Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim.1982m. rugsėjo 13d. Kelmės rajone, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažeidėjas D. A. 2010m. spalio 13d. apie 13val. 30min. Kelmės rajone, Pakarčemio kaime, Z. L. priklausančioje sodyboje kratos metu nevykdė policijos pareigūno – Kelmės rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. B. teisėto reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus / trukdymą atlikti kratą replikuojant ir keikiantis / ir išvykti iš sodybos. Šiais veiksmais D. A. pažeidė Lietuvos ATPK 187str. 2d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. A. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jo motinai Z. L. priklauso sodyba, esanti Kelmės rajone, Pakarčemio kaime, į kurią jis dažnai atvažiuoja jos apžiūrėti ir pašerti gyvulius. 2010.10.13d. apie pietus jis su sugyventine L. P. taip pat atvažiavo į sodybą, į kurią tuo metu laikinai gyventi mama buvo įleidusi nuolatinės gyvenamosios vietos neturintį S. J.. Įėjęs į gyvenamąjį namą rado neblaivų A. L., S. J., jam žinomus kaip policijos pareigūnus R. B., I. K. ir dar du nepažįstamus policininkus. Pagal policininkų veiksmus jis suprato, kad atliekama krata, nors to jam niekas nepasakė. R. B. iš karto nemandagiai pradėjo jį varyti iš trobos. Jis pasakė, kad sodyba priklauso jo motinai ir jis turi teisę joje būti. R. B. nieko neaiškindamas toliau jį varė iš trobos, todėl jis išėjo į kiemą, R. B. išėjo iš paskos. Kieme R. B. liepė jam sėsti į automobilį ir išvažiuoti. Jis vėl pasakė, kad sodyba priklauso jo motinai, todėl jis turi teisę joje būti. Tada R. B. pasakė, kad jis yra teistas, turi „lygtinumą“, todėl jį pasodins į kalėjimą. Jis atsakė, kad skųsis į prokuratūrą ir ėjo link savo automobilio. Tuo momentu R. B. labai susinervino, pasakė „dabar tau viskas“, griebė jį už rankos ir norėjo uždėti antrankius. Jis nesileido, kad antrankiai būtų uždėti, todėl pripuolęs nepažįstamas policininkas bandė R. B. padėti, tačiau jiems pavyko antrankius uždėti tik ant vienos rankos. Tuo metu prie jų priėjo A. L., L. P., policininkai jį paleido ir jis su L. P. išvažiavo iš sodybos.

Įvykio metu jis policininkų nekeikė, jiems negrasino ir išvis necenzūrinių žodžių nevartojo, tik R. B. pasakė, kad skųsis į prokuratūrą. R. B. kaip policijos pareigūną iki įvykio pažinojo, jų santykiai yra blogi, šis stengiasi jam pakenkti, nes jis pranešė gamtosaugininkams apie tai, jog R. B. brakonieriauja.

