Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-12-09 · Civilinė byla Nr. 2S-861-440/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-09
Bylos Nr.
2S-861-440/2020
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01433-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-861-440/2020Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01433-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.5.1; (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11472-766/2020 pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. P., G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. J. su skundu kreipėsi į antstolę D. P. prašydamas grąžinti iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), nurašytą jam Užimtumo tarnybos išmokėtą 180 Eur darbo paieškos išmoką. Nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. jam pervedama darbo paieškos išmoka, skirta pragyventi. Antstolė, nuo jo sąskaitos liepos, rugpjūčio mėnesį nurašiusi bendrą 180 Eur sumą, jį paliko be pajamų. Dokumentų antstolei nepateikė anksčiau, kadangi 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo suimtas ir iš sulaikymo vietos paleistas 2020 m. rugsėjo 18 d. Antstolė D. P. nurašė nuo jo sąskaitos lėšas, kurios jam buvo išmokėtos kaip darbo paieškos išmoka, nors išskaitos iš šių lėšų negalėjo būti daromos. Papildydamas skundą prašė įpareigoti antstolę grąžinti neteisėtai nurašytą darbo paieškos išmoką.

2. Antstolė D. P. 2020 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti pareiškėjo A. J. skundą ir grąžinti pinigus. Nurodė, kad iš pareiškėjo sąskaitos priverstinai nurašytos lėšos buvo skirstomos iki 2020 m. liepos 17 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatyta tvarka; po 2020 m. liepos 17 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte numatyta tvarka. Iki 2020 m. liepos 17 d. galiojusioje Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkto redakcijoje įstatymo leidėjas reglamentavo, kad, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK ) nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Sprendimų vykdymo instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Nuo 2020 m. liepos 17 d. pasikeitus Sprendimų vykdymo instrukcijos reglamentavimui, Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte įtvirtinta, kad, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

3. Pažymėjo, kad iš A. J. sąskaitos areštuotas lėšas PLAIS į antstolės depozitinę sąskaitą nurašė 2020 m. rugpjūčio 27 d. Praėjus 17 dienų nuo lėšų nurašymo – 2020 m. rugsėjo 14 d. – buvo surašytas patvarkymas dėl piniginių lėšų paskirstymo skolos ir vykdymo išlaidų dengimu (Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punktas). Skolininkas per įstatyme numatytus terminus nepristatė dokumentų, įrodančių, kad nurašytos lėšos yra piniginės sumos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, praėjus iki tol galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte bei dabar galiojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte įtvirtintiems terminams, nurašytos lėšos buvo paskirstytos skoloms ir vykdymo išlaidoms dengti. Įstatymas nenumato jokių išlygų, kad galima būtų šį terminą pratęsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo A. J. skundą dėl skundą dėl antstolės D. P. veiksmų atmetė.

5. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas nustatė, kad pareiškėjas A. J. 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo suimtas ir 2020 m. rugsėjo 19 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Iš 2020 m. rugpjūčio 17 d. pažymos dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokamų mokėjimų iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) nustatė, kad nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kas mėnesį bus mokama darbo paieškos išmoka – 200,31 Eur, į A. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 26 d. į pareiškėjo sąskaitą buvo gautas darbo paieškos išmokos mokėjimas – 187,39 Eur, o 2020 m. rugpjūčio 27 d. iš pareiškėjo sąskaitos antstolė D. P. nurašė – 181,85 Eur. Per įstatyme nustatytus terminus negavus iš skolininko duomenų, antstolė pinigines lėšas paskirstė Sprendimų vykdymo instrukcijose nustatyta tvarka. 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas antstolei pateikė pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo bei pažymėjimą apie paleidimą iš tardymo izoliatoriaus. Antstolė 2020 m. rugsėjo 24 d. pagal gautus duomenis skolininko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė laisvai disponuojamą sumą – 201,00 Eur, kurią skolininkas gali kas mėnesį pasiimti iš savo sąskaitos.

