Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-12-14 · Administracinė byla Nr. I-8423-121/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-12-14
Bylos Nr.
I-8423-121/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška (pirm.), Nijolė Šidagienė (pran.), Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
Lailūnų žemės ūkio bendrovės
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-8423-5/2007Procesinio sprendimo kategorija 9.1,9.3 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2007 m. gruodžio 14d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos (pirmininkas), Nijolės Šidagienės (pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Bernadetai Laimai Legienei bei adv. Jonui Stankevičiui, atsakovės atstovei Agnei Pimpytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lailūnų žemės ūkio bendrovės skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM), trečiasis suinteresuotasis asmuo- Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI), dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu bei jo patikslinimu prašo 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2007-08-28 sprendimą Nr. S-144(7-129/2007); 2) panaikinti VMI prie LR FM 2007-06-22 sprendimą Nr. 69-157; 3) panaikinti Panevėžio AVMI Rokiškio skyriaus 2007-04-05 sprendimą Nr. 5-01-06-26-14, kuriuo patvirtintas bendrovės 2007-02-27 patikrinimo aktas Nr. 5-01-06-26-14. Paaiškina, jog Panevėžio AVMI Rokiškio skyrius patikrino bendrovės finansinę veiklą už 2003 metus ir nurodė papildomai sumokėti 6900 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau- PVM), 1207,89 Lt PVM delspinigių, 3864,13 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau- GPM), 778 Lt GPM delspinigių bei 5325,80 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau- VSD) įmokų. Panevėžio AVMI Rokiškio skyriaus 2007-04-05 sprendimu Nr. 5-01-06-26-14 aktas buvo patvirtintas ir papildomai skirta 690 Lt juridinių asmenų PVM bauda, 386,41 Lt GPM bauda nuo su darbo santykiais susijusių pajamų bei 10651,60 Lt VSD įmokų bauda. VMI prie FM 2007-06-22 sprendimu Nr. 69-157 Inspekcijos sprendimą paliko nepakeistą. Mano, kad mokesčių administratorius rėmėsi nepakankamais įrodymais savo apskaičiavimams pagrįsti. Nustatydamas mokesčius už 2003 metais parduotą bendrovės turtą, priskaičiavimus grindė pirkėjų paliudijimais, neva jie už nupirktą iš bendrovės turtą mokėjo daugiau. Antai, R. K. teigė, kad už traktorių MTZ-80 jis sumokėjęs 8000 Lt, nors savo parašu 2003-01-28 kasos pajamų orderyje LAD Nr. 3250999 patvirtino, kad už traktorių jis sumokėjo 590 Lt, kad už šieno rinktuvą sumokėjo 1500 Lt, tuo tarpu 2003-01-28 kasos pajamų orderyje LAD Nr. 3151002 pasirašė, kad už jį sumokėjo 125 Lt, kad už traktorinę priekabą sumokėjo 500 Lt, o 2003-02-03 kasos pajamų orderyje LAD Nr. 3151024 pasirašydamas patvirtino, kad už ją sumokėjo 20 Lt. Mano, kad šis pirkėjas pripažino atlikęs tik dalinį mokėjimą, tokiu atveju pareiškėja visiškai pagrįstai priskaičiavo tiek PVM mokesčio, kiek gavo už prekes. Teigė, kad apie tai, jog bendrovė buvo įsipareigojusi parduoti R. K. traktorių MTZ-80 už 8000 Lt, šieno rinktuvą už 1500 Lt, traktorinę priekabą už 500 Lt, sužinojo tik gavus patikrinimo aktą. Analogiškai vertina turto pardavimo sandorius ir su kitais ir ketina R. K. pareikšti pretenzijas dėl 8995 Lt, S. L.- dėl 7075 Lt, S. B.- dėl 8600 Lt, J. P.- dėl 6060 Lt, S. B.- dėl 5900 Lt, V. E.- dėl 1600 Lt, J. B.- dėl 177,50 Lt, Z. Š.- dėl 4208 Lt sumokėjimo bendrovei. V. I. jau pateiktas ieškinys Rokiškio rajono apylinkės teisme dėl 2350 Lt skolos išieškojimo. Nors buvo žinoma, kad jie pinigus už įsigytas prekes sumokėjo buvusiam direktoriui L. R., pastarasis dėl minėtų aplinkybių apklaustas nebuvo. Patikrinimo aktas negalėjo būti patvirtintas ir dėl to, kad Panevėžio apygardos prokuroro nutarimu buvo nustatyta, kad B. L. L. jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nepadarė ir kad jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-04077-03 nutrauktas. Dėl patikrinimo akto ir skundžiamų sprendimų teiginių, neva pareiškėja 2003 m. rugsėjo mėnesį pagal darbo užmokesčio žiniaraštį iki gruodžio mėnesio išmokėjo asmenims įvairias pinigų sumas, pareiškėjai kilo abejonių, ar iš viso jis surašytas pačios pareiškėjos, kadangi 2003-12-02 kratos protokolu darbo užmokesčio žiniaraštis išimtas 2003 m. rugsėjo mėnesį, o jame prie pavardės „S.S.“ nurodyta, kad įrašas padarytas 2004-01-10, prie pavardės „S.T.“ nurodyta, kad įrašas padarytas 2004-01-17, o jame nurodyti B. K., G. J., D. S., V. D., J. I. bendrovėje 2003 m. rugsėjo mėnesį nedirbo. Gi bendrovės kasos knygoje daryti įrašai patvirtina, kad 2003m. rugsėjo mėn. darbo užmokestis nebuvo mokamas. Buvusiam bendrovės direktoriui L.R. narių susirinkimo sprendimu buvo suteikta 500 000 Lt paskola, iš bendrovės kasos gavo 469 000 Lt, todėl mano, kad mokėjimui pagal 2003 m. rugsėjo mėnesio žiniaraštį naudojami ne bendrovės, o jo asmenines lėšas (b.l.3-5).

