Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

2021-03-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-331-1002/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-03-23
Bylos Nr.
A5.-331-1002/2021
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00102-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Mantas Liesis (pirm.)
Pažeidėjas
A. G.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla

Nr. A5.-331-1002/2021 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00102-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.4.4; 6.1; 21.9.10. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2021 m. kovo 23 d.

ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G.,

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui V. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. nuo 2020-08-31 8.00 val. iki 2020-10-05 17.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas darbdaviu kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktorius, pakartotinai nelegaliai, sudaręs rašytinę darbo sutartį, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, leido darbuotojui P. B., gim. (duomenys neskelbtini), dirbti nelegalų darbą apdailininku: atlikti fasado šiltinimo ir apdailos darbus darbdavio MB „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorius yra A. G., naudai statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad institucijos atstovas V. J. eilę kartų bandė susisiekti su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu A. G.: kreipėsi raštu, skambino telefonu. A. G. buvo išsiųstas nurodymas, kad atvyktų dėl protokolo surašymo, tačiau į tai nesureagavo ir jokio atsiliepimo neparašė. Buvo surašytas naujas nurodymas atvyki 2021-02-01 tačiau ir vėl neatsiliepė į laišką, telefonu taip pat neatsiliepė, todėl protokolas buvo surašytas 2021-02-04 jam nedalyvaujant. Tik surašius protokolą, bandyta dar kartą su juo susiekti ir jis nurodė, kad atsiųs paaiškinimą. Telefonu pasakė, kad nevyks, nes paskelbtas karantinas ir bijo dėl savo sveikatos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. 2021-02-24, 2021-03-10 į teismo posėdžius neatvyko. Iš 2021-03-08 Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) rajono rašto matyti, kad A. G. šaukimas įteiktas pasirašytinai jam asmeniškai. Prieš 2021 m. kovo 10 d. posėdį A. G. susisiekė su posėdžių sekretore ir nurodė, kad randasi (duomenys neskelbtini). Sekretorė paaiškino, kaip atvykti į teismą, tačiau iki posėdžio nepasirodė, bandyta susiekti telefonu, tačiau neatsiliepė. Teismui nepateikė jokių duomenų apie neatvykimo priežastis, po posėdžio su teismu nesusiekė. Vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismo vertinimu, A. G. vengė atvykti į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio A. G. paaiškinimo matyti, kad su padarytu administraciniu nusižengimu jis nesutinka ir nurodė, kad P. B. jo įmonėje nedirbo. Jie buvo susitikę ir kalbėjosi dėl darbo įmonėje. Buvo sutarę, kad sekančią dieną pradės dirbti. A. G. davė P. B. darbo sutartį su savo parašu, bet be antspaudo. Taip pat sutarė, kad sekančią dieną atveš prašymą priimti į darbą ir uždės atspaudą, jog sutartis būtų galiojanti. A. B. kitos dienos rytą paskambino ir pasakė, kad persigalvojo ir kad yra darbintas kitoje įmonėje, kur dirbo (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad P. B. nebenorėjo dirbti A. G. įmonėje, dokumentų pateikti negali, nes neturi (b.l. 42).

Nelegalus darbas (kai 95 str. 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai) užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 5 000 iki 6 000 Eur [...] (ANK 95 str. 2 d.).

ANK 95 straipsnyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė – nelegalaus darbo sąvoka pateikta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Nelegaliu darbu be kita ko laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, išskyrus DK 42 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis.

DK 32 straipsnis nustato, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Esminiai darbo sutarties požymiai pagal DK 32 straipsnį yra šie: 1) darbas dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; 2) asmuo dirba atlygintinai; 3) asmuo paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai; 4) asmuo darbdavio naudai vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją; tuo darbo sutartys skiriasi nuo civilinių sutarčių, kurių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu.

Teismų praktikoje priimta, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-87-895/2015, 2AT-25-942/2018).

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nelegalus darbas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020 m. spalio 14 d. VDI (duomenys neskelbtini) teritoriniame skyriuje pateikto skundo matyti, kad P. B. pateikė skundą apie tai, kad nuo rugpjūčio 31 d. dirbo pagal darbo sutartį MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) prie renovuojamo namo kartu su L. Z. ir kitais, kurių pavardžių nežino. Iš (duomenys neskelbtini) į darbą į (duomenys neskelbtini) jie vyko su L. ir A., vairuotojas V., kuris dirbo su jais, vežė į darbą ir iš darbo. Dirbo iki spalio 5 d., 6 d. Susirinko įrankius (duomenys neskelbtini) ir pasakė A., kad sumokėtų atlyginimą ir išeina iš darbo. Pasakė, kad su savimi neturi popierių. Spalio 7 d. susižalojo ranką namuose ir ligoninėje pasakė, kad nėra socialiai draustas. Tada paskambino A. ir paklausė, kodėl nėra ,,apiformintas“. A. atsakė, kad ,,apiformins“. Mano, kad dirbo ,,neapiformintas“ ir socialiai nedraustas. Nori, kad būtų sumokėtas atlyginimas ir būtų sumokėtas ,,biliotenis“. Prie skundo pridėta 2020 m. rugpjūčio 31d. darbo sutarties tarp MB „A. ir partneriai“ ir P. B. kopija, kuri pasirašyta A. G. ir P. B., tačiau nėra uždėtas įmonės antspaudas (b. l.9, 10-11).

