- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- N1-1072-476/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50772-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Nukentėjusysis
- R. V., VVTAĮT
- Kaltinamasis
- L. M., D. R.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė, Lionė Užubalienė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant prokurorui Arminui Elijošiui,
L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) MB, neteistas, kaltinas pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p.
D. R. a.(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. M. ir D. R. 2018-10-22 apie 03:00 val., (duomenys neskelbtini), R. G. namuose, L. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir D. R. išgertuvių metu, konflikto metu, veikdami bendrininkų grupėje D. R. sudavus nukentėjusiajam R. V. vieną smūgį ranka į veidą, L. M. tyčia vieną kartą koja spiriant artimam giminaičiui-tėvui R. V. į veidą, po to tęsdami smurtinius veiksmus ir bendrais veiksmais su D. R., ne mažiau kaip 5 kartus kumščiu sudavė į kairį ir dešinį skruostus, ne mažiau kaip 3 kartus koja spyrė į veidą ir kitas kūno vietas, iš viso suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 15 smūgių, tuo padarydami kairės veido pusės sumušimus, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštines žaizdas kairės akies viršutiniame voke, antakyje, kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio, akiduobės išorinės sienos lūžimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė L. M. tėvo R. V. sveikatą.
Kaltinamasis L. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. rudenį buvo pas tėvą. Jie susitarė, kad galėtų nuvažiuoti į svečius į (duomenys neskelbtini) pas G. Jis paskambino savo draugui L. Š. ir paprašė pavežti. Po kurio laiko atvažiavo L. ir kartu su juo atvažiavo D. R.. Jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančius Gi. Į namus užėjo visi keturi. Po kurio laiko šeimininkė norėjo migdyti vaikus, todėl jie nuėjo į antrą namo aukštą. Visi šnekučiavosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau jų vairuotojas L. su R. G. nuėjo į pirmą aukštą. Antrame aukšte pasiliko jis, jo tėvas ir D. Tarp jų kilo konfliktas. Dėl girtumo ne visas aplinkybes atsimena, bet dėl benzininio pjūklo planuojamos vagystės tėvas išsakė jiems pretenzijas. Tada jie pradėjo mušti tėvą. Abu su D. sudavė rankomis ir kojomis nemažai smūgių. Matė, kad tėvui pradėjo bėgti kraujas. Jam buvo gėda, todėl apie tą įvykį su tėvu nekalbėjo ir tik dabar posėdžio metu atsiprašė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiu asmeniu susitaikė.
Kaltinamasis D. R. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino 2018 m. spalio mėn. važinėjosi automobiliu su L. Š.. Girdėjo, kad L. kažkas paskambino. Po to L. pasakė, kad jo prašė pavežti iki Raseinių rajono. Jis kartu su L. nuvažiavo į R. V. namus. Ten į automobilį įsėdo L. M. ir R. V.. Visi kartu nuvažiavo į Raseinių rajone esantį kaimą pas R. V. pažįstamus. Visi keturi išlipo iš automobilio ir užėjo į namo vidų. Iš pradžių vaišinosi pirmame aukšte, o vėliau persikėlė į antrą aukštą. Po kurio laiko L. Š. ir šeimininkas R. nuėjo į pirmą aukštą. Jie liko trise. Pokalbio metu tarp jų kilo konfliktas. Tada jis su Luku sudavė R. per veidą kelis smūgius. Nuo suduotų smūgių R.neapvirto, bet matė kaip bėgo kraujas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Padarys išvadas ir daugiau taip nesielgs.
Nukentėjęs R. V. parodė, kad 2018 m. rudenį jis sugalvojo nuvažiuoti pabaliavoti pas draugus gyvenančius (duomenys neskelbtini). Pasiskambino jiems ir paklausė ar sutinka juos priimti, o gavę leidimą, nusprendė važiuoti. Sūnus paskambino draugui ir paprašė juos nuvežti. Į jų namus atvažiavo sūnaus draugas L. ir kartu su juo buvo jam nepažįstamas vaikinas. Visi keturi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Visi keturi išlipo iš automobilio ir įėjo į namo vidų. Iš pradžių jie buvo pirmame namo aukšte, o po to nuėjo į antrą aukštą. Po kurio laiko jo draugas Rimas su L. Š. išėjo ir jis pasiliko su sūnumi ir jo draugu. Jis išgirdo, kad jo sūnus su D. tariasi pavogti benzininį pjūklą. Jis jaunuolius sudrausmino ir pasakė, kad jie atvažiavo į svečius ir jokių vagysčių nebus. Tai vaikinams nepatiko ir jie pradėjo jį mušti. Pirmą smūgį jam sudavė sūnaus draugas, po to smūgį sudavė ir sūnus. Visi smūgiai buvo suduoti į veido sritį ir jų buvo keliolika. Besitęsiančių muštynių metu į antrą aukštą atėjo jo draugas Rimas ir pamatė, kad jis yra mušamas. Jis liepė Rimui nesikišti, nes nenorėjo kad būtų sumuštas ir jis. Jį sumušę, L. ir D.pasišalino. Jam buvo iškviesta greitoji, dvi savaites gydėsi. Abu kaltinamieji jo atsiprašė, jis su jais susitaikė ir jokių pretenzijų nereiškia.