Atsiliepimas

Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškina, jog Inspekcija, remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos (FNTT) Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnų atlikto pareiškėjos 2003 metų ūkinės finansinės veiklos tyrimo medžiaga (2004-08-12 specialisto išvada Nr. 5-5-70, tyrėjų priešpriešinio patikrinimo medžiaga bei liudytojų apklausos protokolais), nustatė, kad pareiškėja turto pardavimo dokumentuose neteisingai įrašė jo kainas ir tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (toliau- BAPĮ) 13 str. 1 dalies 5 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjai papildomai priskaičiuota 6258 Lt PVM. Be to, pagal patikrinimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėja 2003 m. sausio mėnesį ūkininkei Z. Š. pardavė 23 telyčias už 229,66 Lt (gyvulių važtaraščio SAG Nr. 0260948 ir PVM sąskaitą- faktūrą GDB Nr. 5855467), tuo tarpu atlikus priešpriešinį patikrinimą paaiškėjo, kad už jas pirkimo vietoje fermos vedėjui buvo sumokėta 4479 Lt. Dėl minėto įstatymo 6 str. 2 dalies pažeidimo pareiškėjai už 2003 m. sausio mėn. papildomai apskaičiuota 642 Lt PVM, o akto 1.1, 1.2 ir 1.3 punktais nustatytus pažeidimus- 6900 Lt PVM bei 1207,89 Lt PVM delspinigių. Atsakovė liudytojų apklausos protokoluose užfiksuotų aplinkybių įrodomąja galia neabejoja, kadangi jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Mokestine prasme vien formalių dokumentų (kasos pajamų orderių bei PVM sąskaitų- faktūrų) buvimas nereiškia, kad už parduotą turtą ir gyvulius pareiškėjai buvo sumokėtos būtent tokios sumos, kokios nurodytos šiuose dokumentuose, o vien aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą- faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Be to, Inspekcija, remdamasi FNTT Panevėžio apskrities skyriaus tyrėjų išvadomis, nustatė, kad pareiškėja 2003 m. dirbantiems asmenims darbo užmokestį mokėjo ir pagal neoficialų žiniaraštį, be apskaitos panaudojo pinigines lėšas, šių operacijų neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą, šių sumų neapmokestino gyventojų pajamų mokesčiu bei neapskaičiavimo valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tuometinė buhalterė B. L. L. teigė, kad pagal direktoriaus L. R. nurodymą į 2003 m. rugsėjo mėn. darbo užmokesčio žiniaraštį buvo įrašomi asmenys ir jiems nuo rugsėjo iki gruodžio mėn. išmokamos sumos, o į pareiškėjos apskaitą šis algalapis turėjo būti įtrauktas kaip trylikto atlyginimo išmokėjimas. Apklausus asmenis, kurie buvo nurodyti 2003 m. rugsėjo mėn. darbo užmokesčio žiniaraštyje, visi patvirtino, kad gavo iš B. L. L. žiniaraštyje nurodytas sumas ir jame pasirašė, o ji apklausta patvirtino, kad 2003 m. rusėjo mėn. žiniaraštis yra tikras ir pagal jį tikrai išmokėti pinigai nurodytiems asmenims. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo pareiškėjai, nes tai yra dvi savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2007-05-28 sprendimu (byla Nr. A6-238/2007), tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar rezultato (b.l.94-97).

