Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei A. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui J. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus: nustatyti nepilnamečio sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. J., jos gyvenamoje vietoje; nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: J. A. su sūnumi A. A., išėjęs iš pataisos namų, galės susitiki du kartus per mėnesį, nustatant kad vieno susitikimo trukmė ne ilgesnė kaip trys valandos. Su sūnumi J. A. galės bendrauti viešojoje vietoje ir tik dalyvaujant sūnaus motinai R. J., įspėjęs apie pageidaujamą susitikimą R. J. ne vėliau kaip prieš tris dienas; priteisti iš J. A. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki A. A. pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui A. A., gim. (duomenys neskelbtini) už dvidešimt keturis praėjusius mėnesius iki ieškinio padavimo, t.y. 3600 Eur; nustatyti, kad vaikui išlaikyti skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys motina R. J.; priteisti iš atsakovo bylos nagrinėjimo išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog su atsakovu nebuvo susituokusi, 2013-05-16 gimė sūnus A. A.. Nuo 2014 metų pavasario su atsakovu kartu nebegyvena. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Užtikrinti tiesioginį ir nuolatinį J. A. bendravimą su sūnumi yra sudėtinga dėl objektyvių priežasčių, be to, pats atsakovas nereiškia jokio noro bendrauti su sūnumi. Atsakovas į laisvę turėtų išeiti 2017 metų gruodžio mėnesį. Atsakovas yra teistas už chuliganizmą, daug kartų yra grasinęs, pats bandęs nusižudyti, dėl jo nestabilios psichinės būklės bijo leisti jam vienam pasiimti sūnų. Atsakovas nuo 2015 m. spalio mėnesio vaikui išlaikymo neteikia. Iš viso per mėnesį sūnaus Armando išlaikymui reikalinga apie 340 Eur, t. y. už komunalinius bei kitus mokesčius apie 30 Eur, maitinimui 150 Eur, už darželį 40 Eur, avalynei, drabužiams - 30 Eur, higienos priemonėms, kirpyklai 10 Eur; žaislams, ugdymo ir kanceliarinėms priemonėms (akvarelei, pieštukams, spalvinimo knygelėms ir kt.), laisvalaikiui 40 Eur, vaistams, maisto papildams - 20 Eur. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), o sūnaus ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra Girkalių kaime, važinėjimui į darželį (o vėliau į mokyklą), kurui per mėnesį reikia apie 20 Eur sumą. Jos gaunamos pajamos per mėnesį yra nedidelės, gauna apie 500 Eur, jokio nekilnojamo turto neturi, gyvena pas tėvus, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Duomenų apie atsakovas gaunamas pajamas neturi.

Institucija teikianti išvadą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, per teismo nustatytą terminą pateikė preliminarią išvadą, kuria sutinka su ieškovės reikalavimais. Nurodė, jog ieškovės ir atsakovo šeima nėra įrašyta į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2014 m. pavasario ginčo šalys karu nebegyvena. Atsakovas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Šalių sūnus Armandas gyvena su ieškove, jos tėvams priklausančiame name, vaikas turi atskirą kambarį, buitinės materialinės gyvenimo sąlygos yra geros, vaikas lanko Girkalių vaikų lopšelį darželį. Ieškovė užtikrina sūnaus fizinius poreikius, saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovas išlaikymo neteikia. Kadangi šalių sūnus nepažįsta atsakovo, todėl pirmiausia būtina atkurti tarp jų nutrukusį ryšį. Mano, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. T. palaikė pateiktą išvadą. Papildomai nurodė, jog dėl gyvenamosios vietos tarp šalių ginčo nėra, institucija sutinka, jog šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes ieškovė nuo pat gimimo rūpinasi sūnumi, jokios informacijos, jog ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku nėra gavę. Mano, jog nustatant bendravimo tvarką turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, susitikimai turi būti trumpalaikiai, o juose turėtų dalyvauti ieškovė, ir tokiu būdu palaipsniui būtų atkurti nutrūkę vaiko ir tėvo santykiai bei emocinis ir psichologinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokę nebuvo, šalys turi sūnų A. A., gim. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenis ieškovė bei atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Ieškovė, laikotarpiu nuo 2017-04 iki 2017-09, dirbo UAB „Mamba zoo“, jos gaunamas darbo užmokestis sudarė 481,46 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šiuo metu nedirba, registruojasi darbo biržoje, du mėnesius gaus 340,00 Eur pašalpą, baigus kursus, vykdys individualią veiklą, turi kreditorinių įsipareigojimų per mėnesį moka po 100,00 Eur. Šalių sūnus lanko Klaipėdos rajono Kretingalės pagrindinę mokyklą ikimokyklinio ugdymo grupę. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, jog atsakovas daug kartų baustas administracine tvarka, 10 kartų teistas už nusikalstamas veikas, paskutinį kartą 2017-03-17 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 138 str. 1 d., 178 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią atsakovas atlikinėjo Vilniaus pataisos namuose. Iš Vilniaus pataisos namų atsakovo atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2017-12-31 matyti, jog atsakovui buvo pervedamo lėšos, kurias jis išleisdavo parduotuvėje, taip pat buvo nuskaitoma antstolės V. Vėliuvienės. 2017-12-22 atsakovas, atlikęs bausmę, paleistas iš Vilniaus pataisos namų ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Sodros duomenimis atsakovas niekur nedirba.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad šalių nepilnametis sūnus iki 2014 metų pavasario gyveno su abiem tėvais, tačiau atsakovui pradėjus piktnaudžiauti alkoholiu, pasikeitė jo elgesys, atsakovas tapo agresyvus, grasino ieškovei, todėl šalių santykiai nutrūko. Šalims išsiskyrus sūnus liko gyvena kartu su motina – ieškove ir šiuo metu su ja gyvena, ieškovės tėvams priklausančiame name. Šalių sūnus turi atskirą kambarį, buitinės materialinės gyvenimo sąlygos yra geros, ieškovė užtikrina sūnaus fizinius poreikius, saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškinio pateikimo metu atsakovas atlikinėjo bausmę Vilniaus pataisos namuose, atlikęs bausmę 2017-12-22 išvyko gyventi į Skuodo rajoną, su sūnumi atsakovas nebendrauja nuo 2015 metų.

