- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2YT-4652-901/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02396-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Pareiškėjas
- J. S., T. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė, „Turto bankas“, notarė Jurga Prižgintienė
- Advokatai
- Gintaras Degimas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. S. ir T. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė (toliau VĮ) „Turto bankas“ ir notarė Jurga Prižgintienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė palikėjos P. S. palikimą, faktiškai jį pradėjusios valdyti. Pareiškime nurodė, kad P. S. pirkimo pardavimo sutartimi asmeninės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo butą (duomenys neskelbtini). Buto įsigijimo metu P. S. sutuoktinis P. S. buvo miręs (mirties data (duomenys neskelbtini)). Teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtame bute pareiškėjos gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki P. S. mirties, taip pat tame bute jos gyvena ir po motinos mirties, moka už butą po lygiai visus mokesčius, rūpinasi nekilnojamu daiktu kaip savo. Mirus P. S., įpėdinės suklaidintos pažįstamų nesikreipė dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą. Pareiškėjos teisinio išsilavinimo neturi ir nežinojo, kokiu terminu turi kreiptis dėl paveldėjimo, galvojo, kad per 6 mėnesius, be to abi buvo emociškai sukrėstos motinos mirties ir joms reikėjo laiko atsigauti, kad tvarkytis paveldėjimo klausimus. Pareiškėjų atstovas teigia, kad pareiškėjos palikimą priėmė faktiškai pradėjusios valdyti mirusios mamos turtą. Šie veiksmai parodo, kad J. S. ir T. B. siekė priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė Jurga Prižgintienė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure P. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nebuvo ir nėra vedama. Notaras šioje byloje neturi nei procesinio, nei materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Prašo teismo šią bylą išspręsti savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog jis nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, ir nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos P. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paliktojo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjos J. S. ir T. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, neprieštarautų pareiškėjų prašymo patenkinimui. Pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra, nagrinėti bylą VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje pateiktų gimimo liudijimų nustatyta, kad pareiškėjos J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusiosios P. S. ir mirusiojo P. S. dukros (liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad P. S. mirė (duomenys neskelbtini), o P. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad P. S. priklausė butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo įgytas (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi.
Pareiškėjos nurodo, kad po jų motinos mirties jos nesikreipė per numatytą 3 mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jos ir toliau liko gyventi jų motinos bute, adresu (duomenys neskelbtini), registruotame P. S. vardu, už butą mokėjo reikiamus mokesčius (prideda kvitus), t. y. jos faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjos teiginius patvirtino į teismo posėdį atvykusios liudytojos G. A. ir S. J., kurios yra jų namo adresu (duomenys neskelbtini), kaimynės jau daugelį metų.
Pareiškėjų atstovas nurodo, kad paaiškėjus, kad pareiškėjos praleido terminą kreiptis į notarą dėl motinos turto paveldėjimo, buvo svarstoma ar teismui teikti pareiškimą dėl termino atnaujinimo arba pratęsimo, ar dėl juridinio fakto nustatymo. Kadangi pareiškėjos iš esmės termino praleidimą pateisinančių svarbių priežasčių nurodyti negalėjo, todėl šiuo atveju nutarta kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pareiškėjos laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios P. S. turtą negavo. Nėra duomenų, kad pareiškėjų motina būtų sudariusi testamentą.
Reikia pažymėti, kad pareiškėjos iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusiojo palikimą, likusios gyventi jų motinos bute, už kurį mokėjo komunalinius mokesčius, šį butą prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėjusios faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties (CK 3.88 straipsnis 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Šiuo atveju kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas pareiškėjoms nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos jų motinos palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusios faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjoms siekiant paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straispniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir T. B., a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jų motinos P. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiškai jį pradėjusios valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjoms siekiant paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą gauti.
Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjų atstovui ir suinteresuotiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.