Motyvuojamoji dalis

D. A. kaltė įrodyta jo paaiškinime ir liudytojų A. L., L. P., Z. L. ir G. K. parodymuose nurodomomis įvykio aplinkybėmis, nukentėjusiojo R. B., liudytojų I. K., K. G. ir R. Š. parodymais, byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis R. B. – tuometinis Kelmės rajono PK vyr. tyrėjas – parodė, kad jis 2010.10.13d. su Kelmės PK pareigūnais I. K., K. G. ir R. Š. nuvyko į Kelmės r. Pakarčemio kaime esančią sodybą, kurioje gyveno A. L., daryti kratos pagal kito Kelmės rajono PK tyrėjo nutarimą. Sodyboje rado A. L. ir jam iki tol nepažįstamą asmenį S. J.. A. L. paskelbė nutarimą kratai daryti, šis pasirašė ant nutarimo ir jie pradėjo kratą. Darant kratą A. L. kažkam rašė SMS žinutes mobiliuoju telefonu. Netrukus jis pamatė į namą įeinantį D. A., kurį gerai pažinojo pagal darbo pobūdį. D. A. pasakė, kad atvyko dalyvauti kaip kviestinis, nes jį SMS žinute pakvietė A. L.. Kadangi prieš darant kratą A. L. nepageidavo kviestinių, jis apie tai pasakė D. A., taip pat paaiškino, jog daroma krata ir paprašė apleisti patalpas. Tada D. A. pasakė, kad sodyba priklauso jo motinai, ėmė piktintis sakydamas „kiek jis gali kąsti jam ir patėviui“, replikuoti, vartoti necenzūrinius žodžius. Jis įspėjo D. A., kad nevykdant policijos pareigūno nurodymo gali būti panaudota prievarta – uždėti antrankiai. Po to D. A. išėjo į lauką. Jis taip pat išėjo iš paskos ir pamatė kieme stovinčią L. P.. Tada paprašė D. A. sėstis į automobilį bei išvažiuoti iš sodybos. Šis pakartojo, kad sodyba priklauso jo motinai, todėl neišvažiuos. Tada jis perspėjo, kad D. A. bus sulaikytas už policijos pareigūno nurodymų nevykdymą, išsiėmė antrankius ir su K. G. bandė juos uždėti, bet D. A. muistėsi ir antrankius pavyko uždėti tik ant vienos rankos. Tuo metu D. A. keikėsi, jam grasino padegsiąs ir panašiai. Priėjęs A. L. nuramino D. A.. Nenorėdami tęsti konfliktinę situaciją jie nusprendė D. A. nesulaikyti ir jį paleido. Tuomet D. A. su L. P. sėdo į automobilį ir išvažiavo.

Krata buvo daroma sodyboje, kuri, jų manymu, priklausė A. L.. Kad sodyba priklauso Z. L., jie sužinojo tik vėliau. Anksčiau jis gal 4 kartus sodyboje yra daręs kratą, neretai užvažiuodavo, kai važiuodavo pro šalį ir visada joje rasdavo A. L.. Jis turėjo duomenų, jog sodyboje verdama naminė degtinė, du kartus kratos metu rado aparatus jai gaminti, tačiau kaltę prisiimdavo sodyboje apgyvendinti asocialūs asmenys. Taip pat buvo duomenų, jog A. L. ir D. A. turi nelegalių ginklų ir brakonieriauja. Vienos kratos metu pas D. A. buvo rastas nelegalus ginklas ir nušauti žvėrys. Už neteisėtą ginklo laikymą D. A. buvo nuteistas, taip pat nubaustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, todėl iki šiol ant jo pyksta.

Darant kratą D. A. liepė išvykti, nes šis nėra sodybos savininkas ir trukdė darbui replikuodamas bei keikdamasis. Be to šis galėjo neprižiūrimas išnešti ar paslėpti turinčius reikšmės bylai daiktus, nes jam atvykus krata ūkiniuose pastatuose dar nebuvo padaryta.

Liudytojai A. L. ir L. P. patvirtino esmines D. A. nurodomas aplinkybes ir parodė, jog tik D. A. įėjus į kambarį R. B. iš karto ėmė jį varyti laukan ir šis išėjo. Lauke D. A. paklausus, kodėl jį varo iš motinos kiemo, R. B. su kitu pareigūnu puolė dėti antrankių, tačiau juos uždėjo tik ant vienos rankos, po to A. L. paprašius D. A. paleido ir šis su L. P. išvažiavo. Viso konflikto metu D. A. nesikeikė, policininkams negrasino, tik kieme pasakė, kad skųsis prokuratūrai, o R. B. grasino, kad jį pasodins į kalėjimą.

Liudytoja Z. L. parodė, kad sodyba Kelmės r., Pakarčemio kaime priklauso jai. Su A. L. ji yra išsituokusi, šis tik kartais atvažiuoja į sodybą, tačiau gyvena Kelmėje, Versmės g. 4, tame pačiame name kaip ir ji. Kratos metu ji sodyboje nebuvo ir kas ten vyko nežino. Tą rytą apie 11val.ji paskambino sūnui D. A. ir paprašė nuvažiuoti į sodybą pašerti gyvulius. Vėliau sūnus atvažiavo pas ją į namus kruvina ranka ir sakė, kad jį policininkai išvarė iš sodybos. Kelmės PK pareigūnas R. B. jų šeimą persekioja keletą metų, sūnus dėl to jai yra skundęsis.

