- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-27
- Bylos Nr.
- 2S-339-275/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hago“
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Hago“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Hago“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
UAB „Hago“, užtikrindama iki 2014 m. vasario 8 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070004564, 2007-02-23 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB SEB bankui skolininkui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus:
0,1532 ha ploto žemės sklypą, esantį Latvių g. 38, Vilniuje; 1264,84 kv.m ploto viešbutį, esantį Latvių g. 38, Vilniuje; 314,09 kv.m ploto viešbutį, esantį Latvių g. 38, Vilniuje; kiemo statinius (tvora - 2 vnt.), esančius Latvių g. 38, Vilniuje. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas kilnojamojo turto įkeitimo lakštas Nr. 01220090010777, 2009-06-26 įregistruotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo UAB „Hago“ įkeitė AB SEB bankui skolininkui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą - inventorius: baldai, įranga, organizacinė technika ir kt. (kiekis - 258 vnt.), pagal 2009-01-01 UAB „Hago“ ilgalaikio turto aprašą Nr. 1, esančius Latvių g. 38, Vilniuje.
Šalies argumentai
Pareiškėjo pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, kad hipoteka ir įkeitimu užtikrinta prievolė - 2007-02-09 kreditavimo sutartis Nr. 1450708010055-21 su visais vėlesniais sutarties pakeitimais ir papildymais, - nėra vykdoma, todėl kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius UAB „Hago“: 0,1532 ha ploto žemės sklypą, esantį Latvių g. 38, Vilniuje; 1264,84 kv.m ploto viešbutį, esantį Latvių g. 38, Vilniuje; 314,09 kv.m ploto viešbutį, esantį Latvių g. 38, Vilniuje; kiemo statinius (tvora - 2 vnt.), esančius Latvių g. 38, Vilniuje, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkui jais disponuoti. Išaiškino daiktų savininkui, kad nuo įkeistų daiktų arešto momento jis netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Teismas konstatavo, kad kreditorius, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.217, 6.218 straipsniais bei kreditavimo sutarties 11.1. punktu, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 10 dienų terminui nuo 2009-09-04 įteikto pranešimo Nr. 08.17.21.01-0650 skolininkui (įkeisto turto savininkui) UAB „Hago“, dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kreditavimo sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kreditavimo sutartyje, - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Teismas taip pat konstatavo, kad skolą sudaro: 4 611 947,98 Lt negrąžinto kredito, 381 320,50 Lt nesumokėtų palūkanų, 79 438,39 Lt nesumokėtų delspinigių, 70 623,64 Lt baudos, iš viso: 5 143 330,51 Lt, 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų 10 Lt įspėjimo įteikimo išlaidų. Motyvavo, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad įkeisti daiktai areštuotini, įspėjant skolininką (įkeisto turto savininką), kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui, apie tai pranešant visiems suinteresuotiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkas UAB „Hago“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. spalio 28 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje yra nepagrįstai nurodytos UAB „Hago“ skolos sumos AB SEB bankui. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad skolą sudaro: 4 611 947,98 Lt negrąžinto kredito, 381 320,50 Lt palūkanų, 79 438,39 Lt delspinigių, 70 623,64 Lt baudos, iš viso 5 143 330,51 Lt, tačiau šios skolos sumos nėra pagrįstos. Teismas padarė išvadą, kad kreditavimo sutartis yra nutraukta suėjus 10 dienų nuo 2009-09-04 įteikto 2009-09-01 AB SEB banko pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą. Šiame 2009-09-01 AB SEB banko pranešime yra nurodoma, kad nesumokėta yra 216 326,96 Lt palūkanų, 1 842,50 Lt baudos ir 16 259,98 Lt delspinigių. Bendrovei nebuvo pateikta jokia kita oficiali sąskaita, pažyma ar pretenzija, pagrindžianti taip ženkliai išaugusias sankcijų, t.y. palūkanų, delspinigių bei baudų sumas, kurios pateikiamos skundžiamoje nutartyje. Šių sankcijų dydis nėra niekaip motyvuojamas, nėra pateikiami jokie paskaičiavimai, kokiu pagrindu ir už kokį laikotarpį šios sankcijos yra paskaičiuotos. Apeliantas pažymi, kad delspinigiai sutinkamai su Civilinio kodekso 1.125 straipsniu gali būti skaičiuojami ne ilgiau nei už 180 dienų. Todėl visiškai nesuprantama, kokiu būdu jau nuo 2009-09-15 nutrauktos sutarties, dar papildomai buvo priskaičiuota: 381 320,50 Lt palūkanų (2010-10-29, t.p. ir 2010-05-19 palūkanos sudarė 230 459,93 Lt); 79 438,39 Lt delspinigių (2010-10-29, t.p. ir 2010-05-19 delspinigiai sudarė 22 801,49 Lt); 70 623,64 Lt baudos (2010-10-29, t.p. ir 2010-05-19 bauda sudarė 4 148,31 Lt). Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis nutartyje nurodyto nekilnojamojo turto yra įkeistas pirmine hipoteka ne AB SEB bankui, o kitam asmeniui. Skundžiamoje nutartyje nurodyta areštuoti UAB „Hago“ nuosavybės teise priklausantį 0,1532 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0039-0044, esantį Latvių g. 38, Vilniuje. Žemės sklypas pirmine hipoteka yra įkeistas Vilniaus apskrities viršininko administracijai nuo 2006-10-31 (Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą, 2006-10-31, Nr. 01520060025669). AB SEB bankui žemės sklypas įkeistas paskesne hipoteka. Todėl į šį faktą būtina atsižvelgti taikant priverstinio išieškojimo priemones. Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal jų prašymų įregistruoti hipoteka padavimo laiką eilės tvarką (CK 4.193 str. 2 d.). Pardavimas iš varžytinių ar perdavimas administruoti nekilnojamą turtą - žemės sklypą, taip pat daikto areštavimas šiais tikslais, be pirminės hipotekos kreditoriaus leidimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį neatsižvelgęs į tai, kad 2010-09-17 Vilniaus apygardos teisme buvo priimta nutartis civilinėje byloje Nr. B2-6431-578/2010, kuria UAB „Hago“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnis įpareigoja bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pranešti apie visas teismuose iškeltas bylas. Atsižvelgiant į šią specifinę situaciją, kad Vilniaus apygardos nutartimi bankroto byla buvo iškelta, skundžiamos nutarties priėmimas yra akivaizdžiai pažeidžiantis materialines bei procesines normas, reglamentuojančias bankroto procedūras. Taip pat, šios skundžiamos nutarties priėmimas, neatsižvelgus į Vilniaus apygardoje vykstantį bankroto bylos iškėlimo procesą, yra nesuderinamas su civilinio proceso koncentracijos, operatyvumo, ekonomiškumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str.). Pirmos instancijos teismas negalėjo nagrinėti šios bylos bei priimti tokios nutarties neatsižvelgdamas į vykstantį Vilniaus apygardos teisme procesą. Sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymu, visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Pirmos instancijos teismas nutartimi taip pat nurodė išsiųsti skolininkui 2010-10-07 įspėjimą dėl priverstinio išieškojimo AB SEB banko naudai pagal kilnojamojo turto įkeitimo lakštą. Šiame įspėjime nurodoma, jog per 20 dienų bus pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto kilnojamo turto, taip pat nurodoma, jog turto savininkas, gavęs įspėjimą, privalo įkeistą turtą perduoti kreditoriui. Dėl vykstančio proceso dėl bankroto bylos iškėlimo, toks kilnojamojo turto perdavimas yra neįmanomas ir jis būtų pažeidžiantis Įmonių bankroto įstatyme nustatytą turto perdavimo tvarką. Kita vertus, siunčiant šį įspėjimą, nebuvo atsižvelgta į kilnojamojo turto pobūdį, t.y. tai, kad 2009-01-27 kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. 4 įkeistas turtas yra iš viešbučio (hipoteka įkeisto nekilnojamo turto) baldai, kurie yra integruoti į nekilnojamąjį turtą, t.y. viešbučio kambarius (viešbučio kambariuose integruotos sieninės spintos, lovos, kiti baldai) ir jų išmontavimas labai pablogintų ar išvis sunaikintų paties kilnojamojo turto vertę, o taip pat pakenktų ir nekilnojamojo turto, t.y. viešbučio vertei. Šis kilnojamasis turtas yra neatsiejamai susijęs su nekilnojamu turtu ir esant reikalui, įstatymų nustatyta tvarka, nedarant nuostolių tiek kilnojamam, tiek nekilnojamam turtui, galėtų būti perduodamas ar parduodamas tik kartu su nekilnojamuoju turtu. Būtent dėl to, kad šis kilnojamasis turtas yra neatsiejamai susijęs su hipoteka įkeistu turtu, jis ir buvo įkeistas tam pačiam kreditoriui, užtikrinant tos pačios sutarties vykdymą. Todėl toks įspėjimas ir jo pasekoje seksiantys veiksmai pažeidžia tiek kreditoriaus, tiek skolininko teises, nes nepagrįstai sumažintų turto vertę.
Atsiliepimas
Pareiškėjas (kreditorius) AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas savo pareiškime netinkamai nurodė įsiskolinimo dydį. Hipotekos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti klausimų, susijusių su įsiskolinimo dydžiu, kadangi turėjo pareigą patikrinti formalių pagrindų, leidžiančių pradėti priverstinį išieškojimą egzistavimą. Tai, kad atskirajame skunde apeliantas kelia klausimus, susijusius su įsiskolinimo pagal hipoteka užtikrintą prievolę dydžiu, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti. Teismui kartu su prašymu buvo pateikti įstatymų nustatyta tvarka sudaryti ir įregistruoti hipotekos lakštai, buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo egzistavimą (CK 4.192 str.) dėl ko teismas, pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad jam nebuvo pateikti duomenys apie egzistuojantį įsiskolinimą, priešingai, prie atskirojo skundo pridedami apeliantui siųsti raginimai, kurie aiškiai nurodo, pagal kokią sutartį egzistuoja įsiskolinimas, taigi aiškiai buvo nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas, kuriuo remiantis skaičiuotas įsiskolinimas, tai yra negrąžinto kredito dalis, palūkanos, delspinigiai ir bauda. Dėl ko pagrįstai esant daugiau nei metai nutrauktai sutarčiai, taip pat apeliantui neatsiskaitant, įsiskolinimas pagrįstai didėjo. Atskirajame skunde netinkamai aiškinamas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies l punktas, kuris priešingai nei nurodo apeliantas numato ne terminą už kurį gali būti skaičiuojami delspinigiai, o ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo, kas neriboja kreditoriaus galimybių reikšti reikalavimus, o ieškinio senaties terminas taikomas tik teismui nustačius, kad jis yra praleistas. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad UAB „Hago“ yra iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas 2010-09-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-6431-578/2010 nusprendė UAB „Hago“ iškelti bankroto bylą, tačiau UAB „Hago“ šią nutartį apskundė, o atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniame teisme bus nagrinėjamas 2010-11-25, 14.15 val. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 13 dalis numato, kad nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio l dalis numato, kad pirmos instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Remiantis išdėstytu, taip pat atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad bankroto byla UAB „Hago“ skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebuvo iškelta, taip pat jinai nėra iškelta ir šiai dienai, dėl ko pagrindų naikinti skundžiamą nutartį nėra. Kreditorius neginčija fakto, kad skolininkui UAB „Hago“ iškėlus bankroto bylą turto realizavimas (tiek kalbant apie nekilnojamąjį, tiek ir kilnojamąjį turtą) vyks Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, tačiau kol įmonei nėra iškelta bankroto byla, šios teisinės pasekmės nekyla, dėl ko kreditorius tinkamai įgyvendino pirminius veiksmus, susijusius su įsiskolinimo išieškojimu iš įkeisto turto, o jei suėjus nutartyje nustatytam terminui, ir skolininkui neapmokėjus viso įsiskolinimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui jau bus iškelta bankroto bylą, toliau procesas bus įgyvendinamas ne Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio nustatyta tvarka, o Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, tačiau tai nesudaro pagrindo konkrečiu atveju naikinti skundžiamos nutarties. Atmestini apelianto teiginiai, susiję su skundžiama nutartimi, kurioje pasisakoma dėl įkeisto kilnojamojo turto. Hipotekos teismas tinkamai įvertino kartu su kreditoriaus prašymu pateiktus įrodymus, dėl ko tinkamai įgyvendino procedūrą. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nepateikiamas jokių konkrečių teisinių ar faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų skundžiamos nutarties neteisėtumą ir pagrindų naikinti skundžiamą nutartį egzistavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal Civilinio kodekso 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui yra skolingas 5 143 330,51 Lt, 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų 10 Lt įspėjimo įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininko įkeistą žemės sklypą, viešbutį bei kiemo statinius.
Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalis nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolininko įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, areštą taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad AB SEB bankas nepagrįstai nurodė UAB Hago“ skolos, delspinigių, palūkanų ir baudų sumas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis nutartyje nurodyto nekilnojamojo turto yra įkeistas pirmine hipoteka ne AB SEB bankui, o kitam asmeniui bei į tai kad Vilniaus apygardos teismo 2010-09-17 nutartimi UAB „Hago“ iškelta bankroto byla.
Teisėjų kolegija nurodo, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos specialia tvarka, o tokiose bylose įkeisto turto savininkui - apeliantui įstatymų leidėjo nesuteikta teisė skųsti hipotekos kreditoriaus - banko veiksmų. Nagrinėjant kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Toks įstatyminis reglamentavimas, taip pat formuojama teismų praktika rodo, kad apelianto pateikiami motyvai nėra bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, dalykas.
Negalima sutikti su atskirojo skundo motyvais nurodančiais, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ignoravo aplinkybę, jog vienas iš hipoteka apsunkintų nekilnojamųjų daiktų - žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 0101-0039-0044, esantis Latvių g. 38, Vilniuje Banko naudai yra įkeistas antros eilės įkeitimu, o pirmine hipoteka įkeistas tuometinei Vilniaus apskrities viršininko administracijai (šiuo metu Nacionalinei žemės tarnybai), dėl ko nebuvo teisinio pagrindo priimti skundžiamą nutartį. Civilinio kodekso 4.196 straipsnio 1 dalies l punktas numato, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu kiti kreditoriai įstatymų nustatytais atvejais reikalauja parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių. Civilinio kodekso 4.193 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad jeigu daiktas yra įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal jų prašymų įregistruoti hipoteka padavimo laiką eilės tvarka. Kartu su kreditoriaus pareiškimu buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos raštas, kuriuo šis hipotekos kreditorius patvirtino, kad egzistuoja įsiskolinimas pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir išreiškė sutikimą prisijungti prie priverstinio išieškojimo. Nacionalinė žemės tarnyba, atsakydama į Vilniaus apygardos teismo siųsta užklausimą, patvirtino, kad Nacionalinė žemės tarnyba prisijungė prie AB SEB banko inicijuojamo skolos išieškojimo iš UAB „Hago“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju teisės normos nebuvo pažeistos ir procedūra įgyvendinta tinkamai. Kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes tikslinga informuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kad yra pradėtas AB SEB banko pareiškimu inicijuotas priverstinis skolos išieškojimas iš UAB „Hago“.
Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad UAB „Hago“ iškelta bankroto byla, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011-05-12 nutartimi, išnagrinėjęs UAB „Hago“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-03-23 nutarties, kuria UAB „Hago“ iškelta bankroto bylą, nutarė Vilniaus apygardos teismo 2011-03-23 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „Hago“. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl atskirojo skundo argumentai susiję su UAB „Hago“ bankroto bylos iškėlimu atmestini.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajame skunde nurodyti motyvai, susiję su negalimumu realizuoti kilnojamąjį turtą yra ne skundžiamos nutarties dalykas. Be to apeliantas nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų taip pat įrodymų, kad hipotekos teisėja pažeidė nutarties priėmimo procedūrą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi skolininko UAB „Hago“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-28 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl skolininko UAB „Hago“ atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus skolininko atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš skolininko į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Informuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kad yra pradėtas AB SEB banko pareiškimu inicijuotas priverstinis skolos išieškojimas iš UAB „Hago“.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „Hago“ (į.k. 120942345, Latvių g. 38, Vilnius) 5,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.