Pareiškėjos atstovai, bylą nagrinėjant teisme, skundą bei jo patikslinimą palaikė. Atstovė papildomai paaiškino, kad bendrovei iki 2004m. kovo mėnesio vadovavo gegužę žuvęs L. R., ji labai trumpai dirbo bendrovės buhaltere, šiuo metu išrinkta direktore. Teigė, kad L. R., turėjęs 49 proc. pajų, su bendrovės turtu ir pinigais elgėsi kaip tinkamas, turėjo teisę paimti iš bendrovės sąskaitos banke, visi gryni pinigai buvo pas jį, tad visus 2003 metus, įskaitant ir rugsėjį, darbo užmokestis nebuvo mokamas, nes nebuvo iš ko. 2004m. sausio 1 dienai buvo deponuotas didžiulis įsiskolinimas darbuotojams, ji tokius įrodymus tikrintojams pateikė. Ji teismui pateikti skunde minimas sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius negali, nes visus finansinius dokumentus FNTT tikrintojai išplėšė iš bylų ir išsivežė, nepadarę kopijų, ir dalies negrąžino iki šiol, o dalį grąžino tik parašius skundą. Bendrovė nėra L. R. įpėdiniams pareiškusi ieškinio, nes jie nepretendavo į jo pajų ir juo buvo padengti nuostoliai- jo paimta paskola. Atstovė neneigė, kad 2003m. rugsėjo mėn. žiniaraštį pildė ji, išskyrus 2004m. įrašus, pavardes ir dūmas įrašydavo nurodžius L. R., ji buvo tik ką atėjusi dirbti į bendrovę ir žmonių nepažinojo, nežinojo, kurie jų yra darbuotojai, kurie ne.

