Kauno apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs J. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2016 m. lapkričio 22 d., apie 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,77 promilių girtumas), namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę V. C., tai yra, tyčia vieną kartą koja spyrė jai į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai V. C. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad V. C. yra jo sugyventinė, su kuria gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomojamame bute. Kartu gyvena apie 4 metus, turi 8 mėnesių dukrą. 2016 m. lapkričio 22 d. ryte jis išėjo pas draugą į svečius, kur visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Kai parėjo į namus buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, visiškai negali paaiškinti savo veiksmų konflikto su sugyventine metu. Galimai ji ką nors pasakė, kas jį suerzino, supykdė ir iššaukė jo agresiją jos atžvilgiu. Mano, kad apimtas pykčio galėjo spirti sugyventinei iš kojos į veidą. Jeigu sugyventinė taip nurodo, vadinasi, taip ir buvo, neturi pagrindo abejoti jos žodžiais. Jeigu prieš ją panaudojo fizinį smurtą, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Jo tokį netinkamą elgesį įtakojo per didelis alkoholio kiekis. Kada išgeria, tampa agresyvus, nevaldo savo veiksmų, dėl ko šeimoje kyla konfliktai. Tai jau ne pirmas kartas, kada smurtauja prieš Vaidą. Maždaug prieš metus laiko buvo panaši situacija, po ko jie susitaikė ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 34-35).

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad V. C. parodė, jog 2016 m. lapkričio 22 d., apie 21.40 val., į namus grįžo girtas sugyventinis A. T. Namuose kambaryje nukrito ir dėl to supyko ant jos. Pradėjo viską spardyti, išdaužė miegamojo langą, koja spyrė jai į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Anksčiau yra prieš ją smurtavęs (b. l. 4-5).

Tarnybiniu parnešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad smurtą patyrusi V. C. pareiškė, jog sugyventinis trankė daiktus, išdaužė langą, praskėlė lūpą. Dėl ko taip elgėsi, negali paaiškinti. Grasino prie pareigūnų, kad užmuš. Užfiksuotas sužalojimas ant viršutinės lūpos (b. l. 6-7).

Pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 22 d. 21.50 val. namuose girtas sugyventinis spyrė V. C. į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 11).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 3446, iš kurio matyti, kad 2016 m. lapkričio 22 d. 22.37 val. A. T. užfiksuotas 1.77 promilės girtumas (b. l. 31).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. T. smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę V. C., tyčia koja spyrė jai į veidą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai V. C. sukėlė fizinį skausmą.

Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sugyventinei fizinį skausmą sukėlė konflikto metu, smurtinis veiksmas pasireiškė kojos spyriu nukentėjusiajai į veidą, kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš savo šeimos narę ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąją stiprumas. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

A. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu, taip pat ir gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 45-46).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

A. T. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, psichoneurologinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam savo rūšimi viena švelnesnių iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas. Bausmės (laisvės apribojimo) dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Teismas sprendžia, kad prokuroro pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi A. T. smurtavo prieš savo šeimos narę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 3 d., 72² str.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. lapkričio 22 d. 22.20 val. iki 2016 m. lapkričio 23 d. 15.25 val. (b. l. 42, 43). Todėl į paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas laikotarpis nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d., kuris atitinka vieną sulaikymo dieną ir prilyginamas dviems laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. c, 66 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37-39), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti A. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. (1 parą), prilyginant sulaikyme išbūtą laiką 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, 73 straipsniu, paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bus pradėta vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.