6. Iš vykdomosios bylos medžiagos, 2011 m. kovo 17 d. patvarkymo areštuoti lėšas, pareiškėjo skundo ir papildomo skundo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui buvo žinoma apie banko sąskaitai taikytą areštą. Teismas pažymėjo, kad viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Iš vykdomosios bylos duomenų nustatė, kad, skolininkui geranoriškai neįvykdžius reikalavimo sumokėti skolą išieškotojams, antstolė pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus – areštavo skolininko lėšas. Skolininkas, žinodamas apie banko sąskaitoms taikomą areštą, žinojo ir tai, kad į šią sąskaitą patenkančios lėšos bus išieškotos. Skolininkui 2020 m. rugpjūčio 27 d. turėjo ir galėjo būti žinoma apie piniginių lėšų nuskaičiavimą. Skolininkas dar iki lėšų gavimo žinojo, kad nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. jam bus skiriama darbo paieškos išmoka. Skolininkui iki jo suėmimo (2020 m. rugpjūčio 27 d.), išduota 2020 m. rugpjūčio 17 d. pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokamų mokėjimų iš Užimtumo tarnybos, tačiau pareiškėjas apie tai neinformavo antstolės, tuo pažeisdamas CPK 644 straipsnio 4 punkte įtvirtintą skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pareiškėjas, atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktą, taip pat turėjo teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs laiku (ar anksčiau, kai tik sužinojo, kad gaus lėšas) antstolę, kad į pareiškėjo sąskaitą bus ar yra pervedamos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, nėra. Skolininkas žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą, todėl jis turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo procesu, bendradarbiauti su antstole ir padėti jai greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (CPK 644 straipsnis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas antstolės veiksmus pripažino atitinkančiais teisės aktų reikalavimus, sprendė, kad skolininkas pats nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir nesidomėjo vykdymo eiga, tinkamai ir laiku nesinaudojo įstatymo jam suteiktomis teisėmis. Teismas pripažino, kad antstolės D. P. atlikti veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti ir gražinti pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 27 d. nurašytas 181,85 Eur lėšas nėra jokio teisinio pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantas A. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų ir grąžinti iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), nurašytą Užimtumo tarnybos jam išmokėtą 180 Eur darbo paieškos išmoką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Darbo paieškos išmoka jam paskirta 2020 m. liepos 3 d. ir antstolė neturėjo jokios teisės šios išmokos nurašyti nuo sąskaitos banke. Antstolė, nurašydama lėšas nuo sąskaitos banke, žinojo, kad šios lėšos jam pervestos Užimtumo tarnybos. Banke jam paaiškino, kad, sulaukus išmokos išmokėjimo, bankas jam duos išrašą, kurį jis galės pateikti antstoliui. Jis lankėsi banke rugpjūčio 24, 25 dienomis, būtų apsilankęs ir rugpjūčio 26 d., bet šios dienos rytą jis buvo suimtas. Būdamas suimtas, jis neturėjo galimybės susisiekti su išoriniu pasauliu: jam buvo draudžiama rašyti laiškus, buvo draudžiami pasimatymai. Antstolis, jei nori, turi galimybę gauti duomenis apie asmenų buvimo vietą. Jis nekaltas, kad būtent rugpjūčio 26 d. buvo suimtas ir tą pačią dieną jam buvo pervesta darbo paieškos išmoka, todėl akivaizdu, kad nėra praleidęs apskundimo termino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

10. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, nes bet koks veikimas, viršijant kompetenciją, vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė D. P., vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdo skolų išieškojimą iš A. J. išieškotojų valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, J. J., G. J., E. G., D. J., antstolių R. A. ir D. P. kontoros naudai. 2011 m. kovo 17 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti skolininko A. J. sąskaitose esančias lėšas. Minėtą patvarkymą pareiškėjui apskundus Radviliškio rajono apylinkės teismui, teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino antstolės patvarkymo dalį dėl 14,61 Eur pašto išlaidų. 2020 m. rugpjūčio 26 d. į apelianto A. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), buvo išmokėta 187,39 Eur darbo paieškos išmoka. 2020 m. rugpjūčio 27 d. į antstolės depozitinę sąskaitą iš pareiškėjo A. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 181,85 Eur suma. 2020 m. rugsėjo 14 d. antstolė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstė iš skolininko nurašytas lėšas kreditoriams. 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas pateikė antstolei paleidimo iš tardymo izoliatoriaus pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad A. J. buvo suimtas 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus paleistas 2020 m. rugsėjo 19 d. Taip pat 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas pateikė antstolei 2020 m. rugpjūčio 17 d. pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo, kurioje nurodyta, kad A. J. nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. mokama 200,00 Eur darbo paieškos išmoka. Antstolė gavusi iš skolininko duomenis apie jam mokamą darbo paieškos išmoką, 2020 m. rugsėjo 24 d. skolininko sąskaitai (duomenys neskelbtini) nustatė laisvai disponuojamą 201,00 Eur sumą, kurią skolininkas gali kas mėnesį pasiimti iš savo sąskaitos.