Advokatas papildomai paaiškino, kad, nors tikrinimas atliktas už 2003 metus, papildomi mokesčiai priskaičiuoti ir už 2004 metais atliktus mokėjimus. Iš patikrinimo akto matyti, kad pats mokesčių administratorius, rašydamas aktą, visai netikrino jai pateiktų duomenų, pvz. įrangos pirkimo aplinkybių, tuo tarpu Inčiūra teisme nagrinėjant civilinę bylą, nurodė kitokias sandorio sudarymo aplinkybes; nesiaiškinta, kur dirbo dalis asmenų, nurodytų 2003m. žiniaraštyje, nes Lailūnų ž.ū. bendrovėje jie nedirbo, nes įmanoma, kad L. R. iš savo lėšų mokėjo jiems kažkokius pinigus, nes žiniaraštis nepasirašytas, nepatvirtintas. Nekreiptas dėmesys į parduotos technikos likutines vertes, nes buvo pardavinėjama iškomplektuota technika. Taigi, VMI turėjo suabejoti patikrinimo akto teiginių pagrįstumu ir nurodyti atlikti papildomą patikrinimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad MAĮ 72 str. atliekant patikrinimus bei papildomai priskaičiuojant mokesčius leidžiama remtis kitų įgaliotų institucijų surinktais įrodymais. Atstovė anksčiau ir dabar duoda skirtingus paaiškinimus, antai, apklausta baudžiamojoje byloje neneigė realiai išmokėjusi žiniaraštyje nurodytas sumas kaip darbo užmokestį. Mano, kad 2004m. sausio mėn. išmokos į patikrinimo aktą neįtrauktos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Panevėžio AVMI Rokiškio skyriaus specialistai atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2003-12-31 ir surašė 2007-02-27 patikrinimo aktą Nr. 5-01-06-26-14, kuriuo, remiantis patikrinimo metu nustatytais mokesčių įstatymų pažeidimais, papildomai priskaičiavo: 6900 Lt PVM, 1207,89 Lt PVM delspinigių, 3864,13 Lt GPM, 778 Lt GPM delspinigių, 5325,80 Lt VSD įmokų (MGK bylos Nr.6.11-02-(7-129) l.39-48). Šie mokesčiai bei įmokos iš esmės priskaičiuoti remiantis ne paties skyriaus surinktais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, bet FNTT Panevėžio apskrities skyriaus surinktais įrodymais: 2004-08-12 specialisto išvada Nr.5-5-70 (tos pačios b.l.70-97), kuri savo ruožtu parengta pagal to paties skyriaus inspektoriaus surinktus „apskaitos dokumentus bei registrus (išvados 1,2 priedai)“. Matyti, kad, atliekant patikrinimą, dokumentų pateikimo protokolais (2003-12-03,2003-12-15 ir 2004-03-23) bei 20036-12-03 kratos protokolu buvo paimta bendrovės buhalterinės dokumentacijos (tos pačios b.l.29-31,99-101,114), kurios didžioji dalis nei prie išvados, nei prie patikrinimo akto nepridėta. Tuo tarpu iš minėtos specialisto išvados skyriaus „Buhalterinės apskaitos organizavimas Lailūnų ž.ū. bendrovėje 2003 metais“ matyti, kad tikrinimo metu buvo disponuota „(...) bendrovės pateiktais pardavimo dokumentais (...)“ ir kad „(...) pardavimas įformintas PVM sąskaitose-faktūrose (...)“, jose „(...) įrašytos direktoriaus L. R. ir buhalterės D. T. pavardės ir parašai (...)“, „(...) kasos pajamų orderiai (...) pasirašyti vyr. buhalterio S. V. ir kasininkės L. S. (...)“ ir t.t. Ant vieno dokumentų pateikimo protokolo yra 2004-02-10 B. L. L. raštelis, kad dokumentus, išimtus pagal šį protokolą gavo, tačiau kokius ir ar visus- neaišku. Tuo tarpu iš mokestinės bylos įrodymų matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūra pagal FNTT Panevėžio apskrities skyriaus atliktą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.06-1-04077-03, o Biržų RPK- byloje Nr.54-1-682-03, šias bylas sujungusi, atliko patikrinimą ir tik 2004-11-10 priėmė procesinį sprendimą nutraukti baudžiamąjį procesą B. L. L. atžvilgiu (tos pačios b.l.58-59). Biržų rajono apylinkės teisme 2004-11-26 buvo priimtas baudžiamasis įsakymas S. V. atžvilgiu, iš kurio matyti, kad buvo nagrinėti bendrovės technikos pardavimo įvairiems asmenims (R. K., S. L., S. B., J. P., S. A., E. V., J. B., V. I.) epizodai, minimi su šiuos pardavimus įforminę PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai (tos pačios b.l.61-64). Aiškindama šios technikos pardavimo aplinkybes, pareiškėja teismui pateikė laisvos formos pažymą apie parduotos technikos likutines vertes 2003-01-01 dienai (adm.b.l.105), pareiškėjos atstovė tikino, kad šias vertes pagrindžiantys pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai tikrintojams buvo rodomi, tačiau į juos nebuvo kreiptas dėmesys. Teismui šie pirminiai dokumentai nebuvo pateikti. Iš J.B., iš bendrovės pirkęs sėjamąją SZ-3,6 už 1000 Lt ir traktorių MTZ-82 už 100 Lt, apklausos metu teigė, kad tokia maža kaina mokėta dėl to, kad traktorius buvo neveikiantis, po avarijos (MGK b.l.167), V. V. teigė už traktorių Universal V-445 mokėjęs 100 Lt (b.l.168-169), kitų asmenų apklausos protokolai prie bylos nepridėti, apklausų aprašymai specialisto išvadoje nėra informatyvūs, kad galima būtų nustatyti detalesnes technikos pirkimo aplinkybes- kokios būklės ji buvo, kodėl skiriasi jų žodžiais ir apskaitos dokumentuose nurodytos sumos ir t.t. Apklausų metu gautų paaiškinimų prieštaringumą pagrindžia ir Rokiškio apylinkės teismo 2007-09-28 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-905-504/2007, iš kurio matyti, kad vienas iš technikos pirkėjų V. I. teigė traktorių T25, kuris buvo iškomplektuotas ir kurio likutinė vertė buvo 66,04 Lt, iš bendrovės pirkęs už 150 Lt, jį pats suremontavęs, todėl dabartinė jo vertė yra apie 2500 Lt (adm.b.l.106-108).

