Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-09-14 · Administracinė byla Nr. eI2-3517-595/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-14
Bylos Nr.
eI2-3517-595/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00958-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Vita Valeckaitė (pirm.)
Pareiškėjas
Interrestos statyba
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-3517-595/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00958-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 55.1.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Interrestos statyba“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Interrestos statyba“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2022 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20259 (toliau – ir Nutarimas).

Nurodo, kad Nutarimu pareiškėjai paskirta 200 eurų dydžio bauda už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 57 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, t. y. kad buvo nustatyta, jog objekte statybos darbus vykdo pareiškėjo darbuotojai – užsieniečiai, apie kurių įdarbinimą pareiškėjo direktorius, būdamas darbdaviu, pažeisdamas imperatyvius teisės aktų reikalavimus, laiku nepranešė VDI ir Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paaiškina, kad pareiškėja pateikė VDI išvardintų užsieniečių darbo sutartis ir jų teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjos direktorius, sužinojęs apie padarytą pažeidimą, nedelsiant nurodė MB „Finansita“, pagal buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį vykdančiai pareiškėjo buhalterinę apskaitą ir atstovaujančiai pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA), ištaisyti padarytą klaidą. Pranešimas (forma LDU) per EDAS sistemą apie užsieniečių įdarbinimą pareiškėjos vardu buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 22 d. Pareiškėjos direktorius pripažino, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą sąlygojo jo pasitikėjimas paslaugas teikiančia MB „Finansita“ ir jos veiksmų nepakankama kontrolė, t. y. pažeidimą padarė nesant tyčios, o dėl paties pažeidimo padarymo gailisi.

Teigia, kad VDI priėmė skundžiamą Nutarimą neteisingai įvertinusi faktines padaryto pažeidimo aplinkybes ir priežastis – ypatingai svarbių aplinkybių nepripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir nevertino, kad pareiškėjo pažeidimas padarytas dėl buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės klaidos, o ne dėl tyčinės pareiškėjo veiklos, kuri nėra ir negali būti vertinama kaip suteikianti kokią nors naudą pareiškėjui. Pareiškėjo direktorius nustatytą pažeidimą padarė netyčine veika, dėl neatsargumo, neturėdamas jokių savanaudiškų ar kitokių piktavališkų motyvų. Remdamasis sutartiniais pareiškėjos ir MB „Finansita“ įsipareigojimais, pareiškėjos direktorius buvo tikras, jog visi reikalingi duomenys ir dokumentai, susieti su pareiškėjo veikla, MB „Finansita“ yra pateikiami suinteresuotoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau buvo suklaidintas. Ir apie tai, kad yra daromas pažeidimas iki VDI patikrinimo objektyviai nežinojo. Išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, nesant sąmoningo siekio padaryti žalą valstybei. Pažeidimo padarymą iš esmės lėmė tinkamas itin sudėtingo ir painaus užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje teisinio reglamentavimo neįvertinimas. Tuo remiantis nagrinėjamas pažeidimas kvalifikuotinas kaip padarytas dėl nerūpestingumo, o nurodytos aplinkybės pripažintinos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Pažymi, jog VDI nenagrinėjo, ar 2021 metams nustatyta kvota užsieniečiams statybos sektoriuje buvo išnaudota, ar pareiškėjo nepateikti duomenys (LDU forma) turėjo kokios nors įtakos šios kvotos išnaudojimui – t. y. ar dėl pareiškėjo laiku neatliktų veiksmų buvo neįgyvendintas įstatymo reikalavimas ir kokias pasekmes tai sukėlė. Pabrėžia, jog pagal viešai skelbiamą informaciją 2021 metų kvotos statybos sektoriuje užsieniečiams nebuvo išnaudotos ir pareiškėjo pavėluotai pateikta LDU forma neturėjo įtakos kvotos išnaudojimui, kadangi kvotos buvo likusios neišnaudotos – įdarbinti 6 823 užsieniečiai, neišnaudoti liko 2 277 kvotos vienetai. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas skelbia aktualią informaciją savo interneto svetainėje, tačiau duomenys apie 2021 metų kvotų panaudojimą nėra prieinami.

Nurodo, kad VDI, priimdama skundžiamą nutarimą, neįvertino, kad nustatyta tvarka ir terminais nepateikus LDU formos, pareiškėjo įdarbintų užsieniečių teisės pažeistos nebuvo – visos darbo sutartys buvo sudarytos, apie 8 užsieniečių įdarbinimą pareiškėja nustatyta tvarka ir terminais buvo pranešusi SODRAI, darbo užmokestis, su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai ir kitos įmokos buvo mokami.

Pažymi, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. direktyva 2009/52/EB (toliau – ir Direktyva), kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, priimta siekiant užkirsti kelią nelegaliam trečiųjų šalių piliečių darbui, o pranešimų apie trečiųjų šalių piliečių darbo pradžią pateikimo mechanizmas nustatytas „siekiant įgalinti valstybes nares visų pirma tikrinti, ar dokumentai nesuklastoti, darbdavių turėtų būti taip pat reikalaujama pranešti kompetentingoms institucijoms apie trečiosios šalies piliečio darbą“ (Direktyvos preambulės 10 punktas). Iš Direktyvos preambulės nuostatų teigtina, jog pranešimas apie trečiųjų šalių piliečių darbo pradžią yra sietinas su galimybe patikrinti, ar darbdaviui pateikti darbuotojo dokumentai yra nesuklastoti ir tuo atveju, kai darbdavys atlieka savo pareigą pateikti dokumentus, tačiau vėliau paaiškėja, kad jie buvo suklastoti, darbdavys negali būti laikomas dėl to atsakingu. Iš paminėtų Direktyvos nuostatų taip pat teigtina, jog tuo atveju, kai visi dokumentai yra tvarkingi, trečiųjų šalių piliečiai yra įdarbinti tinkamai, jų dokumentai nėra suklastoti, pagrindinis Direktyvos tikslas užkirsti kelią nelegaliam trečiųjų šalių piliečių darbui yra pasiektas, nepaisant to, kad nebuvo pranešta apie trečiosios šalies piliečio darbą.

Teigia, kad VDI Nutarimu paskirtos baudos pasekmės yra neproporcingai griežtos padarytam pažeidimui – nepaisant nedidelio paskirtos baudos dydžio, neproporcingai sunkias pasekmes pareiškėjai sukels pats baudos paskyrimo faktas. Pareiškėja negalės įdarbinti užsieniečių, kas dėl darbuotojų trūkumo statybų sektoriuje neabejotinai sukels pareiškėjos veiklos sutrikdymą, prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ir galiausiai – pareiškėjos veiklos žlugimą. Pareiškėjos nubaudimas už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą yra laikomas pagrindu taikyti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nustatytas priemones – leidimų laikinai gyventi panaikinimas jau dirbantiems užsieniečiams ir atsisakymas išduoti naujus leidimus laikinai gyventi naujai priimamiems dirbti užsieniečiams.

Pareiškėjos nuomone, pagal išdėstytus argumentus, šiuo konkrečiu atveju, pažeidimas laikytinas formaliu, teisinių pasekmių nesukėlusiu pažeidimu. Šio pažeidimo kvalifikavimą formaliu pažeidimu pagrindžia dar ir tai, kad Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje leidimo laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti, išdavimo sąlygas, nustatyta, kad jau sprendžiant dėl leidimo išdavimo yra vertinama, ar nėra išnaudota šio įstatymo 57 straipsnyje numatyta kvota (užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo). Pažymi, jog vien tik formalus Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos laikymasis prasilenkia su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo).

Iš Nutarimo argumentų akivaizdu, jog VDI priimdama Nutarimą sistemiškai neįvertino visų pažeidimo padarymo aplinkybių ir net ne vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimo, nustatė formalų pažeidimą ir skirdama baudą neatsižvelgė į tai, kokias pasekmes pareiškėjui sukels baudos paskyrimo faktas, nors sisteminė teisinio reguliavimo ir faktinių aplinkybių analizė rodo, kad tokio pobūdžio pažeidimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių bei nepažeidė visuomenės interesų.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjos skundas yra visiškai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Nurodo, kad VDI Vilniaus teritorinis skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą bei įvertinęs visas faktines aplinkybes tinkamai skyrė baudą (finansinę sankciją).