Dėl areštuotų lėšų nurašymo ir paskirstymo kreditoriams

13. Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžia tuo, kad antstolė jam nežinant neturėjo teisės nurašyti nuo jo sąskaitos lėšas, jam pervestas kaip darbo paieškos išmoką, o pateikus dokumentus apie šių lėšų kilmę ir priežastis, dėl kurių jis negalėjo laiku pateikti šių dokumentų, antstolė nepagrįstai nuskaičiuotų lėšų negrąžino į pareiškėjo sąskaitą banke.

14. Dėl šioje byloje nustatytų antstolės veiksmų ( šios nutarties 12 punktas) pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, pripažino, kad antstolė D. P. nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių areštuotų lėšų nurašymą, patvarkymu nurašytas lėšas paskirstydama kreditoriams.

15. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

16. CPK 689 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

17. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka reglamentuojama CPK LI skyriaus normų. CPK 736 straipsnio nuostatose nustatyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydžiai. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. CPK 738 straipsnyje yra nustatytos pajamos (laikinojo nedarbingumo atvejais mokamos socialinio draudimo išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos), iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais.

18. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina, kad antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo asmeninėse sąskaitose esančias pinigines lėšas.

19. Išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje tvarka detalizuota Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkte įtvirtinta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

20. Kaip minėta, Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte įtvirtinta, kad, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Instrukcijos 101 punkte įtvirtinta nuostata, jog jeigu skolininkas instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, antstolis galėjo išmokėti išieškotojui nuo skolininko sąskaitos nurašytas lėšas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo jų nurašymo.

21. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantui buvo žinoma, kad antstolė D. P. nuo 2011 m. kovo 17 d. jam priklausančioms lėšoms taikė areštą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas 2011 m. kovo 17 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti skolininko A. J. sąskaitose esančias lėšas, buvo apskundęs teismui, todėl apeliantas negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, kad jo sąskaitoje esančios lėšos nebus nurašytos antstolio, išieškančio skolas pagal apelianto atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas. Antstolė iš apelianto sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 27 d. nurašė 181,85 Eur sumą. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktu, apeliantas turėjo teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliai dokumentus, įrodančius, kad antstolė nurašė lėšas, į kurias negalėjo būti nukreiptas išieškojimas. Apeliantas per nustatytą 14 dienų terminą nuo lėšų nurašymo dienos nepateikė antstolei duomenų, įrodančių, kad antstolė negalėjo nukreipti išieškojimą į apeliantui priklausančias lėšas, buvusias jo sąskaitoje.

22. Apeliantas teigia, kad jis negalėjo laiku antstolei pateikti įrodymus apie nurašytų lėšų kilmę, nes nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. buvo suimtas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad apeliantas neturėjo galimybės laiku pateikti antstolei įrodymus apie jo sąskaitoje esančių lėšų kilmę. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantui iki jo suėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.) buvo žinoma apie jam nuo 2020 m. liepos 3 d. mokamą darbo paieškos išmoką. Apeliantui Užimtumo tarnybos Radviliškio skyrius pažymą apie nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. mokamą 200,00 Eur darbo paieškos išmoką išdavė 2020 m. rugpjūčio 17 d. Akivaizdu, kad apeliantas žinodamas, kad antstolė gali nurašyti jo sąskaitoje esančias lėšas, turėjo galimybę iki jo suėmimo dienos pateikti antstolei įrodymus, kad į šią sąskaitą yra jam išmokama darbo paieškos išmoka, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas. Apeliantui laiku, per Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte numatyta 14 dienų terminą, nepateikus antstolei dokumentų, įrodančių, kad antstolė nurašė lėšas, į kurias negalėjo būti nukreiptas išieškojimas, antstolė, praėjus 17 d. nuo lėšų nurašymo dienos, pagrįstai 2020 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstė iš skolininko nurašytas lėšas kreditoriams. Apeliantui 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikus antstolei duomenis apie jam į sąskaitą, esančią banke, Užimtumo tarnybos mokamą darbo paieškos išmoką, antstolė 2020 m. rugsėjo 24 d. skolininko sąskaitai (duomenys neskelbtini) nustatė laisvai disponuojamą 201,00 Eur sumą, kurią jis gali kas mėnesį pasiimti iš savo sąskaitos.

23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apeliantas žinojo apie antstolės vykdomą skolų išieškojimą jo atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose, todėl turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo procesu, bendradarbiauti su antstole (CPK 644 straipsnis), tačiau apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir nesidomėjo vykdymo eiga, tinkamai nepasinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog antstolė neturėjo pagrindo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nurašyti iš apelianto sąskaitos lėšas ir nepagrįstai 2020 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstė iš skolininko nurašytas lėšas kreditoriams bei 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė nepagrįstą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė tenkinti skolininko skundą. Apibendrinus šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto A. J. skundo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Apeliantas nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė