Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-06-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-855-904/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-12
Bylos Nr.
e2YT-855-904/2017
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00383-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Pareiškėjas
R. P., D. Ž.
Suinteresuotas asmuo
A. Ž.
Advokatai
Gediminas Lukauskas, Daiva Lukauskienė
Civilinė byla Nr. e2YT-855-904/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00383-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.4.5.19.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 12 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant pareiškėjoms R. P. ir D. Ž., jų atstovams advokatui Gediminui Lukauskui ir advokato padėjėjai Daivai Lukauskienei, suinteresuotam asmeniui A. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. P. ir D. Ž., atstovaujamų advokato Gedimino Lukausko, pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo A. Ž. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjos pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos dėl svarbių priežasčių praleido įstatymu numatytą terminą įregistruoti 1996-06-07 dovanojimo sutartį Nekilnojamojo turto registre ir prašė šį terminą pratęsti. Nurodė, kad 1996-06-07 Klaipėdos rajono notarų biure įstatyminė, tuo metu nepilnamečių pareiškėjų, atstovė – A. Ž. ir A. B. pasirašė sutartį, kurios pagrindu A. B. dovanojo R. Ž. (P.) ir D. Ž. lygiomis dalimis – 48/100 dalis žemės sklypo bei 51/100 dalis pastato su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1996-11-20 dovanojimo sutarties pagrindu žemės sklypo dalys po 825/3398, esančio Veiviržėnų mstl., Klaipėdos įregistruotos pareiškėjų nuosavybės teises, kitas sutartyje minimas turtas (51/100 dalys gyvenamojo namo bei kitų priklausinių) dėl nežinomų priežasčių liko neįregistruotas. Nurodė, kad visu dovanotu turtu naudojosi, sudarė sutartis dėl elektros energijos tiekimo, mokėjo žemės mokesčius. 2017 metais gavus pranešimą dėl komunalinių atliekų tvarkymo sužinojo, kad joms padovanotas nekilnojamasis turtas – 51/100 dalių gyvenamasis namas su priklausiniais nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre pareiškėjų nuosavybės teise. Nurodė, kad 1996-09-16 dovanojimo sutartį užregistravo Veiviržėnų seniūnijoje, jog kitur yra reikalinga registruoti sutartį nežinojo. Pažymėjo, kad praleistas trijų mėnesių terminas dėl svarbių priežasčių: 1) sandorį tvirtinusio notaro neišaiškinimą apie galimas teisines sutarties pasekmes; 2) įregistravus žemės sklypus dovanojimo sutarties pagrindu tikėjosi, kad ir kitas dovanotas turtas bus įregistruotas jų vardu.

Atsiliepimas

Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo A. Ž. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Šalies argumentai

Pareiškėja R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. B. buvo jų kaimynas, jis nusprendė nepilnametėms seserims, t.y. jai ir jos seseriai padovanoti dalį žemės sklypo ir dalį namo.

Pareiškėja D. Ž. posėdžio metu nurodė, kad kai vyko dovanojimo sandoris ji ir jos sesuo buvo nepilnametės, joms atstovavo jų mama, tačiau ji sutarties tinkamai neįregistravo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. B. norėjo jos dukroms padovanoti turto. Dirbo valgykloje, jokių teisinių žinių ir supratimo kaip vyksta registravimo procedūros jai nebuvo žinomos. Paaiškino, kad į seniūniją nunešė dovanojimo sutartį ir manė, kad visos procedūros yra sutvarkytos ir pabaigtos.

Pareiškėjų atstovas advokatas Gediminas Lukauskas posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš R. Ž. ir D. Ž. gimimo liudijimų nustatytą, kad pareiškėjos yra seserys, jų mama – A. Ž.. 2002-12-24 tarp R. Ž. ir L. P. įregistruota santuoka, 2012-06-12 santuoka išregistruota. Iš 1996-06-07 sutarties nustatyta, kad A. B. dovanojo R. Ž. ir D. Ž. lygiomis dalis 48/100 dalis žemės sklypo ir 51/100 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad po 825/3398 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. P. ir D. Ž.. 2017-01-20 sprendimu dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimo nekilnojamojo turto registre, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsisakė tenkinti prašymą įregistruoti nuosavybės teises į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nes dovanojimo sutarties sudarymo metu galioje įstatymai sandoriui numatė privalomą teisinę registraciją, kadangi sutartis nebuvo įregistruota per trijų mėnesių terminą, šiuo metu ji negalioja. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad A. B. nuosavybės teise priklauso 51/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Iš 2004-03-04 Mirties išrašo Nr. 42, nustatyta, kad A. B. (duomenys neskelbtini)mirė.

Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnį, nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti (Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos pareiškimu kreipėsi į teismą dėl praleisto termino dovanojimo sutarčiai įregistruoti nekilnojamojo turto registre atnaujinimo. Nagrinėjamai situacijai svarbi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata, kai sandoris, sudarytas iki 2000 metų Lietuvos Respublikos CK įsigaliojimo, tačiau 1964 metų Civilinio kodekso 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Pareiškėjos nurodė, kad terminą įregistruoti nekilnojamąjį turtą praleido, nes sutarties sudarymo metu notaras tinkamai jų įstatyminei atstovei – mamai neišaiškino šios pareigos. Pareiškėjų įstatyminė atstovė – mama nėra teisininkė, tinkamai nesuprato sandorio neįregistravimo teisinių pasekmių.

Tiek 1964 m. CK 255 straipsnyje tiek CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė teismui dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujinti. Teismui nėra nurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina ir tai, kad šis terminas nebuvo naikinamasis ir jį, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jį atnaujinti.

Byloje nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuotų asmenų teises. Todėl teismas sprendžia, jog užkirtus kelią pareiškėjoms įregistruoti seniai valdomą ir naudojamą turtą, pareiškėjos patirtų neadekvačių praradimų, tokia situacija neatitiktų sandorio šalių teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyros, protingumo ir sąžiningumo principų, sandorių pripažinimo negaliojančiais instituto tikslų.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų paaiškinimus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais konstatuoja, jog pareiškėjos įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą įregistruoti sandorį registro įstaigoje praleido dėl svarbių priežasčių ir atsižvelgiant į tai, terminas atnaujintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 578 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą terminą 1996-06-07 sutarties, notarinio registro Nr. 4106, teisinei registracijai atlikti.

Nustatyti, kad pareiškėjos R. P. ir D. Ž. teisinę registraciją privalo atlikti per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Ūsas