Atsakovė pabrėžia, kad darbdavio pareigos perduoti informaciją apie darbuotojų darbo santykių būklę perdavimas kitam asmeniui, teikiančiam tokio pobūdžio paslaugas, neatleidžia įmonės vadovo nuo pareigos kontroliuoti, ar paslaugos buvo suteiktos laiku ir tinkamai. Be to, būtent vadovas, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu, atsakingas už įmonės darbo organizavimą. Kadangi juridinis asmuo fiziškai neegzistuoja, savo teises ir pareigas jis realizuoja per atsakingus (įgaliotus) asmenis. Šiuo atveju, juridinis asmuo buvo patrauktas atsakomybėn už fizinio (atsakingo) asmens neveikimą. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjos atsakingas asmuo – įmonės direktorius, buvo susipažinęs su užsieniečių įdarbinimo tvarka, nes žinojo apie lengvatas, įdarbinant užsieniečius pagal profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pasinaudojo tomis lengvatomis. Atsakovės nuomone, būtent netinkamas Įmonės darbo organizavimas, vidinės kontrolės nebuvimas lėmė pažeidimo padarymą.

Pažymi, kad darbdavys, įdarbindamas darbuotoją, privalo įstikinti, kad apie asmens darbo įmonėje pradžią tinkamai pranešta kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju VSDFV, VDI ir Užimtumo tarnybai), ir kad asmuo darbą pradeda legaliai. Pareiškėjos atstovo (įmonės vadovo) neveikimas (buhalterines paslaugas teikiančios Įmonės suteiktų paslaugų tinkamumo kontrolės nebuvimas) yra sisteminio pobūdžio, rodantis atmestiną požiūrį į savo pareigų atlikimą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad užsieniečiai buvo įdarbinami skirtingais laikotarpiais, t. y. pareiškėjos vadovas, pasirašydamas su jais darbo sutartis, perduodamas jas buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei nekontroliavo, ar visi su užsieniečių įdarbinimu susiję dokumentai pateikti laiku ir tinkamai, nors privalėjo tą padaryti, o ne tiesiog tikėtis, kad viskas atlikta tinkamai.

Nors pažeidimas padarytas dėl nerūpestingumo, tačiau tai negali būti vertinama kaip pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjos teiginys apie tai, kad VDI netikrino, ar 2021 m. buvo išnaudotos Kvotos, nustatytos užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją (kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, neturi jokios įtakos padaryto pažeidimo kvalifikavimui ir fakto konstatavimui. Pažymi, kad net gi tuo atveju jeigu tos kvotos Migracijos departamento duomenimis statistiškai nebuvo išnaudotos prie šių iškreiptų statistikos duomenų savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) prisidėjo ir pati pareiškėja, neužtikrinusi ir nekontroliavusi, kad pranešimai apie įdarbintus užsieniečius būtų pateikti įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamai apskaičiuoti.

Nurodo, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje aprašyta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas jau yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. Šiuo atveju žala padaroma nustatytai valdymo tvarkai ir Valstybės nustatytai tinkamai užsieniečių įdarbinimo kontrolės mechanizmo veiklai. Pareiškėjos priešingų teisei veiksmų pasekmė – netinkamai apskaičiuotas įdarbintų užsieniečių kiekis ir dėl to netinkamai apskaičiuotas kvotų išnaudojimas.

Pažymi, kad pareiškėjos cituojamas Direktyvos 11 punktas taikytinas tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad darbdavys tinkamai įvykdė savo pareigas, atliko visus būtinus veiksmus, informavo kompetentingas institucijas apie užsieniečių darbo pradžią, o vėliau paaiškėtų, kad užsieniečiai buvo darbdaviui pateikę suklastotus dokumentus. Pareiškėja, minėdama Direktyvos 4 straipsnio 3 dalį, pati patvirtina, kad tam, jog darbdavys nebūtų laikomas atsakingas už Direktyvos 3 straipsnyje nurodyto draudimo pažeidimą (nelegalaus darbo), be kitų Direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų, privalo įvykdyti įpareigojimą pranešti apie trečiųjų šalių piliečių darbo pradžią.

Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Teigia, kad tai, jog piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Pareiškėjos teiginiai apie tai, kad paskyrus jai nuobaudą už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, šios nuobaudos paskyrimas ateityje gali jai sukelti nepageidaujamų pasekmių, susijusių su užsieniečių įdarbinimu, nėra teisėtas pagrindas neskirti pareiškėjai nuobaudos. Be to, šie galimi sunkumai ir (ar) apribojimai gali kilti ne dėl atsakovės kaltės, o dėl pareiškėjos priešingos teisei veikos (neveikimo), vien tik pareiškėjos pageidavimas išvengti neigiamų savo priešingos teisei veikos (neveikimo), nėra pagrindas netaikyti įstatymo numatytos prievartos priemonės. Pareiškėjos teiginiai apie tai, kad pažeidimas nepažeidė visuomenės interesų vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės ir neatitinka tikrovės. Remiantis tokia pareiškėjos logika, jos negalima būtų bausti už daugelį administracinių nusižengimų. Skiriant pareiškėjai baudą, VDI įvertino visas bylos aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai skyrė numatytą minimalią baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20259 pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VDI Vilniaus skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės B. M. ir G. L., vykdydamos VDI Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 14 d. pavedimą Nr. 2409, 2021 m. gruodžio 20 d. 9 val. 00 min. atliko planinį statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą, ir įvertinusios pateiktus dokumentus nustatė, kad minėtame objekte statybos darbus vykdo pareiškėjos UAB “Interrestos statyba” darbuotojai – užsieniečiai, apie kurių įdarbinimą pareiškėjo direktorius J. D., būdamas darbdaviu, pažeisdamas imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 7 dalies, Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“, (toliau – Aprašas), 4.1 papunkčio ir 7 punkto reikalavimus, t. y. – ne vėliau nei užsieniečių įdarbinimo dieną nepateikė per EDAS sistemą VDI ir Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos privalomų pranešimų (LDU forma) apie Lietuvos Respublikoje įdarbintus užsieniečius: A. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) ne vėliau nei 2021-09-01 (darbą pradėjo 2021-09-02), A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ne vėliau nei 2021-12-16 (darbą pradėjo 2021-12-17), A. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) ne vėliau nei 2021-09-08 (darbą pradėjo 2021-09-09), S. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) ne vėliau nei 2021-12-06 (darbą pradėjo 2021-12-07), A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ne vėliau nei 2021-12-06 (darbą pradėjo 2021-12-07), A. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) ne vėliau nei 2021-12-16 (darbą pradėjo 2021-12-17), V. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) ne vėliau nei 2021-12-16 (darbą pradėjo 2021-12-17), D. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ne vėliau nei 2021-09-22 (darbą pradėjo 2021-09-23). 2022 m. sausio 17 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 1146-0002 juridiniam asmeniui UAB “Interrestos statyba”. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB “Interrestos statyba” direktorius nuo 2003 m. balandžio 16 d. yra J. D..

Todėl remiantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi VDI pareiškėjai Nutarimu skyrė 200 Eur dydžio baudą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymo nuostatos, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos, Aprašo nuostatos.

Pagal UTPĮ 62 straipsnio 7 dalį, darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvos dirbančius užsieniečius pateikimo“ (2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija) patvirtino „Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus, darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

Taigi, remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos pavėluotai pateiktų privalomų pranešimų (LDU formų) per EDAS sistemą VDI ir Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie Lietuvos Respublikoje įdarbintus užsieniečius, šį faktą pareiškėja pripažįsta.

Pareiškėja teigia, kad laiku nepateikė privalomų pranešimų ne tyčia, o dėl buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės kaltės, laiku nesukontroliavo, VDI priėmė skundžiamą Nutarimą neteisingai įvertinusi faktines padaryto pažeidimo aplinkybes ir priežastis, neįvertino jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, VDI nenagrinėjo, ar 2021 metams nustatyta kvota užsieniečiams statybos sektoriuje buvo išnaudota, ar dėl pareiškėjo laiku neatliktų veiksmų buvo neįgyvendintas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnis ir kokias pasekmes tai sukėlė, jokių pasekmių šiuo formaliu pažeidimu nesukėlė, pareiškėjai nebuvo pateiktas kaltinimas dėl užsieniečių nelegalaus darbo, todėl taikytinas Direktyvos 11 punktas. Nurodo, kad Nutarimu paskirtos baudos pasekmės yra neproporcingai griežtos padarytam pažeidimui, kadangi pareiškėja negalės įdarbinti užsieniečių.

Vertinant pareiškėjos skundo argumentus dėl Nutarimo nurodytų ginčui aktualių teisės normų kontekste teismas konstatuoja, kad VDI Vilniaus teritorinis skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes, įvertinęs jas, pagrįstai skyrė pareiškėjai 200 Eur baudą pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, 3 dalį.

Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje aprašyta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. Pareiškėjos kaltę dėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 padaryto pažeidimo (pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius A. U., A. B., A. H., S. H., A. M., A. R., V. R., D. S.) įrodo LR Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1146-0002, 2022-01-17 nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1146-0017, VSDFV išrašai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Pareiškėjos argumentai, kad pažeidimą padarė netyčia, pažeidimas padarytas dėl buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės klaidos, dėl nerūpestingumo, be to, pažeidimo padarymu nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, ir tai turėtų būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o pažeidimo faktas sukels jai neigiamų pasekmių, vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti.

Visų pirma, vadovas veikia akcinės bendrovės vardu, akcinės bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais (LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 10 dalis). Taigi, būtent darbdavio pareigos perduoti informaciją apie darbuotojų darbo santykių būklę perdavimas kitam asmeniui, teikiančiam tokio pobūdžio paslaugas, neatleidžia įmonės vadovo nuo pareigos kontroliuoti, ar paslaugos buvo suteiktos laiku ir tinkamai. Vadovas, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu, yra atsakingas už įmonės darbo organizavimą ir tinkamą kontrolę, o ne sutarties pagrindu buhalterines paslaugas teikianti įmonė.

Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi, kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Taigi, šiuo atveju nepaisant to, kad pažeidimas padarytas dėl nerūpestingumo, tai nesudaro pagrindo vertinti, jog tai yra lengvinanti aplinkybė. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl teisiškai nėra reikšmingi pareiškėjos nurodyti argumentai, kad ji privalomų pranešimų nepateikė dėl tinkamo nesukontroliavimo ir tai nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo administracinės atsakomybės, nes netinkamas bendrovės vidaus valdymas, administravimas negali būti pagrindu išvengti administracinės atsakomybės ir nesilaikyti teisės aktuose nustatytų pareigų. Pareiškėja, įdarbindama trečiosios šalies piliečius, ir žinodama trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, įskaitant ir nuostatą dėl LDU formos pranešimų pateikimo tvarkos, jos nesilaikė, taip padarydama Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą.

Kaip pagrįstai nurodė ir VDI, įmonės direktorius, buvo susipažinęs su užsieniečių įdarbinimo tvarka, nes žinojo apie lengvatas, įdarbinant užsieniečius pagal profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pasinaudojo tomis lengvatomis. Todėl vadovaudamasis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalies nuostatomis, privalo užtikrinti ir to paties straipsnio 7 dalies imperatyvių reikalavimų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad privalomų pranešimų (LDU formų) nepateikimas laiku pagal byloje nustatytas aplinkybes buvo sisteminio pobūdžio, t. y. kad užsieniečiai buvo įdarbinami skirtingais laikotarpiais, o bendrovės vadovas tinkamai nekontroliavo, ar visi įstatymo keliami reikalavimai dėl užsieniečių įdarbinimo atlikti tinkamai ir laiku, nors kaip minėta, ši pareiga remiantis teisės aktais yra būtent bendrovės vadovo.

