkamas darbingumas (darbingumo lygis), gali būti prilyginamas pirmos ar antros grupės invalidui ATPK 29 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ galioja iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad D. Ū. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (b. l. 25) atitinka trečią invalidumo grupę, taigi jo neįgalumas negali būti laikomas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl administracinio arešto paskyrimo. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonfiskavo D. Ū. vairuotos transporto priemonės. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad transporto priemonė „Mercedes Benz ML320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. Ū. nuosavybės teise nepriklauso, o taikant šios transporto priemonės konfiskavimą būtų apribojamos savininko G. M. bei teisėto valdytojo R. A. teisės ir neproporcingai apsunkinama jų padėtis. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko ar teisėjo valdytojo valią. Byloje nėra duomenų, kad automobilio G. M. ar R. A. būtų ėmęsi visų priemonių savo turtui nuo neteisėto pasinaudojimo apsaugoti. Dėl šios priežasties G. M. priklausanti transporto priemonė, kaip D. Ū. padaryto administracinio teisės pažeidimo įrankis, pagrįstai konfiskuota. ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kuris šiuo atveju, remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog švelnesnė nei ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda D. Ū. paskirta nepagrįstai – nepagrįstai nurodyta, jog administracinis areštas jo atžvilgiu negali būti vykdomas ir nepagrįstai neskirtas transporto priemonės konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisminės praktikos aiškinant ir taikant teisės normas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.