- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- I-1596-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00248-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. buvo etapuotas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Lukiškių TI-K, kad vyktų į Lietuvos apeliacinį teismą. Apgyvendintas kameroje Nr. 109 iš karto parašė prašymą leisti paskambinti žmonai į Vokietiją 2017 m. gruodžio 9 ir 10 d. Pažymėjo, jog jam priklauso du skambučiai per savaitę ir jų Pravieniškių PN-AK jis dar nebuvo išnaudojęs, nes norėjo žmonai ir vaikams paskambinti savaitgalį. Tą pačią dieną buvo perkeltas į kamerą Nr. 268, todėl perspėjo pareigūnus, jog yra parašęs prašymą iš kameros Nr. 109, tačiau nei gruodžio 9 d., nei 10 d. skambučiai pareiškėjui nebuvo suteikti. Nurodė, kad paskambinti buvo išvestas tik 2017 m. gruodžio 11 ir 13 d. pagal naujus prašymus. Pareiškėjas pabrėžė, jog jo žmona ir vaikai yra Vokietijos piliečiai, gyvena Vokietijoje ir į pasimatymus atvažiuoja retai, todėl telefoniniai skambučiai yra vienintelis būdas palaikyti socialinius ryšius, tačiau Lukiškių TI-K savo veiksmais tokius socialinius ryšius silpnina. Pareiškėjo teigimu, dėl negalėjimo paskambinti šeimai jis patyrė moralinę skriaudą, kurią vertina 500 Eur.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo 2017 m. gruodžio 8–15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 268 antisanitarinėmis sąlygomis. Paaiškino, jog kamera buvo labai maža, dalį jos ploto užėmė sanitarinis mazgas, todėl nebuvo vietos pavaikščioti. Be to, nors, pasak pareiškėjo, jam priklauso 3 val. pasivaikščiojimas, tačiau buvo išvedamas pasivaikščioti tik 1 val. Be to, kameroje Nr. 268 buvo per didelė santykinė oro drėgmė, ant sienų matėsi pelėsis. Dėl šių netinkamų sąlygų patirtą žalą pareiškėjas vertina 700 Eur.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–15). Nurodė, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Paaiškino, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnį paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. Vadovaujantis Taksofono kortelių suimtiesiems ir nuteistiesiems įsigijimo, naudojimosi, paėmimo saugojimui, grąžinimo ir skambinimo telefonu Lukiškių TI-K tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-252, (toliau – ir Skambinimo tvarkos aprašas) 15 punkto nuostatomis, suimtieji ir nuteistieji, turintys teisę paskambinti telefonu, per dvi darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išvedami skambinti telefonu eilės tvarka. Pareiškėjas į įstaigos administraciją su prašymais suteikti telefono skambučius skunde nurodytu laikotarpiu nesikreipė.
Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
Taip pat atkreipė dėmesį, jog BVK 73 straipsnio 5 punkto norma yra taikoma nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausme kalėjime, yra taikomas BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pagal kurį šie nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadų) – dvi valandas (b. l. 65).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad seniau visada suteikdavo skambučius, problemų nekildavo.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. higienos normų neatitinkančios kameros, per trumpų pasivaikščiojimų bei skambučio šeimai nesuteikimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 8 d. iš Pravieniškių PN-AK atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo ten laikomas iki 2017 m. gruodžio 15 d., kai vėl išvyko į Pravieniškių PN-AK. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 268.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kamerą, kurioje buvo laikomas pareiškėjas (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių), ginčo laikotarpiu ploto norma nebuvo pažeista.
Nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą, tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.
Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai kamerose užima 0,56 kv. m. Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam Lukiškių TI-K laikomam asmeniui, normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamą sanitarinio mazgo plotą, nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis šiuo atveju nebuvo pažeistas.
Dėl drėgmės ir pelėsio teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 16 punktą gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Pažymėtina, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad kameroje tvyrojo didelė drėgmė, dėl to pelijo jo drabužiai, be to, ant sienų buvo matomas pelėsis. Lukiškių TI-K nurodytų pareiškėjo teiginių nepaneigė. Pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai nepaneigia pareiškėjo nurodomų pažeidimų, nes juose pateikti duomenys apie ginčui neaktualias kameras arba laikotarpius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad HN 134:2015 16 ir 39 punktų pažeidimas nagrinėjamu atveju nustatytas.
Vertinant, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimus bei skambučius artimiesiems, būtina nustatyti, koks režimas taikomas pareiškėjo atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas yra nuteistasis ir jam bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, pareiškėjas yra priskirtas paprastajai grupei, taigi, nors pareiškėjas ir buvo laikinai atvežtas į Lukiškių TI-K, tačiau jam taikytinos BVK 73 straipsnyje įtvirtintos laikymo sąlygos. Pagal BVK 73 straipsnio 4 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu, o pagal 5 punktą – kasdien pasivaikščioti tris valandas.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė tik į 1 val. pasivaikščiojimą, taigi darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teisę į pasivaikščiojimus.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Skambinimo tvarkos aprašą (b. l. 76–86) suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinimas ir kalbėjimas telefonu organizuojamas kasdien nuo 8.30 val. iki 21.30 val. Suimtieji ar nuteistieji, pageidaujantys skambinti ir kalbėti telefonu, turi užpildyti nustatytos formos prašymo blanką ir įmesti į tam skirtą dėžutę. Prašymai iš dėžučių išimami darbo dienomis iki 8.30 val. ir tą pačią dieną registruojami elektroninėje apskaitos sistemoje. Suimtieji ir nuteistieji eilės tvarka paprastai išvedami paskambinti ir kalbėti telefonu raštiškame prašyme nurodytą dieną, atsižvelgiant į esamas sąlygas, skambinančiųjų skaičių, pareigūnų vykdomas funkcijas, skambinimas gali būti organizuotas ir vėliau, tačiau ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašyme nurodytos datos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad prašymą paskambinti sutuoktinei pateikė vos tik atvykęs į Lukiškių TI-K, t. y. 2017 m. gruodžio 8 d., tačiau iš Lukiškių TI-K pateikto skambučių registro matyti, kad pareiškėjo prašymas registruotas tik 2017 m. gruodžio 13 d. ir tik tą dieną pareiškėjui buvo leista pasinaudoti teise į telefoninį skambutį. Atkreiptinas dėmesys, jog Lukiškių TI-K pozicija šiuo atveju yra prieštaringa, nes atsiliepime į skundą Lukiškių TI-K buvo nurodęs, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl skambučių apskritai nesikreipė, nors vėliau pateikti duomenys iš skambučių registro paneigia šiuos teiginius. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl pareiškėjo 2017 m. gruodžio 8 d. prašymas buvo užregistruotas tik 2017 m. gruodžio 13 d., ar minėtas prašymas išvis nebuvo registruotas, o nurodytas skambutis suteiktas pagal kitą prašymą. Be to, iš skambučių registro duomenų nėra aišku, kam 2017 m. gruodžio 13 d. skambino pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui BVK 73 straipsnio 4 punkte įtvirtintos teisės du kartus per savaitę paskambinti telefonu, todėl pažeidimas šiuo atveju taip pat nustatytas.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad kai kurių higienos normų nesilaikymas kamerose, per trumpi pasivaikščiojimai bei teisės į skambučius pažeidimas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 100 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo R. Š. tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjo R. Š. skundą iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.