Pareiškėjos argumentai, kad VDI netikrino, ar 2021 m. buvo išnaudotos Kvotos, nustatytos užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją (kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, visiškai nepagrįstas, kadangi tai neturi jokios įtakos padaryto pažeidimo kvalifikavimui ir fakto konstatavimui. Pareiškėjos padaryto pažeidimo pasekmė ir yra netinkamai apskaičiuotas įdarbintų užsieniečių kiekis ir dėl to netinkamai apskaičiuotas kvotų išnaudojimas. Taigi, pagrįstai VDI nurodo, kad prie šių iškreiptų statistikos duomenų savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) prisidėjo ir pati pareiškėja, neužtikrinusi ir nekontroliavusi, kad pranešimai apie įdarbintus užsieniečius būtų pateikti įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamai apskaičiuoti. Tokiu būdu yra padaryta žala nustatytai valdymo tvarkai ir Valstybės nustatytai tinkamai užsieniečių įdarbinimo kontrolės mechanizmo veiklai. Taigi, pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog pažeidimu nebuvo sukeltos jokios teisinės pasekmės.

Pareiškėjos dėstomi skunde argumentai dėl Direktyvos nuostatų taikymo taip pat nepagrįsti, todėl atmestini. Direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog darbdaviai, be kitų Direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų, įvykdę įpareigojimą pranešti apie trečiųjų šalių piliečių darbo pradžią, nebūtų laikomi atsakingais už Direktyvos 3 straipsnyje nurodyto draudimo pažeidimą (nelegalaus darbo), išskyrus atvejus, kai darbdaviai žinojo, kad dokumentas, pateiktas kaip galiojantis leidimas gyventi ar kitas leidimas būti šalyje, buvo suklastotas. Direktyvos 11 punktas taikytinas tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad darbdavys tinkamai įvykdė savo pareigas, atliko visus būtinus veiksmus, informavo kompetentingas institucijas apie užsieniečių darbo pradžią, o vėliau paaiškėtų, kad užsieniečiai buvo darbdaviui pateikę suklastotus dokumentus. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad pareiškėja, minėdama Direktyvos 4 straipsnio 3 dalį, pati patvirtina, kad tam, jog darbdavys nebūtų laikomas atsakingas už Direktyvos 3 straipsnyje nurodyto draudimo pažeidimą (nelegalaus darbo), be kitų Direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų, privalo įvykdyti įpareigojimą pranešti apie trečiųjų šalių piliečių darbo pradžią. Pareiškėja tvirtina, kad negali būti traukiama atsakomybėn už duomenų nepateikimą ir tuo pačiu pati mini Direktyvoje įtvirtintą teisės normą, reikalaujančią tuos duomenis pateikti.

Teismo vertinimu, tai, kad pažeidimo nustatymo faktas sukelia pareiškėjai neigiamas pasekmes, t. y. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatų pagrindu pareiškėja dėl skundžiamu VDI nutarimu paskirtos baudos faktiškai neturės galimybių vienerius metus įdarbinti užsieniečių, nors Lietuvos Respublikoje yra didelis pareiškėjui reikalingų statybos sektoriaus darbuotojų trūkumas, kas galimai gali sąlygoti pareiškėjos veiklos nutraukimą, visiškai neįtakoja Nutarimo pagrįstumo, neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-107-290/2019).

Užimtumo įstatymo 60 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Užimtumo įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Pažymėtina, kad ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Užimtumo įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sunkinančių aplinkybių nėra, kaip lengvinanti aplinkybė Nutarime nurodyta, jog juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą, padėjo VDI inspektoriui atlikti pažeidimo tyrimą, todėl, teismo vertinimu, VDI pagrįstai sprendė, jog už nustatyto pažeidimo padarymą pirmą kartą pareiškėjai skirtina Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta mažiausio dydžio bauda – 200 Eur.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso nuostatas. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialiosios ar procesinės teisės normos, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai atlyginimo klausimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Interrestos statyba“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė