Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, susituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. yra kaltinama tuo, kad ji aplaidžiai tvarkė ūkio subjekto buhalterinę apskaitą:

nuo 2004 m. balandžio 25 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. ji ėjo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Žemės fragmentai“ (įmonės kodas 1420485), registruotos Smėlio g. 27-26, Vilniuje, direktorės pareigas. Kaip nurodoma kaltinime, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. buvo atsakinga už šios viešosios įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą. Nepaisant to nuo 2004-04-25 iki 2006-07-31 ji nepateikė įstaigos buhalterei medžiagų sunaudojimo aktų, neorganizavo medžiagų sunaudojimo apskaitos, medžiagų, sunaudotų krosnies „Anagama“ statybai, nurašymo, pagamintos krosnies neatvaizdavo ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje. Nuo 2006-07-31 iki 2009-09-30 D. P. pagal pareikštą kaltinimą nevedė apskaitos registrų, kuriuose būtų suregistruotos įvykusios ūkinės operacijos, subalansuotos apyvartos ir išvesti likučiai atitinkamomis datomis, neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje įvykusių ūkinių operacijų. Dėl to iš dalies negalima nustatyti VšĮ „Žemės fragmentai“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2004-04-25 iki 2009-09-30. Tokiais veiksmais, kaip teigiama kaltinime, D. P. dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodoma, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, to paties įstatymo 16 str. l d. nuostatą, kuri numato, kad ūkinių operacijų ir įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, šio straipsnio 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.

Kaltinamoji D. P. kalta prisipažino ir parodė, kad ji yra keramikos specialistė. Susidomėjusi tradicine japonų keramika, nutarė jos gamybos technologijas įdiegti Lietuvoje. Ji užmezgė ryšius su japonų meistru R.Hašimoto, 2004 m. kartu su savo dukra A. S., jos draugu G. Z. bei menininku E. T. įsteigė (duomenys neskelbtini), ir tapo jos direktore. Įstaigos buhalterės pareigas sutiko eiti G. Z. motina A. Z.. Buvo sutarta, kad Trakų raj. bus statoma krosnis, skirta japonų keramikos gaminių gamybai. Į Lietuvą buvo pakviestas R.Hašimoto, kuris vadovavo darbams. Sklype buvo pastatytos 2 krosnys. Medžiagos jų statybai buvo perkamos už jos, kaltinamosios, A. S., G. Z. įnašus į įstaigos veiklą, įstaigos gautą paramą. Medžiagų ir paslaugų pirkimo dokumentus dažniausiai pildė G. Z., kuris juos perduodavo buhalterei. Krosnių eksploatavimui buvo naudojamos malkos, perkamos tiek už įstaigos, tiek už asmenines lėšas. R.Hašimoto 2 metus vedė užsiėmimus, apmokydamas gaminti japonų keramiką. 2006 m. A. S. išsiskyrė su G. Z., todėl tarp pastarojo ir jos, kaltinamosios, irgi įvyko konfliktas. 2006-07-31 buvo atleista iš darbo A. Z., nusprendusi nebedirbti įstaigoje, tačiau jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė. 2006 m. mokesčių inspekcija pradėjo reikalauti ataskaitų, kurias A. Z. surašė, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentų taip ir neatidavė. Netekusi buhalterės, ji, D. P., buvo priversta pati tvarkyti įstaigos buhalterinę apskaitą. Neturėdama specialių žinių, teisingai tvarkyti apskaitą nesugebėjo, nors, įstaigos vardu pirkdama prekes ar paslaugas, kaupė jį patvirtinančius pirminius dokumentus, įsegdama juos į segtuvą. Po A. Z. atleidimo iš darbo įstaigos vardu buvo perkamos kai kurios statybos medžiagos, dar kažkas tai, tačiau ji, kaltinamoji, šių ūkinių operacijų į registrus neįtraukė, nežinodama, kad tai yra privaloma. Laikui bėgant keramikos dirbtuvės sunyko, o įstaigos veikla sustojo.

Taigi kaltinamoji pripažįsta, kad nuo buhalterės atleidimo iš darbo momento ji tinkamai netvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, ir nurodo, kad iki to momento buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo A. Z. pareiga.