Iš pareiškėjos skundo priedų matyti, kad 2007-02-27 patikrinimo akto 3-ju priedu (adm.b.l.41-42), kuriame apskaičiuotos VSDĮ 3 proc. sumos nuo neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio, įtraukti ir asmenys, kuriems darbo užmokesčio ar kitų išmokų sumos pagal 2003m.rugsėjo mėn. žiniaraštį (tos pačios b.l.54) išmokėtos jau 2004 metais, nors, kaip minėta šioje dalyje patikrinimas darytas nuo 2003-09-01 iki 2003-12-31. Be to, iš prie specialisto išvados pridėtos lentelės apie bendrovės darbuotojams 2003m.rugsėjo mėnesį neoficialiai išmokėtą darbo užmokestį (MGK b.l.160) matyti, kad dalis į žiniaraštį įtrauktų asmenų bendrovėje nedirbo ( B.K., A. M., G. J., D.S.), didžiosios dalies į žiniaraštį įtrauktų asmenų apklausos protokolų mokestinio ginčo byloje nėra.

Panevėžio AVMI Rokiškio skyrius 2007-04-05 priėmė sprendimą Nr. 5-01-06-26-14, kuriuo buvo patvirtintas 2007-02-27 Lailūnų žemės ūkio bendrovės patikrinimo aktas Nr. 5-01-06-26-14. Toks sprendimas buvo priimtas remiantis pareiškėjos pateiktais pardavimo dokumentais, FNTT Panevėžio skyriaus tyrėjų priešpriešinio patikrinimo rezultatais bei liudytojų apklausos protokolais, kuriais nustatyta, kad pareiškėja, surašydama turto pardavimo dokumentus, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 5 p., 6 str. 2 p., Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 1 d., 2 d. bei 14 str. 1 ir 2 dalių nuostatas, nes neteisingai dokumentuose įrašė turto pardavimo kainas. Tokiu būdu bendrovė apskaitoje neteisingai įrašė gautas pajamas, apskaičiavo sumokėtus mokesčius bei kasoje neužpajamavo pirkėjų sumokėtų pinigų už parduotą turtą, todėl nusprendė, kad patikrinimo akte nustatyti pažeidimai ir papildomai priskaičiuotos mokėti sumos buvo nustatytos teisėtai ir pagrįstai (tos pačios bylos l.32-38).

VMI prie LR FM 2007-06-22 sprendimu Nr. 69-157 paliko galioti Panevėžio AVMI Rokiškio skyriaus 2007-04-05 sprendimą Nr. 5-01-06-26-14, nurodžiusi, kad aplinkybė, jog inspekcija neįvardino, kokiu būdu nustatė pareiškėjos mokestinę prievolę, nesudaro pagrindo jį naikinti. Be to teigė, jog mokesčių administratorius turi teisę naudotis informacija, gauta iš įvairiausių šaltinių, kurių pagrindu galima nustatyti mokesčių mokėtojo atitinkamos veiklos rodiklius, todėl Inspekcija nagrinėjamu atveju pareiškėjos mokesčio bazę nustatė vadovaudamasi FNTT pareigūnų tyrimų metu gauta informacija (tos pačios bylos, b.l.19-22).

Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2007-08-28 sprendime Nr. S-144(7-129/2007) konstatavo, jog mokesčių administratorius, vadovaudamasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, bei nustatęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pagrįstai pareiškėjui priskaičiavo mokesčių sumas ir paskyrė baudas, todėl keisti ar naikinti Inspekcijos nurodymus nėra teisinio pagrindo (tos pačios bylos l.185-190).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