Iš 2020-11-05 P. B. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tikslios datos nepamena, gavęs atsitiktinai telefono numerį, paskambino A. G., kuris yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Susiskambinus A. pasakė, kad priims į darbą savo įmonėje, kad trūksta darbuotojų ir sutarė, kad pradės dirbti apdailininku nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini), prie renovuojamo namo. Davė V. , kurio pavardės nežino, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad su juo kartu ryte atvyktų. 2020 m. rugpjūčio 31 d. apie 8 val. ryte, kartu su V. automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą. Tą dieną kartu vyko ir kiti darbuotojai, su kuriais, vėliau dirbo kartu. Tai buvo L. , kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. , kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jų pavardžių nežino. Už kelių minučių atvyko A., pasirašė darbo sutartį dviem egzemplioriais ir jie pradėjo dirbti prie renovuojamo namo. Dirbo prie fasado šiltinimo ir apdailos, t. y. tvirtino vatas, profilius, dėjo fasadines plyteles. Taip prie to namo dirbo nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 8.00 val. ryto iki 2020 m. spalio mėn. 5 d. 17.00 val. Dirbo tą laikotarpį, išskyrus savaitgalius, po 8 val. į dieną. 2020 m. spalio 5 d. paprašė, kad išmokėtų atlyginimą, tačiau A. pasakė, kad mokės vėliau, kai baigs objektą. Kai pinigų nesumokėjo, 2020 m. spalio 6 d. nutarė nebedirbti ir apie tai pranešė A. bei vėl paprašė sumokėti atlyginimą, o jeigu ne, pasakė, kad išeina iš darbo. A. pasakė, kad dabar neturi jokių dokumentų ir negali atleisti. Surinkę instrumentus ir pridavę A., išvyko. 2020 m. spalio 7 d. namie susižalojo ranką ir kreipėsi į ligoninę, kur jam pasakė, kad nėra socialiai draustas. Tada paskambino A. ir paklausė, kodėl nėra ,,apiformintas“, t. y. kaip įdarbintas ir kodėl apie tai neinformuota Sodra. Jis atsakė, kad viską sutvarkys. Tada suprato, kad tik pasirašė darbo sutartį apie kurią Sodra nebuvo informuota. Vadinasi, dirbo nelegaliai ir socialiai nedraustas. A. taip nieko ir nesutvarkė. Iki šiol A. neišmokėjo atlyginimo, dėl to negavo išmokos iš Sodros už sirgimą. Kiek skolingas A., tiksliai negali pasakyti, bet už tą laikotarpį neišmokėjo nei euro. Dirbo statybos objekte, kuris buvo (duomenys neskelbtini), trijų aukštų daugiabutis. (b. l. 13)

Iš 2020-11-09 VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatų matyti, kad P. B., gim. (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-08-31 iki 2020-10-05 darbuotoju nebuvo (b. l. 14).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020-11-09 VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatų matyti, kad P. B., gim. (duomenys neskelbtini) 2020 m. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpi: nuo 2020-01-13 iki 2020-01-31 ir UAB „S. G.“ laikotarpiu: nuo 2020-05-22 iki 2020-08-12 (b. l. 15).

Iš 2020 m. lapkričio 5 d. L. Z. paaiškinimo matyti, kad L. Z. dirbo kartu su P. B. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis dirbo, t. y. buvo įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) dirbo prie fasado paruošimo nuo kronšteinų pritvirtinimo ir jo apdailos. Kartu su P. dirbo nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. spalio 5 d., o po to nebedirbo, nes MB vadovas A. neišmokėjo atlyginimo. Dėl neišmokėto atlyginimo kreipėsi su skundu į (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisiją, kur bylą nagrinės 2020 m. lapkričio 10 d. Kartu dar dirbo V. ir A. , kurių pavardžių nežino (b. l. 16).

Iš 2020 m. lapkričio 20 d. A. M. paaiškinimo matyti, kad 2020 m rugpjūčio mėn. pradžioje paskambino darbdavys A. G. ir pakvietė dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku - statybininku. Darbo sutartį pasirašė 2020 m. rugpjūčio 3 d. Plungėje, kur dirbo. 2020 m. rugpjūčio mėn. 31 d. jis kartu su V., kurio pavardės nežino, bei su L. ir P., kurių pavardžių nežino, nuvyko į (duomenys neskelbtini) prie renovuojamo namo, (duomenys neskelbtini). Tuo adresu statybos objekte dirbo iki 2020 m. spalio mėn. 5 d., o kai neužmokėjo už darbą atlyginimo, jis kaip ir kiti, į darbą nebėjo. Visą tą laikotarpį iš (duomenys neskelbtini) kas rytą vykdavo į (duomenys neskelbtini) prie renovuojamo namo, (duomenys neskelbtini), kur tvarkė fasadą, t. y. dėjo vatą, kronšteinus, profilius, plyteles. Visą tą laikotarpį kartu dirbo ir V., P. ir L. . Jam neišmokėjo atlyginimo, todėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisiją, kur skundą nagrinės 2020 m. lapkričio 26 d. Tvirtina, kad visą tą laiką minėti asmenys dirbo darbo dienomis po 8 val. į dieną, išskyrus savaitgalius. A. G. iki šiol nėra atsiskaitęs už atliktą darbą (b. l. 17).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020 m lapkričio 20 d. V. D. paaiškinimo matyti, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. kartu su L., A. ir P. dirbo statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Ten buvo renovuojamas namas, dirbo prie fasado darbų. Visus vežiojo kas dieną į darbą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). MB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nebuvo, nes dirbo pagal individualios veiklos pažymą. Dirbo kasdien, išskyrus savaitgalius iki 2020 m. spalio 5 d. Toliau nebedirbo, nes neišmokėjo uždirbtų pinigų. Prie fasado dėjo vatą, kronšteinus, plyteles. Tvirtina, jog visą tą laikotarpį kartu su kitais, t. y. A., L. dirbo ir P.. Jis dirbo nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. spalio 5 d. Jam taip pat nebuvo sumokėti pinigai, t. y. su juo neatsiskaitė (b. l. 18).

Iš 2020 m. lapkričio 17 d. 2020/11-21, rašto UAB „A. G.“ „Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad su MB „(duomenys neskelbtini) 2020-08-28 buvo sudaryta preliminari sutartis dėl fasado šiltinimo darbų objekte (duomenys neskelbtini). Sutartį išsiuntė el. paštu, tačiau direktorius A. G. nepateikė pasirašyto skenuoto sutarties egzemplioriaus ir neatvyko į ofisą jos pasirašyti, nors ne kartą buvo raginamas. MB „(duomenys neskelbtini)“ objekte pradėjo fasado šiltinimo darbus, pridarė broko, reikalavo darbuotojų broką ištaisyti. Darbuotojai objekte nuolat keitėsi, darbai nebuvo tęsiami ir brokas netaisomas, vėliau jie iš objekto pasišalino. Prie minėto rašto pridedama preliminari darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lapas, kuri užsakovo ir subrangovo parašais nepatvirtinta (b. l. 20, 21)

A. G. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 1000 eurų administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22 -25).

Teismas sprendžia, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad P. B. realiai dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020-08-31 8.00 val. iki 2020-10-05 17.00 val. (duomenys neskelbtini). Tarp P. B. ir darbdavio – MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. susiklostę santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. tarp jų buvo susitarimas dėl darbo, sudaryta darbo sutartis, darbo sutartis buvo įteikta, buvo nustatytas darbo užmokestis, darbuotojas buvo aprūpintas įrankiais, darbuotojas dirbo jam pavestą darbą, paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, tačiau apie jo priėmimą į darbą nebuvo nustatyta tvarka pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.

Nagrinėjamoje byloje A. G. savo kaltę neigė ir paaiškinime nurodė, kad P. B. jo įmonėje nedirbo. Jie buvo susitikę ir kalbėjosi dėl darbo įmonėje. Buvo sutarę, kad sekančią dieną pradės dirbti. A. G. davė P. B. darbo sutartį su savo parašu, bet be antspaudo. Taip pat sutarė, kad sekančią dieną atveš prašymą priimti į darbą ir uždės atspaudą, jog sutartis būtų galiojanti. A. B. kitos dienos rytą paskambino ir pasakė, kad persigalvojo ir, kad yra įdarbintas kitoje įmonėje, kur dirbo (duomenys neskelbtini). Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus paneigia byloje esantys P. B., L. Z., V. D., A. M. paaiškinimai, nelegalaus darbo patikrinimo aktas bei kita ištirta medžiaga.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. A. G. kaltę patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai – liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo patikrinimo aktas, paaiškinimai, VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai. Pastarieji bylos duomenys patvirtina, kad A. G. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. G. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti administracine nuobauda – 5000 (penkių tūkstančių) eurų bauda.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos sąskaitą. Mokėjimo pavedimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK numerį.

Įmonės kodas 188659752Įmokos kodas 1001ROIK numeris (duomenys neskelbtini)

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS "Citadele banka" Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, prašymą pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Liesis