Liudytojas G. K. parodė, kad jis įvykio metu žvejojo Pakarčemio kaime, Z. L. sodybos tvenkinyje. Iš girdęs triukšmą kieme nuėjo pažiūrėti ir pamatė jam pažįstamus policijos pareigūnus I. K. bei R. B., kuris D. A. šaukė dingti iš kiemo bei grasino suorganizuoti trečią nuobaudą. D. A. pasakė, kad jo neturi teisės varyti iš motinos kiemo, dėl to skųsis prokuratūrai ir pasisuko eiti link automobilio. Tuo metu policininkai puolė jam dėti antrankius, tačiau iš namo išėjusiam A. L. paprašius paleido ir D. A. su sugyventine išvažiavo.

Liudytojai I. K., K. G. ir R. Š. – Kelmės rajono PK pareigūnai - patvirtino esmines R. B. nurodomas aplinkybes ir parodė, jog įėjęs į kambarį D. A. ėmė sakyti „už ką mane taip mylit“, „norit pasodinti“ ir panašiai bei keiktis, todėl R. B. liepė jam išeiti ir netrukdyti kratos darymui, tačiau D. A. atsakė, jog čia jo namai ir darys tai, ką norės. Po to kieme R. B. liepė D. A. išvažiuoti, šis nepakluso, keikėsi, todėl R. B. ir K. G. bandė jį sulaikyti ir uždėti antrankius, tačiau išėjęs iš namo A. L. D. A. nuramino ir šis su L. P. išvažiavo.

Visi aukščiau minėti asmenys, išskyrus liudytoją G. K. / kuris medžiagoje nebuvo apklaustas /, įvykio aplinkybes iš esmės analogiškai nurodė tarnybiniame pranešime / 4 l. /, liudytojų apklausos protokoluose / 5-8 l. / ir paaiškinimuose / 9-11 l. /.

S. J., kurio buvimo vieta nežinoma, paaiškinime / 12 l. / iš esmės patvirtino D. A. nurodomą įvykio versiją.

Iš Registro duomenų matyti, kad D. A. 2009.04.09 Kelmės apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos BK 253str. 1d. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius Lietuvos BK 75str. bausmės vykdymą atidedant 2 metams / 15 l. /.

Iš pažymėjimo / 35-37 l. / matyti, kad žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esantis Kelmės rajone, Pakarčemio kaime, nuosavybės teise priklauso Z. L., kuri su A. L. yra išsituokusi 2003m. / 39 l. /. A. L. gyvenamoji vieta nuo 1994m. yra deklaruota Kelmėje, Versmės g. 4 / 38 l. /, kur gyvena ir D. A. / taip nurodoma Kelmės seniūno pažymoje – 54 l. /.

Iš Šiaulių VPK ONTB rašto / 33 l. / matyti, kad dėl D. A. veiksmų to paties įvykio metu / tai pripažino D. A. ir R. B. / atliekama ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos BK 145str. 1d.

Iš teismo posėdžio metu pagarsintų duomenų matyti, kad 2010.10.13 Kelmės rajono PK tyrėjos nutarimas daryti kratą A. L. priklausančiame gyv. name ir pagalbinėse patalpose, esančiuose Kelmės r., Pakarčemio kaime, 2010.10.14 yra patvirtintas Kelmės apylinkės teismo teisėjo, todėl kratos teisėtumo klausimas papildomai nesprendžiamas / Lietuvos BPK 145str. 3d. /. Iš surinktų įrodymų matyti, kad nutarimas buvo paskelbtas A. L., kuris yra buvęs Z. L. sutuoktinis ir iki šiol gyvena su ja tame pačiame name; šis prieštaravimų nepareiškė / Lietuvos BPK 145str. 4d. /.