Surinktų įrodymų analizę teismas laiko tikslingu pradėti nuo kaltinimo, pareikšto D. P., analizės. Taigi šio kaltinimo esmę sudaro tokie elementai:

nepateikė įstaigos buhalterei medžiagų sunaudojimo aktų, neorganizavo medžiagų sunaudojimo apskaitos; neorganizavo medžiagų, sunaudotų krosnies statybai, nurašymo; neatvaizdavo pagamintos krosnies ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje;

nuo 2006-07-31 iki 2009-09-30 ji nevedė apskaitos registrų, kuriuose būtų suregistruotos įvykusios ūkinės operacijos, subalansuotos apyvartos ir išvesti likučiai atitinkamomis datomis, tokiu būdu įvykusių ūkinių operacijų neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje.

Dėl to buvo negalima iš dalies nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2004-04-25 iki 2009-09-30.

Pagal pareikštą kaltinimą D. P. tokiu savo neveikimu pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

6 str. 2 d. nuostatą, kurioje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 16 str. l d. nuostatą, kuri numato, kad ūkinių operacijų ir įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, to paties straipsnio 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.

Pagrindinis norminis aktas, reglamentuojantis buhalterinės apskaitos tvarkymą, yra LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574 (toliau - BAĮ). šioje baudžiamojoje byloje D. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. inkriminuojami tik BAĮ 6 str. 2 d., 16 str. l ir 2 d. reikalavimų pažeidimai, todėl teismas negali peržengti šio kaltinimo ribų ir tyrime abstrahuojasi nuo kitų teisės aktų. Teisės normų, reglamentuojančių baudžiamąją atsakomybę už buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimus, taikymo aiškinimas pateikiamas LR Aukščiausiojo Teismo 2005-12-29 nutarime Nr. 55 (toliau – Nutarimas).

Byloje nėra pateikti VšĮ (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentai ar jų nuorašai, tačiau pagal neįvardinto šaltinio pažymą (b.l. 124-125) ši įstaiga buvo įsteigta 2004-04-06. Kaltinamoji šioje pažymoje įvardinta įstaigos vadove nuo 2004-04-06 iki 2009-11-24. Nuo 2009-11-24 šias pareigas eina G. Z..

Pagal Centrinės duomenų bazės pažymą (b.l. 122) D. P. nuo 1978-07-29 iki 2007-04-19 buvu ištekėjusi už V. S. ir turėjo (duomenys neskelbtini) pavardę. 2008-01-24 ji ištekėjo už J. P. ir gavo pavardę (duomenys neskelbtini).

Liudytojas G. Z. patvirtino, kad VšĮ „Žemės fragmentai“ buvo įsteigta ketinant pastatyti japonų keramikos gamybos krosnį ir ją eksploatuoti. Iš karto įstaigos direktore tapo kaltinamoji, kuri vadovavo įstaigai iki 2009 m. rudens, kol jis pats perregistravo įstaigą ir tapo jos vadovu. Steigiant (duomenys neskelbtini) buvo sukauptos steigėjų (o tai buvo kaltinamoji, jos dukra, jis ir dar vienas asmuo) lėšos, kurios buvo naudojamos krosnies statybai. Jis, liudytojas, įstaigoje faktiškai vykdė techninio vadovo pareigas ir buvo atsakingas už techninį projekto įgyvendinimą. Jo motina A. Z. sutiko eiti įstaigos buhalterės pareigas. Jis pirko statybos medžiagas, užtikrindavo jų transportavimą į statybų vietą, rūpinosi malkų krosnims pirkimu ir pan. Atlikdamas ūkines finansines operacijas įstaigos vardu, gaudavo atitinkamus pirminius finansinius dokumentus ir perduodavo juos buhalterei. Kaltinamoji buvo žodžiu informuota buhalterės apie tai, jog krosnį reikia užpajamuoti kaip įmonės turtą, tačiau to nepadarė. Dėl kaltinamosios elgesio (jo ir buhalterės ignoravimo) kilo konfliktas. Jis ir A. Z. paliko įstaigą. Visi įstaigos dokumentai buvo paruošti perduoti D. P., tačiau ji nerodė noro jų pasiimti.

Iš tokių liudytojo parodymų matyti, kad jis VšĮ (duomenys neskelbtini) vardu atlikdavo ūkines finansines operacijas, eidamas tam tikras pareigas ir būdamas atsakingas už įstaigos sudaryto projekto techninį įgyvendinimą. Pagal kaltinamosios ir paties liudytojo parodymus G. Z. pareigybė įstaigoje oficialiai nebuvo apibrėžta, jo pareigų ir teisių ratas formaliai nenustatytas.

