Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, kuriai Kauno apygardos teismo teisėjos, laikinai atliekančios Civilinių bylų skyriaus pirmininko funkcijas, Rūtos Palubinskaitės 2024 m. balandžio 26 d. potvarkiu Nr. CBR4-30 „Dėl skubių procesinių veiksmų atlikimo“ pavesta atlikti būtinus skubius procesinius veiksmus teisėjo Evaldo Burzdiko kasmetinių atostogų metu teisėjui priskirtose civilinėse bylose,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kyras“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Falitas“, ieškinio atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Kyras“ 2024 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo A. G. 330 000 Eur sumą žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovei nustatė septynių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ar ieškinyje nurodytas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su faktine gyvenamąja vieta, kas turi esminę reikšmę ieškinio teismingumui.

Ieškinį atsisakytina priimti.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos ar ginčijamos teisės. Konstitucijos nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato. Šias nuostatas detalizuoja civilinio proceso įstatymai. Viena iš esminių CPK įtvirtintų sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą yra civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui. Jeigu ieškinys neteismingas tam teismui, į kurį kreipėsi ieškovas, ieškinį šis teismas atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškinio teismingumo, kaip ir kitus teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimo klausimus teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą.

4. Civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Taigi, teisės normomis pripažįstama, kad asmuo faktiškai gali gyventi keliose vietose. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Taigi, asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, asmens turto, darbo vieta, ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens pripažinimas) kriterijus.

6. Nagrinėjamu atveju teismui kilus abejonių ar ieškinyje nurodytas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su faktine gyvenamąja vieta, ieškovei 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo nustatytas terminas patikslinti šią aplinkybę. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad, nors atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) km. (gatvės ir namo numeris nežinomi), iš į bylą pateiktos 2019 m. vasario 8 d. paskolos sutarties Nr. KYR190208-1 matyti, kad atsakovo gyvenamoji vieta 2019 m. buvo Vilniuje(duomenys neskelbtini). Toks pat atsakovo A. G. gyvenamosios vietos adresas yra nurodytas ir teismo iniciatyva į bylą pridėtame UAB „Kyras“ juridinių asmenų registro išraše. Be to, teismas iš SODROS duomenų nustatė, kad atsakovas darbo užmokestį gauna iš Vilniuje / Vilniaus rajone veiklą vykdančių įmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei yra MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota Vilniuje, narys, kas taip pat leidžia daryti prielaidą, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje, o ne Marijampolės rajone. Negana to, teismas 2024 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, atliekančią ikiteisminį tyrimą, kuriame tiriami A. G. galimai nusikalstami veiksmai, prašydamas suteikti teismui informaciją apie prokuratūros turimus duomenis apie faktinę A. G. gyvenamąją vietą šiuo metu. Prokuratūra teismui nurodė, kad įtariamasis A. G. ikiteisminiame tyrime yra nurodęs savo adresą Vilniuje(duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovė teismo nurodymo patikslinti ar ieškinyje nurodytas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su faktine gyvenamąja vieta nustatytu terminu neįvykdė. Vis dėlto, teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje, dėl ko ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 29 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisako priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Kauno apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsniu, 29 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atisakyti priimti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kyras“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Falitas“, ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti ieškovei, kad ieškovės ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.