Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininke, teista:

1) 2022 m. spalio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 2 000 Eur bauda, nurodant ją sumokėti iki 2024 m. spalio 27 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, jai paskirtos baudžiamojo poveiki priemonės – uždrausta naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones vieneriems metams, įskaitant tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d., ir transporto priemonės „Mazda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. 2023 m. rugpjūčio 3 d. išregistruota iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas:

ji, 2024 m. birželio 25 d., apie 16.25 val., Klaipėdos r., Dituvos k., ties Turgaus ir Kuodžių g. sankryža, neturėdama teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, vairavo V. K. priklausantį automobilį ,,Honda Civic“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,83 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji I. K. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino visiškai, dėl tokio savo poelgio labai gailėjosi ir parodė, jog ji šeimos nariams nesakė, jog anksčiau buvo sustabdyta neblaivi vairuojanti automobilį, dėl ko jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir konfiskuotas automobilis; pasakė, kad automobilį pardavė ir naujo nepirks. Šįkart buvo sūnaus gimtadienis ir atvažiavo jos sesuo, kuri pasiūlė važiuoti į parduotuvę. Gavosi taip, kad ji iš namų išėjo paskutinė, visi susėdo į automobilį, o jai paliko vairuotojo vietą. Ji jau buvo niekam nematant išgėrusi alkoholio, bet nesiryžo saviems pasakyti, kad negali vairuoti, todėl sėdo vairuoti. Sesuo nematė, kad ji yra išgėrusi, nes jos kartu alkoholio nevartojo, o ir iš jos išvaizdos to nesimatė. Pamačiusi kelyje pareigūnus, ji spontaniškai liepė seseriai pasikeisti vietomis, o sesuo automatiškai tai padarė, net nespėjusi nieko paklausti; ji tikrai nežinojo, kodėl taip reikia. Automobilis, kurį vairavo neblaivi, priklauso tėvui, kuris nežinojo, kad ji neturi teisių vairuoti. Tuo metu tėvo net nebuvo, sesuo atvažiavo su jo automobiliu. Šeimos turtinę padėtį vertina stabiliai, šiai dienai yra dirbanti, uždirba 1 000 – 1 300 Eur per mėnesį. Turi nepilnametį vaiką, jo tėvas prisideda prie vaiko išlaikymo. Jeigu teismas skirtų baudą, prašytų jos mokėjimą išdėstyti dalimis. Pati po šio įvykio padarė išvadą, jog jai reikia gydytis nuo alkoholizmo ir ketina tai daryti.

Kadangi kaltinamoji I. K. kalta prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios I. K. prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė dėl jai inkriminuojamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2024 m. birželio 25 d. Klaipėdos apskrities VPK specialisto tarnybinio pranešimo dėl pavojaus eismo saugumui nustatyta, kad 2024 m. birželio 25 d. dirbant ekipaže „L1808“ kartu su Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyr. patrule G. D. Klaipėdos r., Dituvos k, Turgaus ir Kuodžių g. sankryžoje buvo vykdoma policinė priemonė dėl neblaivių ir apsvaigusių vairuotojų kontrolės, kurios metu 16.23 val. pastebėtas automobilis „Honda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja sustojusi šalikelėje, už maždaug 100 metrų, išlipo iš automobilio ir susikeitė vietomis su gale sėdinčia keleive. Kadangi pradžioje vairuotoja neigė vairavusi transporto priemonę, buvo sustabdytas iš galo už jos stovėjęs automobilis, kurį vairavo R. P., kuris patvirtino, kad vairuotoja ir keleivė susikeitė vietomis. Iš pateiktos asmens tapatybės korteles nustatyta, kad automobilį vairavo I. K.. Patikrinus vairuotojos blaivumą alkotesteriu ,,ALCOTEST 7510 Nr. ARKA-0036”, patikros sertifikato Nr. 2065638, pirmojo tikrinimo metu 16.29 val. buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 16.47 val. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. I. K. su padarytu pažeidimu sutiko, teigė, kad turi priklausomybę alkoholiui. Patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad I. K. 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo bausta už vairavimą esant neblaiviai pagal BK 281¹ straipsnį. Teisės vairuoti įgijusi nėra. Automobilis „Honda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Klaipėdos r., Šlapšilės k., Gobergiškės g. 18 (b. l. 1-2).

Iš 2024 m. birželio 25 d. apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra Klaipėdos r., Dituvos k., ties Turgaus ir Kuodžių g. sankryža (b. l. 8-14).