Liudytoja A. Z. parodė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ji buhaltere dirbo nuo 2004-04-15 iki 2006-07-31. Įstaigai vadovavo kaltinamoji. VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo registruota jos, liudytojos, buto adresu: (duomenys neskelbtini). Įstaigos buhalterinę apskaitą ji, A. Z., tvarkė ir saugojo namuose. Apskaitos dokumentus jai atveždavo sūnus G. Z.. Kartais ji pati nuvažiuodavo į G. kaimą kur vyko krosnies statybos darbai, ir pasiimdavo reikiamus dokumentus. Ji kaupdavo PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius ir kitus dokumentus iš vadovės ir kitų asmenų, kurie pirko statybines medžiagas ir atliko krosnies statybos darbus, įtraukdavo šiuos dokumentus į VšĮ (duomenys neskelbtini) apskaitą, suvesdavo registrus. Iš įstaigos išėjo, nes bendrauti su įmonės vadove tapo sunku: ši nepateikdavo jai reikiamų dokumentų, nereagavo į jos raginimus ir pan. Finansines, ūkines operacijas įmonėje atlikdavo dažniausiai vadovė. Pastatyta krosnis nebuvo užpajamuota kaip įmonės turtas, nors ji, A. Z., sakė D. P., kad tai padaryti reikia. Sunaudotų medžiagų nurašymo aktai taip pat nebuvo surašomi.

Bylos medžiagoje nėra dokumentų, patvirtinančių A. Z. paskyrimą eiti buhalterės pareigas VšĮ (duomenys neskelbtini) ir jos atleidimą iš pareigų, tačiau D. P. pripažino, kad buhaltere nuo 2004-04-15 iki 2006-07-31 VšĮ (duomenys neskelbtini) dirbo A. Z.. Tą patį savo parodymuose pažymėjo ir A. Z.. Atsižvelgdamas į tai teismas šį faktą laiko nustatytu.

Ikiteisminio tyrimo metu G. Z. pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus (b.l. 18). Šie dokumentai (jų nuorašai pridėti prie šios bylos medžiagos: b.l. 39-78, 53-88, 99-104) buvo ištirti FNTT prie LR VRM Vilniaus apskrities skyriaus specialistės J.Lekstutienės. Jos išvadoje Nr. 5-1/99 (b.l. 27-34) nurodoma, kad nuo 2004-06-15 iki 2005-06-15 į VšĮ „Žemės fragmentai" kasą buvo įnešta 9855 Lt. Už 8894,92 Lt buvo pirkta įvairių statybos medžiagų. Šių medžiagų sunaudojimo aktai tyrimui nepateikti, todėl nustatyti, kiek ir kokios medžiagos buvo panaudotos krosnies statybai, galimybės nėra. Tai reiškia, kad VšĮ (duomenys neskelbtini):

nevedė medžiagų sunaudojimo apskaitos, nenurašė nuo apskaitos medžiagas, sunaudotas krosnies statybai, ir pastatytos krosnies neatvaizdavo ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje.

Toliau išvadoje teigiama, kad tarp tyrimui pateiktų VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2006-07-31 iki 2009-09-30 nėra VšĮ (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų, kasos dokumentų, banko išrašų bei visų to laikotarpio buhalterinės apskaitos registrų. Taigi specialistės nuomone VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2006-07-31 iki 2009-09-30 nevedė apskaitos registrų, įvykusių ūkinių operacijų neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje. Dėl tokių norminių aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2004-04-25 iki 2009-09-30.

Patikrindamas pareikšto kaltinimo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į sąvokų „buhalterinė apskaita“, „buhalterinės apskaitos tvarkymas“, „aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas“ turinį ir jų bei nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., subjekto požymių santykį.

BAĮ 2 str. 5 d. nurodyta, kad buhalterinė apskaita yra ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti.

Nutarimo 27 p. aiškinama, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas, tačiau nei nutarime, nei BAĮ nenurodoma, kokie veiksmai sudaro sąvoką „tvarkymas“.

Didžiojo lietuvių kalbos žodyno elektroninėje versijoje (http://lkzd.lki.lt/Zodynas/Visas.asp) nurodoma, kad žodis „tvarkyti“ reiškia:

11) drausminti, tramdyti; bausti.

Teismo nuomone buhalterinės apskaitos tvarkymo sąvoka reiškia duomenų apie ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, išreikštus pinigais, darymas tvarkingais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus, jų sutikrinimas ir sisteminimas, dorojimas, ruošimas. Šios funkcijos dalykas yra specifinis ir reikalauja specialių žinių, specialaus finansinio išsilavinimo. Natūralu, kad vykdyti tokią funkcija turi finansininkas (buhalteris).

BAĮ 10 str. numato asmenų, privalančių tvarkyti buhalterinę apskaitą, ratą. Jame nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko:

1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris);

2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė.

2. Valstybės ir savivaldybės įmonių apskaita tvarkoma šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

3. Biudžetinių įstaigų apskaita tvarkoma šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka arba centralizuotai.

4. Individualios įmonės apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos įmonės savininkas.

5. Ūkininko ūkio apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats ūkininkas arba ūkininko partneriai.

6. Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas.

Nutarimo 29 p. nurodoma, kad apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas;

2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis;

4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.

Teismų praktika krypsta ta linkme, kad už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako finansininkas (buhalteris), jeigu tokia pareigybė įsteigta, specializuotos įmonės specialistai, jeigu su šia įmone sudaryta atitinkamų paslaugų teikimo sutartis, arba asmuo, tiesiogiai tvarkęs buhalterinę apskaitą (tai gali būti ir ūkio subjekto vadovas).

VšĮ (duomenys neskelbtini) yra ūkio subjektas, todėl jos buhalterinę apskaitą turėjo tvarkyti struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad nuo 2004-04-15 iki 2006-07-31 VšĮ (duomenys neskelbtini) buhaltere dirbo A. Z., kuri ir buvo atsakinga už įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymą nurodytu laiko tarpu.

Nutarime bei jį lydinčioje baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų finansų sistemai nagrinėjimo praktikos apibendrinimo apžvalgoje nedetalizuojama, kokiais atvejais ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai, ir teismui tokia hipotetinė situacija atrodo problematiška: Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektyvi pusė yra neatsargumas, tuo tarpu bendrininkavimas yra tyčinis kelių asmenų dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme, kuris yra neįmanomas neatsargios nusikalstamos veikos padarymo atveju. Situacija, kai ūkio subjekto vadovas taptų atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. subjektas kartu su ūkio subjekto finansininku, yra galima, kai vadovas kartu su finansininku tiesiogiai aplaidžiai tvarko apskaitą. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji netvarkė VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos nuo 2004-04-15 iki 2006-07-31 ir teismo nuomone neprivalėjo to daryti.

Nepaisant to šioje baudžiamojoje byloje D. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. inkriminuojami BAĮ 6 str. 2 d., 16 str. l ir 2 d. reikalavimų pažeidimai, padaryti nuo 2004-04-15 iki 2006-07-31.

BAĮ 6 str. 2 d. numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,

BAĮ 16 str. l d. nustato, kad ūkinių operacijų ir įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose,

BAĮ 16 str. 2 d. nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.

Pagal pareikštą kaltinimą šių reikalavimų pažeidimą D. P. nurodytu laiko tarpu padarė tuo, kad:

nepateikė įstaigos buhalterei medžiagų sunaudojimo aktų, neorganizavo medžiagų sunaudojimo apskaitos; neorganizavo medžiagų, sunaudotų krosnies statybai, nurašymo; neatvaizdavo pagamintos krosnies ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje;

