- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-9-138-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. S.
- Nukentėjusysis
- D. M., M. M.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas, Egidijas Paulis Staniukaitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nuteistajam D. S. , nukentėjusiems D. M. , M. M. , nukentėjusiųjų atstovui advokatui Egidijui Pauliui Staniukaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-11 nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir, pagal BK 67 str., 68 str. nuteistas 30 MGL (3900 Lt) bauda su uždraudimu vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams. Priteista iš D. S. nukentėjusiajam M. M. 3500 Lt neturtinės žalos. Priteista iš D. S. nukentėjusiajam M. M. 1000 Lt už advokato paslaugas, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
D. S. nuteistas už tai, kad jis 2007-03-13 apie 10.40 val. Kaune, vairavo automobilį „Hyundai Pony“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir, važiuodamas nuo Dujotiekio g. link Taikos pr. ties namu Nr. 58 Kovo 11-osios g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75 punktų reikalavimus tuo, jog būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš dešinės pusės per kelio važiuojamąją dalį ėjusios pėsčiosios D. M. , gim. 1995-08-06, kurią partrenkė ir padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. S. skundu prašo panaikinti 2009-05-11 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, ir nuteistąjį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir atmesti civilinį ieškinį. Skunde nurodoma, jog teismas, priimdamas nuteistojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė nuostatą išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. Apeliantas bylos nagrinėjimo pradžioje pateikė prašymus dėl specialistų apklausos ir papildomo autotechninio – teismo medicininio įvykio tyrimo. Teismas specialistus iškvietė, juos apklausė, tačiau netenkino nuteistojo ir jo gynėjo prašymo atlikti papildomą eismo įvykio vietos apžiūrą. Skunde nurodoma, jog D. S. kreipėsi į antstolį, kuris 2009-01-29 patvirtino jo nustatytus išmatavimų netikslumus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymus prijungti prie bylos jo ir antstolio nustatytus naujus duomenis apie faktines aplinkybes, kurių ištyrimas turi esminės reikšmės nustatant eismo įvykio mechanizmą ir sprendžiant kaltės klausimą. Eismo įvykio schemoje klaidingai buvo nustatytas jo vairuojamo automobilio „Hyundai Pony“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo kelio ilgis. Tačiau teismas atmetė nuteistojo prašymus prijungti prie bylos jo pateiktus naujus duomenis, juos patikrinti ir po to pateikti specialistui. Teismo konstatuota, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta nuteistojo automobilio priekinės dalies dešinė pusė neturi jokios kaltinančios reikšmės. Teismui D. S. paaiškino, kad šis defektas atsirado 2006-11-24 kelių eismo įvykio metu Kauno mieste, ir kad šie duomenys užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E623268, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė apelianto ir liudytojų J. M. , I. A. , B. S. parodymus, motyvuodamas klaidingais ir nepatikrintais duomenimis. Liudytojai paaiškino, kad D. S. važiavo lėtai, prieš pėsčiųjų perėją pristabdė, kad nukentėjusioji bėgo ir atsitrenkė į automobilio dešinį šoną, o ne į priekį. Teismas nepatikėjo, kad nukentėjusioji, atsitrenkusi į D. S. automobilio dešinės pusės sparną, užkliuvo už automobilio antenos ir ją nulaužė. Be to, teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, motyvavo tuo, kad nuteistasis sąmoningai pažeidinėja KET reikalavimus, ir neigdamas savo kaltę stengiasi išvengti atsakomybės. Teismas nekreipė dėmesio į nuteistojo ir gynėjo paaiškinimus, neįsigilino į pateiktus naujus duomenis, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Šioje byloje visos abejotinos aplinkybės buvo priimtos kaip tikri, patvirtinti faktai ir panaudotos prieš D. S. , pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių, apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas, o priimtas naujas, D. S. išteisinantis nuosprendis, taip pat panaikinta kardomoji priemonė ir atmestas civilinis ieškinys.
Teismo posėdyje nuteistojo advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
D. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai D. S. pripažino kaltu, padarius BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ir pagrįstai tenkino byloje pareikštą civilinį ieškinį.
Atmestinas nuteistojo D. S. teiginys, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, kadangi apylinkės teismas nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi pažeidė nuostatą išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. Skunde teigiama, kad teismas netenkino nuteistojo ir jo gynėjo prašymo atlikti papildomą eismo įvykio vietos apžiūrą, dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą.
Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. D. S. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d., kurioje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Šios teisės normos dispozicija blanketinė. Jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės.
