- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-10
- Bylos Nr.
- e2YT-934-1104/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02133-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Vaidota Majūtė
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.6.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.6.12Bylų dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.4.5.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.19Turto areštas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. K. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys – notarė Vaidota Majūtė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) įpareigoti notarę Vaidotą Majūtę, Ukmergės rajono 3-asis notaro biuras, patvirtinti N. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), priklausančios ½ buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies dovanojimo sandorį, kuriuo N. K. dovanoja jai tenkančią buto dalį Z. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2) priteisti N. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš notarės Vaidotos Majūtės, Ukmergės rajono 3-asis notaro biuras.
2. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėja kreipėsi el. paštu į notarę Vaidotą Majūtę, Ukmergės rajono 3-asis notaro biuras, su prašymu patvirtinti jai priklausančios ½ buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies dovanojimo sandorį, kuriuo pareiškėja dovanoja jai tenkančią buto dalį Z. Č.. Kartu su prašymu Ukmergės rajono 3-ajam notaro biurui pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį.
3. Pareiškėja nurodė, kad visgi Ukmergės rajono 3-asis notaro biuras atsisakė patvirtinti prašomą dovanojimo sandorį, nes Nekilnojamo turto registre yra įrašas apie apribotą disponavimo teisę į ½ buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo uz?draudz?iama perleisti, i?keisti ar kitaip suvarz?yti, apsunkinti ar sumaz?inti buto verte?. Pareiškėja nesutinka su Ukmergės rajono 3-ojo notaro biuro atsisakymo motyvais patvirtinti pareiškėjai priklausančios ½ buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies dovanojimo sandorį, nes apribota būtent bendraturtės Z. Č. disponavimo teisė į jai tenkančią ½ buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, bet ne pareiškėjos daiktinės teisės. Pažymi, kad pareiškėja paveldėjo K. V. nuosavybės teises į ½ buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kurios nebuvo apribotos. Kadangi pareiškėja, kaip K. V. įpėdinė, perėmė tik tas teises ir jų suvaržymus į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurias turėjo pati K. V., todėl pareiškėjos įgytos nuosavybės teisės į minėto buto dalį nebuvo suvaržytos. Kas reiškia, kad pareiškėja gali laisvai disponuoti jai priklausančia ½ buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimi.
4. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ½ buto, unikalaus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies areštas, kaip juridinis faktas, Nekilnojamo turto registre įregistruotas remiantis 2024 m. liepos 18 d. Turto ares?to aktu? registro pranes?imu apie turto ares?to i?registravima? Nr. 2024019397, parengtu pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10674-1221/2024, kuria areštuotas Z. Č. priklausantis nekilnojamas turtas. Tuo tarpu antstolė Jūratė Blažienė surašė turto aprašą dėl skolininkei Z. Č. priklausančios ½ buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, kuriame taip pat nurodytas daiktinių teisių disponavimo apribojimo pagrindas. Apibendrina, kad pareiškėja ir Z. Č. yra buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės lygiomis dalimis. Vis dėlto tik Z. Č. nuosavybės teisės į buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį yra apribotos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10674-1221/2024. Kas lemia, kad Nekilnojamo turto registre esantis įrašas apie apribotas disponavimo teises į ½ buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį apriboja tik Z. Č. nuosavybės teises, o pareiškėjos nuosavybės teisės į kitą minėto buto dalį nėra apribotos. Tai reiškia, kad Ukmergės rajono 3-asis notaro biuras neturi teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti pareiškėjai tenkančios ½ buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies dovanojimo sandorį Z. Č.. Juolab, kad patvirtintus prašomą sandorį, Z. Č. taps vienintelė minėto buto savininkė, kas taip pat palengvins kreditorių reikalavimų patenkinimą iš skolininkės Z. Č. turto (el. b. l. 1-3).