Ūkinių operacijų įtraukimas į apskaitą, ūkinių operacijų ir įvykių duomenų apskaitos registrų sudarymas ir jų registravimas šiuose registruose tam tikra tvarka yra finansininko (buhalterio) funkcija, o medžiagų sunaudojimo aktų D. P. nepateikimas įstaigos buhalterei, medžiagų sunaudojimo apskaitos neorganizavimas, medžiagų, sunaudotų krosnies statybai, nurašymo neorganizavimas šių reikalavimų nepažeidė. Faktinės situacijos esmė yra ta, kad kaltinamoji savo neveikimu ne pažeidė tiesiogiai BAĮ 6 str. 2 d., 16 str. l ir 2 d. reikalavimus, o neužtikrino jų įvykdymo: įstaigoje nebuvo patvirtintos darbuotojų pareiginės nuostatos, tuo pačiu nebuvo nustatyta, kas ir už ką atsako, nebuvo reglamentuota pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų kaupimo ir apskaitos tvarka, pagal kurią visi tokie dokumentai būtų perduodami buhalterei. Dėl to įstaigos buhalterei nebuvo pateikti medžiagų sunaudojimo aktai, nebuvo organizuoti medžiagų sunaudojimo apskaita ir medžiagų, sunaudotų krosnies statybai, nurašymas. Pagal BAĮ 21 str. 1 d. ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Teismo nuomone buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima tapatinti su jos organizavimu: tai yra skirtingi dalykai. Iš D. P. pareikšto kaltinimo faktinių aplinkybių matyti, kad ji, paskyrusi įstaigoje A. Z. buhaltere nuo 2004-04-25 iki 2006-07-31, neprivalėjo tvarkyti įstaigos apskaitos, tačiau vis vien ji tinkamai neorganizavo įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tuo pažeidė BAĮ 21 str. 1 d. reikalavimus. Tačiau BAĮ 21 str. 1 d. reikalavimų pažeidimas, padarytas kaltinamosios, negali būti vertinamas kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. Tokie veiksmai yra nusikalstama veika tarnybai, o konkrečiai kalbant, nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 229 str., tačiau taip kvalifikuoti kaltinamosios veiką neleidžia Lietuvos Respublikos BK 229 str. sudėties objektyviosios dalies konstrukcija. Ši sudėtis yra materialioji, reikalaujanti pasekmių didelės žalos, patirtos valstybės, juridinio ar fizinio asmens dėl kaltinamojo veiksmų, pavidalu. Tokios pasekmės šioje byloje nenustatytos. Reiškia, ši kaltinimo dalis yra nepagrįsta ir dėl to pašalintina.

Kaltinamoji iš tikrųjų neatvaizdavo pagamintos krosnies ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje, tačiau tai ir nebuvo jos tarnybos funkcija: ištirti įrodymai leidžia teigti, kad kaltinime minima krosnis buvo pagaminta tuo metu, kai įstaigoje dirbo buhalterė A. Z.. Įstaigos turto fiksavimas ilgalaikio turto sąskaitoje buvo A. Z., bet ne D. P. pareiga. Tuo pačiu metu D. P. pripažino, kad ji neužtikrino pastatytos krosnies priėmimo eksploatacijon surašant atitinkamą aktą, kuris ir buvo reikalingas įtraukiant krosnį į ilgalaikio turto sąskaitą, tačiau tokių veiksmų neatlikimu D. P. nėra kaltinama. Taigi ir ši kaltinimo dalis yra nepagrįsta ir pašalintina.

Kaip matyti iš kaltinamosios, liudytojos A. Z. parodymų, nuo 2006-07-31 kaltinamoji, netekusi buhalterės, pradėjo pati tvarkyti įstaigos buhalterinę apskaitą ir darė tai iki 2009-09-30. Tokiu atveju ji be abejonių yra atsakomybės už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą subjektas. Kaltinimas, pareikštas D. P. už veiką, padarytą per minėtą laikotarpį, yra nekonkretus: jame nenurodyta, kokių ūkinių operacijų kaltinamoji neužfiksavo įstaigos buhalterinėje apskaitoje. Nesant duomenims apie konkrečias ūkines finansines operacijas objektyviai negalima atmesti versijos, kad tokių operacijų aplamai nebuvo atlikta.

Išsklaidydama tokias abejones, kaltinamoji, kaip nurodytas anksčiau, pripažino, kad ji minėtu laikotarpiu įstaigos vardu buvo atlikusi keletą ūkinių operacijų. Tai patvirtino ir specialistė I.Lekstutienė, kuri paaiškino, kad tiriant VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad per minėtą laikotarpį įstaiga atliko keletą ūkinių operacijų, kurios yra įvardytos jos ikiteisminio tyrimo metu pateiktos išvados 7 lape, tačiau šios operacijos nebuvo įtrauktos į apskaitos registrus, kuriuose būtų suregistruotos įvykusios ūkinės operacijos, ir tokiu būdu neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje visų įvykusių ūkinių operacijų.

Minėtos specialisto išvados atsakyme į 4-ą tyrėjo pateiktą specialistei klausimą (b.l. 33) nurodoma: tyrimui pateikti gauti iš buvusios VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovės D. S. dokumentai. Tai valstybės įmonės „Regitra“, trys UAB „Baltaxia“ ir UAB „Makveža“, PVM sąskaitos faktūros, atitinkamai išrašytos 2007-09-07, 2008-03-04, 2008-07-03, 2009-06-22 ir 2009-05-04, už molį, vožtuvus bei paslaugas. Išrašytų sąskaitų suma sudaro 1084,51 Lt kartu su PVM. Už prekes ir paslaugas apmokėta grynais pinigais. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų už laikotarpį nuo 2006-07-31 iki 2009-09-30 nėra VšĮ (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų, kasos dokumentų, banko išrašų, bei visų to laikotarpio buhalterinės ap­skaitos registrų. Tokiu būdu VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2006-07-31 iki 2009-09-30 nevedė apskaitos registrų, įvykusių ūkinių operacijų neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 p. nuostatą.

Taigi nuo 2006-07-31 iki 2009-09-30 kaltinamoji neįtraukė į įstaigos apskaitą duomenų apie VšĮ (duomenys neskelbtini) atliktas ūkines operacijas. Teismas pastebi, kad pažeidimo kvalifikavimas, t.y. jo teisinis įvertinimas išeina už specialisto žinių ribų ir sudaro išimtinę teismo kompetenciją, tačiau faktiškai tokia išvada yra teisinga: įvykusių ūkinių operacijų neatvaizdavimas buhalterinėje apskaitoje specialisto išvadoje nurodytomis formomis tiesiogiai pažeidžia BAĮ 16 str. 1 d. nuostatas. Tuo pačiu metu ši išvada nėra pilnutinė: toks kaltinamosios neveikimas pažeidė ir BAĮ 6 str. 2 d. reikalavimus. Dėl tokių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2006-07-31 iki 2009-09-30. Tokia kaltinamosios veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Iš kaltinamosios parodymų matyti, kad jos neteisėtą neveikimą sąlygojo specialaus finansinio išsilavinimo neturėjimas, reikiamų įgūdžių nebuvimas. Tai rodo, kad šią veiką kaltinamoji padarė neatsargiai esant nusikalstamo nerūpestingumo formai.

Kaltinamajai BAĮ 16 str. 2 d. reikalavimų pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. inkriminuotas nepagrįstai: tai yra definicinio pobūdžio norma, nustatanti ūkinio operacijų registravimo tvarkos tipą. Kadangi kaltinamoji aplamai nevedė registrų, šios normos reikalavimų pažeidimo inkriminavimas yra beprasmis. Šią kaltinimo dalį teismas pašalina.

Šių penkių neapskaitytų ūkinių operacijų piniginė išraiška sudaro, kaip matyti iš specialisto išvados, 1084,51 Lt. Tokia suma, kaip ir ūkinių operacijų kiekis byloje dėl nusikalstamos veikos finansų sistemai yra nežymūs. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tokia kaltinamosios dėl neatsargumo padaryta veika kam nors būtų padaryta žalos. Teismo nuomone kaltinamosios padaryta veika aplamai nepadarė kiek nors reikšmingos žalos įstatymo saugomiems asmens, valstybės ar visuomenės interesams, ji nesudaro ir galimybės tokiai žalai atsirasti. Šios veikos pavojingumas visuomenei yra itin mažas. Taigi tokia kaltinamosios veika yra mažareikšmė, tik formaliai turinti Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Dėl šių aplinkybių teismas Lietuvos Respublikos BK 37 str., Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d. pagrindu nutraukia šią baudžiamąją bylą ir atleidžia D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, prie kurių priskiriamas ir Lietuvos Respublikos BK 37 str. numatytas pagrindas, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2009 m. rugsėjo D. P. nebedirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ir iš viso nesiverčia verslu. Pats bylos tyrimo ir nagrinėjimo procesas teismo nuomone padarė jai pakankamą prevencinį ir auklėjamąjį poveikį, todėl būtinumo ir tikslingumo skirti D. P. baudžiamojo poveikio priemones teismas nemato.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė

D.P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 37 str. pagrindu atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmis

kumo ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.