Kelių eismo taisyklių 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio, D. S. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į jo važiavimo krypties eismo juostą ėjusios pėsčiosios D. M. . Tai patvirtina LTEC 2007-12-22 specialisto išvada Nr. 11-3618 (07), kurioje nurodyta, kad D. S. veiksmai, kuomet jis važiuodamas Kovo 11-osios g. kryptimi nuo Dujotiekio g. link Taikos pr. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nemažino savo vairuojamos transporto priemonės greičio, kad įsitikinti, jog perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, o prireikus nesustojo, dėl ko partrenkė iš dešinės pusės automobilio važiavimo kryptimi greitu žingsniu ėjusios pėsčiosios D. M. – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui (b. l. 37). Tai, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Hyundai Pony vairuotojo D. S. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui užfiksuota ir ankstesnėje 2004-11-30 LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-1937(07) (t. 1, b. l. 28-31). Kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotoją važiuoti saugiu greičiu, kad esant reikalui būtų galima sustoti ir išvengti kliūties. Nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad šiuo atveju kaltinamojo greitis buvo nesaugus, ekspertizės aktu nustatyta, kad kaltinamojo vairuojamo automobilio greitis buvo 49 km/h, o tai reiškia, kad kaltinamasis nesulėtino važiavimo greičio prieš perėją. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis įvyko antroje eismo juostoje, tai yra kai nukentėjusioji buvo perėjusi pirmą eismo juostą, o kaltinamasis turėjo galimybę laiku stabdydamas mašiną sustoti prieš nukentėjusiąją ir išvengti eismo įvykio. Visa tai pilnai pagrindžia išvadą, jog nuteistasis buvusiomis sąlygomis nepasirinko saugaus greičio ir laiku vairuojamo automobilio nestabdė. D. S. pažeidė minėtus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta D. M. sveikata. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo buvo tinkamai įvertinta teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2662/07(02) (b.l. 24), kuria nustatytas dėl eismo įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas D. M. , ir tai apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai abejonių nekelia.
Nuteistasis nurodo, jog teismas netenkino jo prašymo atlikti papildomą eismo įvykio vietos apžiūrą. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, D. S. prašymas tenkintas, atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra, paskirta kompleksinė autotechninė ir teismo medicinos ekspertizė, kurią atlikus LTEC 2010-04-15 ekspertizės aktu Nr. 11-940(10) nustatyta, kad remiantis 2009-08-13 papildomai atliktos įvykio vietos apžiūros planu (t. 2, b. l. 39-44), automobilio Hyundai Pony vairuotojo D. S. veiksmai, tai yra tai, kad jis važiuodamas Kovo 11-osios g. kryptimi nuo Dujotiekio g. link Taikos pr. ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nemažino savo vairuojamos transporto priemonės greičio, kad įsitikinti, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, o prireikus nesustojo, dėl to partrenkė iš dešinės pusės automobilio važiavimo kryptimi ėjusią pėsčiąją D. M. , - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, o pėsčiosios D. M. veiksmai – prieš įžengdama į kelio važiuojamąją dalį, neįvertino atstumo iki artėjančio automobilio ir jo greičio, dėl to eidama į kitą kelio pusę, sudarė kliūtį jai iš kairės pusės ir link jos artėjusio automobilio Hyundai Pony vairuotojui D. S. , - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Tame pačiame ekspertizės akte nurodyta, kad jeigu D. M. iki partrenkimo vietos bėgo ne didesniu kaip 7,6 km/h greičiu, tai automobilio Hyundai Pony vairuotojo D. S. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, o pėsčiosios D. M. veiksmai - tai, kad ji prieš įbėgdama į kelio važiuojamąją dalį, neįvertino atstumo iki artėjančio automobilio ir jo greitį, dėl to bėgdama į kitą kelio pusę, sudarė kliūtį jai iš kairės pusės ir link jos artėjusios automobilio Hyundai Pony vairuotojui D. S. , - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Jeigu pėsčioji D. M. iki partrenkimo vietos bėgo didesniu kaip 7,6 km/h greičiu, tai D. M. veiksmai, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (t. 2, b. l. 70-75). Iš to seka, kad priklausomai nuo pėsčiosios greičio, kuriuo ji įbėgo į važiuojamąją dalį, skirtingai aiškinamos eismo įvykio kilimo sąlygos.
Spręsdamas kaltės klausimą teismas turi įvertinti objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumą: kitų eismo dalyvių veiksmus, oro sąlygas ir temperatūrą, kelio ypatumus, matomumą ir kitas aplinkybes, taip pat asmenines kaltininko savybes: fizinę būseną, profesinę ir gyvenimišką patirtį, adekvatų situacijos vertinimą, dėmesingumą ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgoje yra konstatavęs, kad iš teismų praktikos matyti, kad kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose sprendžiant asmens kaltės klausimą vertinamas ne tik turėjimas ir galėjimas numatyti padarinius, bet ir galimybė konkrečioje situacijoje jų išvengti. Pastarasis neatsargios kaltės nustatymo kriterijus siejamas su kelių transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, vairavimu. Šiuo klausimu dažnai remiamasi eismo įvykio ekspertizės išvadomis apie tai, ar kaltininkas turėjo techninę galimybę, pavyzdžiui, laiku sustabdyti vairuojamą automobilį ir taip išvengti eismo įvykio. Teismas turi įvertinti ne tik technines, bet ir kitas objektyvias galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje šių padarinių išvengti. Pažymėtina, kad net ir nustačius, jog kaltininkas konkrečioje situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio, tačiau jeigu situacija, dėl kurios jis prarado tokią galimybę, susiklostė dėl jo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, laikoma, kad ši aplinkybė neeliminuoja jo kaltės. Kaip pažymima apžvalgoje, negalima daryti išvados, kad tai, jog kiti eismo dalyviai padaro kelių eismo taisyklių pažeidimus,visais atvejais eliminuoja transporto priemonę vairuojančio asmens kaltę. Įpareigojimas laikytis kelių eismo taisyklių, taip pat visų būtinų atsargumo priemonių, nustatytas nepriklausomai nuo to, ar kiti eismo dalyviai jas pažeidė ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Todėl teismas tokius pažeidimus turi vertinti kaip visumą kartu su kitomis eismo įvykio aplinkybėmis. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad nustatant asmens kaltę tais atvejais, kai kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, be kitų aplinkybių, būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti. Spręsdamas kaltės klausimą teismas atsižvelgia ir į tai, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Pareiga imtis atitinkamų atsargumo priemonių asmeniui kyla tada, kai kitų eismo dalyvių rizikingas elgesys arba kita ypatinga situacija (pvz.: prie kelio žaidžiantys mažamečiai vaikai, autobuso keleivių išlaipinimas kelkraštyje) rodo, kad Kelių eismo taisykles gali būti pažeistos. Apžvalgos 15.5. punkte sakoma, kad jeigu transporto priemonę vairuojantis asmuo sukelia BK 281 straipsnyje numatytus padarinius patekęs į avarinę situaciją, susidariusią dėl kito eismo dalyvio padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (pvz.: netikėtai sudaroma kliūtis jo vairuojamai transporto priemonei), teismas sprendžia, ar konkrečioje situacijoje iš minėto vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (pvz.: ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių). Atsižvelgtina ir į tai, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo imtis papildomų atsargumo priemonių (pvz.: sulėtinti greitį, sustabdyti transporto priemonę) tada, kai kyla pavojus eismo saugumui. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) bei sprendžiant priežastinio ryšio ir kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, nuo kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pvz.: pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimas). Šioje byloje D. S. , artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nebuvo tiek atidus, kad išvengti eismo įvykio, kas teismo teisingai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad kaltinamasis D. S. , vairuodamas transporto priemonę, pažeidė eismo saugumo taisykles, ir tai sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281str.1d.
Kai nustatoma, kad eismo įvykį nulėmė ne tik kaltininko, bet ir nukentėjusiojo padaryti kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai ar rizikingas elgesys, ši aplinkybė paprastai pripažįstama lengvinančia kaltininko atsakomybę, todėl teismas į ją atsižvelgia skirdamas bausmę. Kaip teigiama aukščiau paminėtoje LAT apžvalgoje, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kolegijos nuomone, D. S. padėtis šioje byloje švelninama, panaikinant pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą D. S. vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Skunde nepagrįstai teigiama, kad šioje byloje visos abejotinos aplinkybės buvo priimtos kaip tikri, patvirtinti faktai ir panaudotos prieš D. S. , pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį. Galiojančiame BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys yra vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ekspertizės aktas ir specialisto išvada vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kokie kiti įrodymai. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda išvadą, nustatymo teisingumas. Vertinant kai kurių specifinių ekspertizių rūšių aktus ar specialisto išvadas, turi būti tikrinamos ir vertinamos ir kai kurios kitos ekspertizės. Suprantama, tikrindamas ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, teismas turi teisę skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau ją reikėtų skirti tik tuo atveju, kai byloje esantys ekspertizės aktai ar specialisto išvados kelia abejonių dėl jų nepagrįstumo. Pagaliau, net ir gavus pakartotinės ekspertizės aktą, jį reikėtų vertinti pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles. Šioje byloje teismui dėl ekspertizių aktais padarytų išvadų abejonių nekyla, nuteistojo prašymu buvo atliktos pakartotinės ekspertizės, jų padarytos išvados yra analogiškos ankstesnėms, todėl darytina išvada, kad yra įrodytas priežastinis ryšys tarp D. M. padaryto sveikatos sutrikdymo ir D. S. veiksmų, vairuojant automobilį Hyundai Pony, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 2007-03-13 eismo įvykio metu.
Apelianto argumentas, jog teismas nuosprendį grindė abejotinomis aplinkybėmis, atmestinas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kolegija nustatė, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis grįstas ne vien nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, tačiau ir specialistų išvadomis, kuriomis teismui netikėti pagrindo nėra. Nuosprendyje buvo vertinamos visos bylos aplinkybės. Bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimą nuosprendyje pirmos instancijos teismas patikrino, nepažeisdamas BPK reikalavimų. Pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ištirtų įrodymų visuma, kurie patvirtina, kad nuteistasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Apylinkės teismas nuteistojo veiką kvalifikavo pagal LR BK 281 str. 1 d. teisingai.
Pagrįstas apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. BPK 307 str. 1 d. 6 p. nurodo, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nuspręsta dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas dėl Kauno miesto prokuratūros II-ojo NVTS skyriaus prokurorės 2008-01-17 paskirtos kardomosios priemonės D. S. nepasisakė. Įsiteisėjus nuosprendžiui, kardomoji priemonė panaikinama.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 1 d. 6 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
n utaria:
Nuteistojo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-11 nuosprendį pakeisti.
Nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – trejus metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – paskyrimo D. S. panaikinti.
D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.