MAĮ 2 str. 21 dalimi nustatyta, kad mokestinis patikrinimas - tai mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais - ir kitose srityse. To paties įstatymo 26 str. 1 dalyje nurodyta, kad vietos mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai (7 punktas), nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitais Lietuvos mokesčių administratoriais, valstybės bei savivaldybės įstaigomis ir institucijomis (11 punktas), o 67 str. 1dalis įpareigoja mokesčių administratorių pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. MAĮ 72 str. 1 dalis leidžia mokesčių administratoriui apskaičiuoti mokestį remiantis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio Įstatymo nustatyta tvarka, tačiau 3 dalimi nustatyta, kad tais atvejais, kai iškyla abejonių dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų apskaičiavimų pagrįstumo ir teisingumo, mokesčių administratorius turi teisę jų pareikalauti atlikti pakartotinį patikrinimą konkrečiai nurodydamas, dėl ko nesutinkama, arba pats šio Įstatymo nustatyta tvarka patikrinti, ar mokestis apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas teisingai. VMI prie FM 2004m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 80 punktu irgi reikalaujama, kad pažeidimo nustatymo faktą pagrįsti įrodymais, kuriais remdamasis pareigūnas konstatuoja pažeidimą. Vadovaujantis MAĮ nuostatomis, prie mokėtojui įteikiamo patikrinimo akto turi būti pridedami pažeidimo nustatymo faktą pagrindžiantys įrodymai, t.y. visi priedai, jei juose nėra valstybės paslaptį sudarančios informacijos, taip pat paslaptimi pagal MAĮ laikomos informacijos apie kitą mokėtoją, taip pat ir dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų kaip priedai prie patikrinimo akto, pridedami laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnyje nustatytų apribojimų (81 punktas).

Iš to, kas išdėstyta sprendimo skyriuje „Faktinės bylos aplinkybės“ darytinos išvados, kad pareiškėjai patikrinimo aktas surašytas vietos mokesčių administratoriui neturint didžiosios daugumos tikrintos bendrovės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nors FNTT Panevėžio apskrities skyriaus patikrinimo medžiagoje nebuvo įrodymų, kad visi šie dokumentai grąžinti bendrovės atsakingiems asmenims, o iš cituotų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos procesinių dokumentų matyti, kad jie ir negalėjo būti grąžinti, nes buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, nagrinėjama baudžiamoji byla ir t.t. Kolegijos nuomone, vietinis mokesčių administratorius, nepasinaudojo įstatymu jam suteikta teise gauti bent šių dokumentų kopijas iš teisėsaugos institucijų ar sustabdyti patikrinimą. Antra vertus, kolegijos nuomone, šie pirminiai buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, atliekant patikrinimą ir ypač darant išvadas, buvo būtini siekiant perpatikrinti prieštaravimus, kurių apstu, nuneigti pareiškėjos skundų argumentus ir pan. Esant tokiai situacijai, vietos mokesčių administratorius negalėjo tvirtinti patikrinimo akto, o pasirėmęs MAĮ 132 str. 2 dalies 4 punktu, privalėjo pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją. Kolegijos nuomone, tas pačias surinktų (tiksliau- nesurinktų) įrodymų vertinimo klaidas padarė ir Centrinis mokesčių administratorius, pagal MAĮ 154 str. 4 dalies 5 punktą nepavedęs vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, bei MGK, pagal MAĮ 156 str. 4 dalies 5 punktą neperdavusi skundo centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Minėta, kad patikrinimu išeita iš nustatyto patikrinimo laikotarpio, taip pažeidus minėtų Taisyklių 71 punkto reikalavimą. Be to, minėta, kad iš specialisto pažymos priedo matyti, kad dalis 2003 m. rugsėjo mėnesio žiniaraštyje pasirašiusių asmenų nebuvo bendrovės darbuotojai, kaip jau minėta, jų apklausos protokolai nepridėti, tad neaišku, konkrečiai iš ko ir už ką jie nurodytas sumas gavo, nes tik surinkus tokius duomenis galima nustatyti, kokiais teisiniais pagrindais (samdos, rangos ar kitais) jie gavo pinigus, kuris subjektas (bendrovė ar pats pilietis) turėjo deklaruoti pajamas ir mokėti mokesčius ir t.t.

Atsižvelgus į išdėstytą, kolegija mano skundą esant tenkintiną iš dalies, skundžiamus sprendimus- naikintinus, o atsakovę įpareigotiną pačiai atlikti arba pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti papildomą pareiškėjos patikrinimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 2p., 127 str., kolegija

nusprendė:

skundą patenkinti iš dalies. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-28 sprendimą Nr. S-144(7-129/2007), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007-06-22 sprendimą Nr. 69-157 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Rokiškio skyriaus 2007-04-05 sprendimą Nr. 5-01-06-26-14, kuriuo patvirtintas 2007-02-27 Lailūnų žemės ūkio bendrovės patikrinimo aktas Nr. 5-01-06-26-14, panaikinti, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigoti atlikti papildomą pareiškėjos patikrinimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Bronius Januška

Nijolė Šidagienė

Liudmila Zaborovska