Atsakovas sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove ir jos tėvais, jį sieja tvirtas psichologinis ir emocinis ryšys, ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai sūnaus atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovas neprieštarauja, kad sūnus gyventų su ieškove, darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnamečio A. A. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove – vaiko motina (CK 3.169 str. 2 d., CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

Dėl bendravimo tvarkos

Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.1-2 d.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas turi nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Bylos duomenimis šalių sūnui šiuo metu ketveri metai, atsakovas nuo 2015 metų su sūnumi nebendrauja visiškai, 2017-12-22 atlikęs bausmę įkalinimo įstaigoje aplankyti sūnaus neatvyko. Ieškovė nurodė, jog sūnus tėvo nepažįstą, tarp jų nėra susiformavusio jokio ryšio, vaikas tik kelis kartus yra bendravęs telefonu su atsakovu, pokalbio metu atsakovą vadino dėde ir nesuprato su kuo kalba. Atsakovas daug kartų baustas, teistas, paskutinį kartą už smurtinį nusikaltimą, be to ieškovė nurodė, jog atsakovas turi problemų su alkoholiu, būdamas neblaivus elgiasi neprognozuojamai, yra ieškovei grasinęs bei pats bandė nusižudyti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, jog atsakovas su sūnumi nebendrauja nuo 2015 metų, sūnus yra bendravęs su tėvu tik kelis kartus telefonu, sūnus tėvo neatpažįsta, tarp jų jokių socialinių, dvasinių ryšių nėra, darytina išvada, jog atsakovo ir sūnaus santykiai bei anksčiau susiformavęs sūnaus ir tėvo ryšys yra nutrūkęs. Be to, įvertintina ir tai, jog atsakovas turi problemų su alkoholiu, o tai turi įtakos jo elgesiui kitų asmenų atžvilgiu. Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vaiko amžių, nutrukusį vaiko ir tėvo ryšį, sprendžia, jog ieškovės ieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus, palaipsniui padės atkurti nutrūkusius vaiko ir tėvo santykius, bus užtikrintas vaiko saugumas bei sklandus atsakovo ir jo sūnaus bendravimas. Ieškovės nurodyta bendravo tvarka, kuriai pritarė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra sudėtinga, netrukdys kasdienių vaiko poreikių įgyvendinimui jo įprastoje gyvenamojoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaiku, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis, t. y. geriau praleidžiamas kartu laikas būna trumpesnis, bet išnaudojamas tikslingai, negu ilgesnis, bet dalį bendravimo laiko vaikas praleidžia ne tiesiogiai su tėvu (paliekamas vienas kambaryje ar su kitais asmenimis ir pan.). Teismo nuomone ieškovės siūloma bendravimo tvarka nepažeis atsakovo teisių dalyvauti vaiko auklėjime bei su juo bendrauti, atitink vaiko interesus, todėl nustatytina ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka (CK 3.170 str. 4 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 400,00 Eur. Tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Ieškovė nurodo, jog per mėnesį sūnaus išlaikymui reikalinga skirti apie 340,00 Eur, todėl prašo iš atsakovo priteisti 150,00 Eur, pateikė nepilnamečio vaiko poreikių skaičiuotę. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog vaiko išlaikymui sutiktų mokėti 60,00 Eur. Bylos duomenimis šalių sūnus šiuo metu yra ketverių metų amžiaus, lanko darželį, duomenų, jog vaikas turi sveikatos problemų, jam būtų nustatyti specialūs poreikiai, nėra. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta apie 340,00 Eur suma vaikui per mėnesį šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina, jog būtų patenkinti bent minimalūs augančio vaiko poreikiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti tėvų turinę padėti ir pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2017-12-22 atlikęs bausmę Vilniaus pataisos namuose išvyko gyventi (duomenys neskelbtini). Sodros duomenis niekur nedirba. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Iš atsakovo teismui pateikto atsiskaitymo su kreditoriais apskaitos žiniaraščio išduoto Vilniaus pataisos namų nustatyta, jog iš atstovo gaunamų lėšų buvo pervesta antstolei V. Vėliuvienei. Duomenų, jog atsakovas turi kitų išlaikytinių, sveikatos problemų teismui nėra pateikta. Duomenų dėl kokių priežasčių atsakovas nuo 2015 metų nevykdo savo pareigos išlaikyti sūnų, nėra pateikta. Nors atsakovas teigė, jog jis teikė išlaikymą savo sūnui, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.).

Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra. Ieškovė dirbo UAB „Mamba zoo“, jos darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudarė 481,46 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šiuo metu nebedirba, registruojasi darbo biržoje, du mėnesius gaus 340,00 Eur pašalpą, mokosi ir pradės vykdyti individualią veiklą, gyvena pas tėvus, turi kreditorinių įsipareigojimų, į mėnesį moka 100 Eur įmoką. Duomenų, jog ieškovė turi sveikatos problemų į bylą nepateikta.

Įvertinus byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Tačiau pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti. Todėl byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas nedirba, neturi registruoto turto, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos išlaikyti sūnų (Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Be to akcentuotina ir tai, jog paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau šiuo atveju tėvas prie šių išlaidų neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovei. Atsakovas yra jaunas, darbingas, duomenų, jog turi sveikatos problemų ir negali dirbti į bylą nėra pateikta, todėl darytina išvada, jog atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymą savo sūnui.

Teismas, nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima mažinti reikalingas vaiko išlaikymui lėšas, ir vadovaudamasis formuojama teismų praktika išlaikymo bylose, teisingumo, protingumo, proporcingumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 150,00 Eur išlaikymo suma sūnui šiuo metu atitikta augančio vaiko interesus, atsakovas privalo teikti išlaikymą sūnui ir užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 str. 2 d.). Teismo vertinimu mažesnės sumos priteisimas neužtikrintų šalių sūnaus minimaliausių poreikių tenkinimo, būtinų materialinių sąlygų berniuko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui bei pažeistų vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių sūnui periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2017-11-02 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 str. 1 d.). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 3600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už dviejų metų laikotarpį.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.).

Ieškovė nurodo, jog atsakovas nuo 2015 metų spalio mėnesio nebeteikia sūnui išlaikymo. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog gyvenant skyrium teikė sūnui išlaikymą, o kai neturėjo pinigų sūnui išlaikymą padėjo teikti jo tėvai bei sesuo. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog atsakovas išlaikymo neteikė, atsakovo tėvai bei jo sesuo išlaikymo vaikui už atsakovą taip pat neteikė, tik atsakovo sesuo atidavė jai išaugtus savo vaikų rūbus ir žaislus. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškove. Atsakovas, siekdamas paneigti ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumą, jokių objektyvių įrodymų nepateikė. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog jis mokėjo pinigines lėšas savo sūnui ar kitaip prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, į teismo posėdį neatvyko ir jokių paaiškinimų dėl išlaikymo sūnui teikimo nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovo pateiktas žiniaraštis iš Vilniaus pataisos namų neįrodo, jog atsakovas skyrė bei pervedė kokias nors lėšas savo sūnui arba ieškovei, priešingai rodo, jog atsakovas gavo pinigines lėšas, tačiau jų sūnui nepervedė. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, jog atsakovas neįrodė, jog teikė sūnui išlaikymą, todėl darytina išvada, jog atsakovas savo sūnui išlaikymo nuo 2015 metų spalio mėnesio neteikė, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti 3600,00 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą (CK 3.200 str.).

Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.).

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 str. 3 d., 3.201 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Be to, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovę byloje atstovavo advokatė, kurią paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 122,00 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, į tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas nuo pat pradžių sutiko, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo iš atsakovo priteisti 75,00 Eur žyminį mokestį, nuo kurio buvo atleista ieškovė už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 96 str. 5 d.). Iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, t.y. 145,60 Eur (CPK 99 str. 2 d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. J., jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo J. A. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

J. A. su sūnumi A. A. susitinka du kartus per mėnesį, vieno susitikimo trukmė ne ilgesnė kaip trys valandos;

J. A. su sūnumi A. A. bendrauja viešojoje vietoje ir tik dalyvaujant sūnaus motinai R. J.;

J. A. įspėja R. J. apie pageidaujamą susitikimą su sūnumi ne vėliau kaip prieš tris dienas.

Priteisti iš atsakovo J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos - 2017-11-02 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko A. A., gim. 2013-05-16, išlaikymo įsiskolinimą - 3600,00Eur.

Paskirti ieškovę R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 145,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, valstybei. Sumokėti į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB Swedbank, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 197,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.