Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-12-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-36551-600/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-23
Bylos Nr.
e2YT-36551-600/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30960-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Pareiškėjas
T. B.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-36551-600/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30960-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio M. B. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodo, kad pareiškėjos sutuoktinis M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėja su sutuoktiniu įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja pažymi, kad po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą ji priėmė pradėjusi likusį turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad pareiškėja yra vienintelė savo sutuoktinio įpėdinė.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. B. palikimo perėjimą valstybei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.

4. Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

5. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

6. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų matyti, kad M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. lapkričio 10 d. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-6124 duomenų matyti, kad M. B. mirė santuokoje su pareiškėja, duomenų apie M. B. vaikus viešuose valstybės registruose nėra. Iš testamentų registro duomenų nustatyta, kad po palikėjo M. B. mirties dėl palikimo priėmimo jo įpėdiniai nesikreipė.

7. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad pareiškėjos vardu yra registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėja šį nekilnojamąjį turtą įgijo santuokoje su M. B., todėl dalis minėto nekilnojamojo turto sudaro jo palikimą. Pareiškėja į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad komunaliniai mokesčiai ir kiti nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčiai už butą adresu (duomenys neskelbtini), po M. B. mirties buvo mokami.

8. Nustatyta, kad pareiškėja yra vienintelė savo mirusio sutuoktinio įpėdinė pagal įstatymą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio M. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes ji mokėjo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą, nuolat gyvena šiame bute (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177-197 straipsniai).

9. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų atliktus veiksmus palikimui priimti, nesant žinių apie kitus galimus palikėjo M. B. įpėdinius, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė