Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-07-01 · Byla Nr. ATP-706-843/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-01
Bylos Nr.
ATP-706-843/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
J. K.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-706-843/2016Teisminio proceso Nr.: 4-39-3-00479-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 3.26.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo, kuriuo J. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, skirta 289 eurų bauda; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirta 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos ir J. K. skirta galutinė nuobauda – 868 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui, 23 mėnesius mokant po 36 eurus, o paskutinį mėnesį sumokant 40 eurų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016-04-20 apie 00.02 val. Šalčininkų r. sav., Didžiųjų Baušių k., kelio Didieji Baušiai – Akmenynė – Turgeliai 0,70 km, vairuodama automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, ko pasėkoje apgadino savo automobilį bei kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“, po ko iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais J. K. pažeidė LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimą.

Apeliantė nesutinka su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria ji nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Pažymi, jog ji tamsiu paros metu, būdama šoko būsenoje bei patyrusi traumą, nepastebėjo sugadinto kelio ženklo. Be to, ji tamsoje nerado savo mobiliojo ryšio telefono, todėl neturėjo galimybės pranešti apie įvykį iš karto, ką patvirtina eismo įvykio apžiūros protokolas bei gali patvirtinti J. S.. Ji įvykio vietoje paliko automobilį ir pėsčiomis nuėjo pas brolį, gyvenančio už 4 km., kur ir liko iki ryto. Ryte brolio draugas Jan telefonu pranešė, kad netoli eismo įvykio vietos apgadintas kelio ženklas, po ko ji iš brolio draugo telefono nedelsiant paskambino į policiją ir pranešė apie eismo įvykį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas prašo palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. A2.6.-527-1014/2016 nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti. Teismas, nagrinėdamas J. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, nuobaudą paskyrė teisėtai bei pagrįstai, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobaudą pritaikė sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama J. K. kaltė dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo dėl eismo įvykio, tačiau ginčijamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties konstatavimas.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės J. K. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais kaltę padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, tačiau nepagrįstai konstatuota, jog J. K., pasišalindama iš įvykio vietos, veikė neatsargiai (nerūpestingai).

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir aplinkybes dėl kliudytam objektui padarytos žalos masto, kontakto pobūdį bei atsižvelgti į paties asmens elgesį po eismo įvykio. Gavus visus šiuos duomenis, jų visuma vertintina kontekste su teismų praktikoje suformuotais papildomais kriterijais, taikomais atskleisti veikos subjektyvinei pusei panašiose bylose – duomenimis, rodančiais, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą ar eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.

Apeliaciniame skunde ginčijant J. K. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nurodoma, kad ji, būdama šoko būsenoje bei patyrusi traumą, nepastebėjo sugadinto kelio ženklo.

Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde neginčijamas apylinkės teismo nustatytas faktas, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje J. K., vairuodama automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, ko pasėkoje apgadino savo automobilį bei kelio ženklą. Tokiu atveju Kelių eismo taisyklių 222 punktas įpareigoja nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Iki tol eismo įvykio vietoje turi likti ne tik automobilis, bet ir su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis, nes tokiu būdu yra užtikrinamas jo asmenybės, blaivumo ir kitų reikšmingų aplinkybių nustatymas.

Nurodytus J. K. paaiškinimus, jog ji nepastebėjusi sugadinto kelio ženklo, t.y. nėra jos tyčios dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, paneigia byloje surinkti įrodymai: 2016-04-20 eismo įvykio vietos schema, fotolentelė, J. K. paaiškinimas bei parodymai, duoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant teisme.

Apeliacinės instancijos teismas išvadą, jog J. K. suprato atsitrenkusi į kelio ženklą, grindžia eismo įvykio vietos schemos duomenimis bei fotolentele. Jose užfiksuotos automobilio žymės, jo judėjimo kryptis bei nulaužto kelio ženklo stovėjimo bei po įvykio buvusi vieta, taip pat automobilio apgadinimai, iš ko spręstina, kad į kelio ženklą buvo atsitrenkta automobilio priekiu prieš automobiliui pilnai nuvažiuojant nuo kelio. Smūgis į kelio ženklą buvo stiprus, akivaizdžiai juntamas, nes buvo nulaužtas metalinis kelio ženklas, jo gulėjimo vieta užfiksuota 2,5 metro atstumu nuo buvusios jo stovėjimo vietos. Tai leidžia spręsti, kad vairavusi automobilį J. K. neabejotinai matė ir suprato atsitrenkusi į kelio ženklą ir jį nulaužusi. Tai liudija ir jos elgesys po susidūrimo. Nors bylą nagrinėjant teisme ir apeliaciniame skunde ji teigia, kad buvo šoko būsenoje bei patyrusi traumą, dėl ko ir nepastebėjo sugadinto kelio ženklo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tokia jos būsena nesutrukdė jai iš karto po įvykio nueiti iki brolio, gyvenančio net už 4 km, namų, t.y. ji buvo sąmoninga ir pakankamai orientuota.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog ji tamsoje nerado savo mobiliojo ryšio telefono, todėl neturėjo galimybės pranešti apie įvykį iš karto, ką patvirtina eismo įvykio apžiūros protokolas bei gali patvirtinti J. S., tačiau pranešti apie įvykį galima pasitelkiant, pavyzdžiui, ir pravažiuojančių automobilių vairuotojų pagalbą. Kad tokių asmenų buvo patvirtina byloje esantis Bendrojo pagalbos centro ataskaitos apie įvykį duomenys (b. l. 3), iš kurių matyti, kad apie įvykį pranešė pravažiuojantis asmuo. Pabrėžtina ir tai, jog net ir atsiradus galimybei tai padaryti, t.y. nuėjus pas brolį, J. K. vis tik policijai iš karto nepaskambino ir apie incidentą nepranešė, tai padarė tik ryte. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokiu būdu nebuvo užtikrintas jos blaivumo iš karto po įvykio patikrinimas.

Taigi, pagal administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad J. K. suprato atsitrenkusi bei apgadinusi kelio ženklą, tačiau, nesilaikydama Kelių eismo taisyklių reikalavimų, pasišalino iš įvykio vietos, t. y. pasišalino iš jos tyčia. Dėl šių priežasčių yra konstatuoti visi tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tiek ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties požymiai.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar pakeisti remiantis J. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Valinskienė