Liudytoja S. G. parodė, kad 2018 metais vėlai vakare pas juos į namus buvo atvykęs vyro draugas su dar trimis vaikinais. Ji nuėjo miegoti ir naktį ją pažadino vyras ir paklausė koks greitosios telefonas. Tada ji sužinojo, kad buvo sumuštas R. Salėje sėdintys asmenys buvo jų namuose.
Liudytojas K. T., kad buvo gautas pranešimas apie sužalotą asmenį. Nuvykę į įvykio vietą rado stipriai sumuštą vyriškį. Jis pasakė, kad jį sumušė vaikinai. Vaikinų kieme jau nebuvo. Nukentėjusiam greitosios specialistai suteikė pagalbą.
Liudytojas R. G. parodė, kad 2018 m. rudenį pas jį į namus atvažiavo draugas su trimis vaikinais. Iš pradžių jie vaišinosi pirmame aukšte, o vėliau perėjo į namo antrą aukštą. Jis su automobilio vairuotoju nuėjo į lauką parūkyti, o po to pirmame aukšte jis vairuotojui paruošė kavą. Po to jis ėjo į antrą aukštą pas paliktus draugus. Užlipęs pamatė, kad vaikinai muša jo draugą. Ir matė kaip jie sudavė po du smūgius. Jis norėjo pulti apginti savo draugą. Draugas buvo visas kruvinas, bet liepė jam nesikišti. Tada vaikinai išvažiavo iš jų namų, o jis iškvietė greitąją ir policiją.
VVTAĮT specialistė R. K. paaiškino, kad kaltinamojo D. R. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. D. R. prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, teismas pirmą kartą, todėl prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
2019-01-31 BPC Klaipėdos skyriaus pokalbio išklotinės matyti, kad į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama pagalba.(b.l. 45-49).
2018-11-23 specialisto išvada Nr. G 441/2018(10) patvirtina, kad R. V. nustatyta kairės veido pusės sumušimas, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke, antakyje, kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio, akiduobės išorinės sienos lūžimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių pasėkoje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.(b.l. 41,42).
Iš 2018-11-22, 2019-02-13 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukas protokolų matyti, kad nukentėjęs ir liudytojai atpažinimo nusikalstamą veiką padariusius asmenis (1 tomas. B.l.118,119, 146-150, 2 tomas b.l.16-22).
Iš 2019-04-25 akistatos protokolo matyti, kad nukentėjęs R. V. įvardino jį sužalojusius asmenis (1 tomas, b.l.156,157).
Iš 2019-02-06 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas nukentėjęs (1 tomas b.l. 134-140).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. L. M. yra nukentėjusiojo R. V. sūnus.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, tas kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. D. R. nesunkai sužalojo nukentėjusį R. V..
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo L. M. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p. visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytais reikalavimais, visumos analizė.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą L. M. pripažinti kaltu padarius BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino Ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas neblaivus.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. R. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytais reikalavimais, visumos analizė.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. R. pripažinti kaltu padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamiesiems bausmes (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
L. M. teisiamas pirmą kartą (b.l.93,94), administracine tvarka baustas (b. l. 96-102), dirba, atlygino žalą Ligonių kasoms, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė. Yra visos LR BK 38 str. sąlygos susitaikymui taikyti ir baudžiamajai bylai nutraukti.
D. R. teisimas pirmą kartą (b.l.151), administracine tvarka baustas (b.l.153,154), nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, turtinės žalos nepadarė. Yra visos LR BK 93 str. sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės taikyti. D. R. skirtina LR BK 82 str. numatyta auklėjamojo poveikio priemonė.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė ieškinį dėl 166,38 eurų žalos atlygino. L. M. žalą pilnai atlygino ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Dėl šių priežasčių žala nepriteistina.
L. M. ir D. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatus. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas būtinas, nes vienas kaltinamasis nepilnametis ir tarp kaltinamųjų yra gynybos prieštaravimų. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam suimtojo ar nepilnamečio kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., 82 str. ir 93 str. ir baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str.,307 str.,
nusprendė:
L. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius (BK 38 str. pagrindu) ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
D. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius (BK 93 str. pagrindu) ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis LR BK 82 str.1 d. 1 p. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.
L. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, periodinę registraciją policijos įstaigoje palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
D. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kompaktinį diską, pateiktą iš BPC, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.