Iš 2024 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip prie automobilio stovi moteris, ikiteisminiam tyrimui žinoma kaip I. K.. Pareigūnas pasiūlo jai pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu ir paklausia prieš šiek laiko vartojo alkoholį ir kodėl sugalvojo neblaivi vairuoti automobilį. Moteris atsako pareigūnui, kad alkoholį vartojo maždaug prieš dvi valandas, bet automobilio ji nevairavo. Pirmu tikrinimu 16.29 val. jai nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, antru tikrinimu –1,83 promilių neblaivumas. Pareigūnas vairuotojai nurodo, jog yra liudininkas, kuris visą kelią važiavo paskui jos automobilį, bei matė kas išlipo ir kas įlipo į automobilį, o be to ir jis pats viską matė. Į pareigūno klausimą kodėl sesė iš karto nevairavo automobilio, I. K., nurodė, kad, tikriausia, nenorėjusi pripažinti, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo; nurodo, jog jai vairuotojo teisės jau buvo atimtos už vairavimą neblaiviai (b. l. 17-18).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad 2024 m. birželio 25 d. I. K. patikrinus neblaivumą alkotesteriu pirmojo tikrinimo metu 16.29 val. nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 16.47 val. – 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 21-23).

Iš 2024 m. birželio 25 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis „Honda Civic“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Gobergiškės g. 18, Šlapšilės k., Klaipėdos r. (b. l. 19). 2024 m. birželio 27 d. nutarimu automobilis grąžinta savininkui V. K. (b. l. 38-42).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Honda Civic“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra V. K. (b. l. 20).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad vidutinė automobilio „Honda Civic“, 2001 m. gamybos, kaina Lietuvoje su PVM yra 1 270 Eur (b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K. iš esmės parodė analogiškas įvykio aplinkybes, kurios nurodytos 2024 m. birželio 25 d. Klaipėdos apskrities VPK specialisto tarnybiniame pranešime dėl pavojaus eismo saugumui. Papildomai parodė, kad su I. K. vietomis susikeitusi buvo jos sesuo, kuri nežinojo, kad ji vairuotojo pažymėjimą buvo praradusi 2022 metais. I. K. paaiškino, kad automobilis priklauso jos tėčiui V. K., kuris taip pat nežinojo, kad ji automobilį vairuos neblaivi ir nežinojo, kad ji yra praradusi teisę vairuoti automobilį. Patikrinus I. seserį, ji turėjo vairuotojo pažymėjimą ir buvo blaivi. Įvykio aplinkybes kaip I. K. vairavo automobilį ir vėliau susikeitė su seserimi matė iš galo už jos automobilio stovėjęs automobilio vairuotojas R. P.. Jis pareigūnui patvirtino, kad automobilio „Honda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotoja ir keleivė susikeitė vietomis (b. l. 26-28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad automobilis „Honda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis pats pilnai šiuo automobiliu naudojasi. Automobilį 2024 m. birželio 25 d. paskolino savo dukrai G. K.. Apie tai, jog kita dukra I. K. neblaivi vairavo automobilį jis nieko nežinojo, sužinojo tik 2024 m. birželio 27 d. iš pačios I.. Ji atvyko pas jį ir papasakojo, jog automobilį vairavo neblaivi, todėl jo automobilis buvo sulaikytas. Apie tai, kad ji vairuos automobilį būdama neblaivi, jis negalėjo numatyti. Prašo jam grąžinti automobilį, pasižadėjo jį saugoti (b. l. 35-37).

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios I. K. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad ji vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji I. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamoji anksčiau teista, taip pat ir už tokio paties pobūdžio veiką, teistumas neišnykęs, bausta administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjusi, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamoji yra darbingo amžiaus, dirbanti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra išsiskyrusi, augina nepilnametį vaiką. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 13 punktas). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ir į tai, jog kaltinamoji yra linkusi nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai I. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę, šios bausmės dydį nustatant pagal sankcijos vidurkį.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kaltinamajai I. K. skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, paskirdamas jam intensyvią priežiūrą ir/arba vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad I. K. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, įvertinus jos asmenybę, jai paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, neskiriant jai intensyvios priežiūros, tačiau nustatant galinčius taisomai paveikti jos elgesį apribojimus: bausmės atidėjimo laikotarpiu ji įpareigojama gydytis nuo alkoholizmo ir uždraudžiama jai bausmės atidėjimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Taip pat kaltinamajai skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 68 straipsnyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamoji, net neturėdama teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę, būdama vidutinio girtumo laipsnio, anksčiau teista už tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką. Dėl šių priežasčių, siekiant užkirsti jai kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, I. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos (2024 m. birželio 26 d.).

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Automobilis „Honda Civic“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį neblaivi vairavo I. K., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Šio automobilio savininkas yra V. K. (b. l. 20). Nagrinėjamu atveju nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, automobilio „Honda Civic“, 2001 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 1 270 Eur (b. l. 15). Atsižvelgiant į visa tai, I. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Honda Civic“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 1 270 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalis ir 72 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

I. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. K. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 ir 10 punktais, I. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo ir uždraudžiant jai bausmės atidėjimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, I. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos (2024 m. birželio 26 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, I. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Honda Civic“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 1 270 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų).

2024 m. birželio 26 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokuroro Nerijaus Šiaulio priimtą nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Honda Civic“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to – panaikinti.

I. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.