Atsiliepimas
5. Notarė Vaidota Majūtė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja N. K. 2024 m. lapkričio 25 d. telefonu kreipėsi į Ukmergės r. sav. 3-iąjį notaro biurą dėl jai nuosavybės teise priklausančios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojimo sandorio patvirtinimo. Suteikus pirminę informaciją, kitą dieną pareiškėja elektroniniu paštu atsiuntė peržiūrėti ir patikrinti turto, kurį pageidavo padovanoti, nuosavybės dokumento fotografiją. Peržiūrėjus dokumentą ir patikrinus turto duomenis, nurodytus viešame Nekilnojamojo turto registre, aptikti tokie įrašai: Iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamojo daikto teisiniu statusu; Bylą nagrinėjantis teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas, a.k. 191449618; Įregistravimo pagrindas: Teismo pranešimas, 2024-07-16, Nr. e2-10674-1221/2024; Įrašas galioja: Nuo 2024-07-17; Areštas; Areštavusi institucija: Vilniaus regiono apylinkės teismas, a.k. 191449618; Įregistravimo pagrindas: Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą, 2024-07-18, Nr. 2024019397; Aprašymas: Pranešimo Nr.5967421, Nr.5967494. Apribota disponavimo teisė. Uždraudžiama perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti ar sumažinti buto vertę. Įrašas galioja: Nuo 2024-07-18.
6. Notarė nurodė, kad kaip klaidingai teigia pareiškėja, šie įrašai yra atlikti ir galioja visam butui, įskaitant ir pareiškėjai priklausančiai buto daliai. Esant įregistruotiems juridiniams faktams apie iškeltą civilinę bylą, turto areštą, notaras, kurio paskirtis tvirtinti neginčijamas teises ir apsaugoti asmenų bei valstybės interesus, negali patvirtinti nei turto dovanojimo, nei jokio kito sandorio. Be to, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos ir panaudos sutartys pareiškėjos vardu, kurių galiojimo terminas yra pasibaigęs ir kurios, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 37 punktu, iki nuosavybės teisės perleidimo fakto įregistravimo turi būti išregistruotos, t. y. turto perleidimo momentu registro duomenys apie turtą turi būti teisingi, tvarkingi ir aktualūs. Pareiškėjai elektroniniu paštu buvo atsakyta, kad esant tokiems įrašams, jokie disponavimo turtu veiksmai yra negalimi. Gavusi atsakymą, pareiškėja į jį niekaip nereagavo. Nepaisant to, pareiškėja atsiuntė į notaro biurą paštu savo nuosavybės dokumento – paveldėjimo teisės liudijimo originalą. Gavus šį dokumentą, pareiškėja pakartotinai elektroniniu laišku buvo informuota, kad turto statusas nėra pasikeitęs ir disponavimas turtu yra apribotas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja buvo visiškai nebendradarbiaujanti, į laiškus niekaip nereagavo, nei telefonu, nei raštu papildomai nesikreipė, jokių papildomų paaiškinimų, patarimų, konsultacijų, kaip išspręsti susidariusią situaciją, neprašė. Nurodo esant svarbu ir tai, kad dovanojimas yra ne vienašalis, o dvišalis sandoris. Apdovanotasis asmuo į notaro biurą išvis nesikreipė, notarei net nėra žinoma, ar pareiškėjos nurodytas dovanos gavėjas nori priimti dovaną. Tam, kad notarinis veiksmas būtų atliktas, notaras turi nustatyti asmenų, dalyvaujančių sandoryje, asmens tapatybę, įsitikinti jų veiksnumu ir valia tą sandorį atlikti (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 31 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, notaras negali patvirtinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios pareiškėjai N. K., dovanojimo sandorio. Dėl to pareiškėjos pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
7. Notarė nurodė, kad pareiškėja buvo nebendradarbiaujanti ir visiškai nepagrįstai pateikė skundą teismui dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Pačios pareiškėjos prie pareiškimo pridėtuose dokumentuose (Nekilnojamojo turto registro išraše, antstolės turto apraše) akivaizdžiai matosi, kad areštuotas yra visas butas, o ne jo dalis. Atsiliepimui į pareiškimą parengti reikėjo sugaišti dvi valandas darbo laiko, kurio metu notaras negalėjo atlikti notarinių veiksmų ir užtikrinti valstybės patikėtų funkcijų vykdymą bei dėl to patyrė nuostolių dėl negautų pajamų. Atkreipė dėmesį, kad notaras pats iš savo už atliekamas funkcijas gaunamo atlyginimo turi išlaikyti gerai techniškai aprūpintą biurą, samdyti darbuotojus (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 19 straipsnis). Pagal Vyriausybės nutarimu nustatytus notaro atlyginimo dydžius už notaro darbo valandą mokėtinas 50 Eur atlyginimo dydis (Notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas bei technines paslaugas dydžių (įkainių) ir atleidimo nuo šio atlyginimo mokėjimo atvejų sąrašo 35.2. punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo atmesti pareiškėjos pareiškimą (skundą) dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą bei reikalavimą įpareigoti notarą notarinį veiksmą atlikti kaip nepagrįstą bei priteisti notarei iš pareiškėjos 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 30-33).
8. Apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, kartu su pasiūlymu pateikti atsiliepimus, suinteresuoti asmenys buvo informuoti paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu interneto svetainėje www.teismai.lt ir įteikiant nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas
9. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – NĮ) 41 straipsnyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, kuris mano, jog atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Apskundimo pagrindas yra tai, kad notaro atliktas veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra neteisingas.
10. Teismas pirmiausia pažymi, kad byloje sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (NĮ 2 straipsnio 1 dalis). Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Pagrindai, dėl kurių gali būti atsisakoma atlikti notarinį veiksmą, nustatyti NĮ 40 straipsnyje. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į notarę dėl pareiškėjai priklausančios ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies dovanojimo sandorio patvirtinimo. Pareiškėja nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir šią dalį ji (pareiškėja) nori dovanojimo sandorio pagrindu perleisti Z. Č., kuriai priklauso likusi dalis aptariamo nekilnojamojo turto, t. y. likusi ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini).
12. Iš prie pareikšimo pridėto VĮ Registrų centro 2024 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis po ½ dalį pareiškėjai ir Z. Č., 2024 m. liepos 18 d. Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2024019397, yra areštuotas (išrašo 7.3 ir 7.4 punktai – areštuota ½ buto priklausančio pareiškėjai ir ½ buto priklausančio Z. Č.), t. y. apribota disponavimo teisė; uždraudžiama perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti ar sumažinti buto vertę (b. l. 5-7). Arešto pagrindas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartis (el. b. l. 8-9). Kaip nurodoma notarės atsiliepime, ką patvirtina ir prie bylos pačios pareiškėjos pridėtas susirašinėjimas su notare (el. b. l. 10-15), pareiškėją notarė informavo apie tai, kad nekilnojamojo turto registre yra registruoti juridiniai faktai - panaudos, iškeltos bylos teisme, areštas, taip pat, kad jeigu panaudų terminai jau pasibaigę, šiuos įrašus reikia išregistruoti, jei terminai nepasibaigę, teisės ir pareigos pagal šias sutartis turi pereiti Z. Č. bei juridinis faktas apie iškeltas teisme bylas, jei bylos jau pasibaigusios, turi būti išregistruotas taip pat. Notarė nurodė pareiškėjai, kad kol bus įrašai Nekilnojamojo turto registre apie areštą, jokie disponavimo veiksmai su šiuo turtu yra negalimi.
13. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – ir TAARĮ) 4 straipsnyje numatyta, kad dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre. Visi turto arešto duomenys, įrašyti į Turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10674-1221/2024, kurioje ir buvo taikytas buto, adresu (duomenys neskelbtini), areštas, 2024 m. spalio 17 d. nutartimi byla nutraukta ieškovei UAB „Ukmergės butų ūkis“ atsisakius ieškinio ir 2024 m. liepos 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė byloje Nr. e2-10674-1221/2024 Z. Č. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties, ši nutartis yra neįsiteisėjusi, todėl nėra panaikintos ir laikinosios apsaugos priemonės – areštas butui, adresu (duomenys neskelbtini).
14. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus bylos faktinių aplinkybių kontekste, daro išvadą, kad pareiškėja kreipėsi į notarę dėl nekilnojamojo turto (jo dalies) dovanojimo sandorio patvirtinimo neįvykdžiusi tokio sandorio patvirtinimui keliamų reikalavimų, t. y. nesant išregistruotam nekilnojamojo turto (viso buto, adresu (duomenys neskelbtini)) arešto, nustatyto Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartimi, taip pat, nepateikusi apdovanotojo (Z. Č.) sutikimo. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nesant išregistruotam nekilnojamojo turto, buto, adresu (duomenys neskelbtini) areštui, taip pat pareiškėjai nepateiktus dokumentų, kurie yra privalomi siekiant notariškai patvirtinti dovanojimo sandorį, notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
16. Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų nagrinėjamos CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Iš esmės šių bylų nagrinėjimo tvarka yra panaši. Tiek antstoliai, tiek notarai atlieka jiems valstybės pavestas ir įstatyme nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo suformuota praktiką sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą bylose dėl antstolių veiksmų taikytina ir byloms dėl notarinių veiksmų apskundimo. Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio (šiuo konkrečiu atveju dėl notaro) veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio (notaro) ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (notaro) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. antstolis R. V. ir kt., bylos 3K-3-36/2008; kt.); išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui (notarui) iš skundą padavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. antstolis R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-417/2008). Taigi, jeigu civilinė byla pagal pareiškimą dėl antstolio (notaro) veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolis (notaras) nepripažino savo atlikto veiksmo neteisėtu, o tai padarė teismas nutartimi, tai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo ir antstolio (notaro) interesai yra priešingi. Tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į tai, kad pareiškimas netenkintinas, pareiškėjos patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš notarės.
17. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad notarė Vaidota Majūtė, teikdama teismui atsiliepimą į pareiškimą, prašė priteisti jos (notarės) patirtas išlaidas, viso 100 Eur už atsiliepimo parengimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant notaro/antstolio patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, yra laikomasi pozicijos, kad bylų dėl antstolio/notaro vykdomų funkcijų specifika yra ta, jog antstolis/notaras yra teisinį išsilavinimą turinti bylos šalis, gerai išmanantis sritį, kurioje dirba, kas konkrečiu atveju suponuoja, kad notaras turi turėti gebėjimus surašyti atsiliepimą teismo nagrinėjamojoje byloje dėl notaro funkcijų vykdymo. Kartu pažymėtina, kaip nurodoma teismų praktikoje, kad bylų dėl antstolio/notaro vykdomų funkcijų vedimas reikalauja ne tik šias funkcijas tiesiogiai reglamentuojančių materialiosios ir proceso teisės normų, bet ir specialiųjų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą teisme, bei šių normų taikymo praktikos išmanymo. Dėl to nesuteikiant teisės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtų išlaidų atlyginimą ir taip ribojant antstolio/notaro teisę į atstovavimą, antstolis/notaras, kurio tiesioginis darbas nėra bylinėjimasis teisme, neturėdamas pakankamai reikiamos bylinėjimosi patirties, gali atsidurti blogesnėje nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama, padėtyje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 23 punktas). Kaip minėta, notarė Vaidota Majūtė nurodė, kad už atsiliepimo į pareiškimą surašymą ji patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė jai (notarei) dvi valandas rašant atsiliepimą, kurių metu notarė negalėjo atlikti notarinių veiksmų ir užtikrinti valstybės patikėtų funkcijų vykdymą bei dėl to patyrė nuostolių dėl negautų pajamų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kai teismų priteisiamos notarui/antstoliui patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato ar advokato pagalbai apmokėti, nesudaro pagrindo tenkinti notarės prašymo priteisti jai 100 Eur už atsiliepimo į pareiškimą surašymą. Taip pat atkreiptinas notarės dėmesys, kad jos įvardijamos 100 Eur išlaidos apibrėžiamos kaip negautos pajamos, dėl kurių priteisimo notarė turi teisę kreiptis į teismą teikdama ieškinį, atitinkanti įstatymo reikalavimus ir sumokėjusi už jį atitinkamą žyminį mokestį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos N. K. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys – notarė Vaidota Majūtė, atmesti.
Nepriteisti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.