Iš visų asmenų paaiškinimų ir parodymų matyti, kad kratos metu atvykus D. A. tarp jo ir policijos pareigūno kilo konfliktas, kurio metu jam buvo bandoma uždėti antrankius, o po to jis iš sodybos buvo priverstas išvažiuoti.

D. A. ir jo poziciją patvirtinantys liudytojai A. L., L. P. bei G. K. teigia, jog konfliktas kilo, nes R. B. varė D. A. iš sodybos, šis konflikto metu necenzūrinių žodžių nevartojo ir policijos pareigūnams netrukdė.

Nukentėjusysis R. B. ir jo poziciją patvirtinantys liudytojai I. K., K. G. bei R. Š. teigia, jog įėjęs į gyvenamąjį namą D. A. ėmė replikuoti ir keiktis, tuo trukdydamas kratos darymui, todėl R. B. jam liepė išeiti ir išvažiuoti iš sodybos, tačiau šis nurodymo nevykdė, dėl ko teko panaudoti antrankius ir tik A. L. nuraminus D. A. išvažiavo.

Vertinant šių asmenų paaiškinimus ir parodymus atsižvelgiama, kad R. B., I. K., K. G. ir R. Š. yra policijos pareigūnai, įvykio metu vykdę tarnybinę užduotį, todėl netikėti jų parodymais reikalingas rimtas pagrindas. Pažymėtina, kad nors nukentėjusysis R. B. šiuo metu yra Kelmės rajono PK viršininko pavaduotojas, t.y. šių liudytojų tiesioginis vadovas, įvykio ir jų apklausų metu / kai jie davė iš esmės analogiškus parodymus - 5-8 l. / jis buvo vyr. tyrėjas / kaip liudytojas I. K. – 7 l. /, todėl savo tarnybine padėtimi negalėjo daryti jiems įtakos. Taip pat atsižvelgtina į D. A. ir R. B. tarpusavio santykius. Nors D. A. teigia, kad R. B. jam keršija už pranešimą apie pareigūno brakonieriavimą, jokių tai patvirtinančių duomenų nėra. Priešingai, pats D. A. pripažįsta, kad buvo nuteistas už neteisėta ginklo laikymą po pareigūno R. B. atliktos kratos, taip pat yra du kartus baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus / 44 l. /, kas leidžia daryti išvadą, jog jis gali turėti tikslą kerštauti R. B., o ne atvirkščiai.

Liudytojas A. L. yra D. A. patėvis, L. P. – jo sugyventinė, todėl akivaizdžiai gali būti suinteresuoti duoti palankius parodymus D. A., kuriam šiuo metu yra atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas / Lietuvos BK 75str. 4d., duomenys apie jo baustumą ir teistumą – 13-14, 15 l. /. Vertinant liudytojo G. K. parodymus atsižvelgiama, kad jis kaip įvykio liudininkas nebuvo žinomas iki pat 2010.12.15 vykusio teismo posėdžio, jo įvykio metu niekas nematė, o visi policijos pareigūnai argumentuotai neigia / teigdami, kad krata buvo daroma visoje sodyboje, tačiau pašalinių asmenų joje nerasta /; jo parodymuose yra prieštaravimų / jis itin gerai prisimena D. A. palankias aplinkybes apie varymą iš kiemo, grasinimą „suorganizuoti“ trečią nuobaudą, pažadą skųstis prokuratūrai ir pan., tačiau nepastebėjo moters – policijos pareigūnės, neprisimena avilių, prie kurių teigia stovėjęs, skaičiaus, ir t.t. /.

Dėl nurodomų motyvų D. A. išsakyta įvykio versija vertinama kritiškai ir remiantis R. B., I. K., K. G. ir R. Š. parodymais pripažįstama nustatytu, jog D. A. replikuodamas ir keikdamasis trukdė atlikti kratą bei nevykdė policijos pareigūno R. B. teisėto reikalavimo nutraukti šiuos neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir kratai faktiškai vadovavusio R. B. nurodomus argumentus / D. A. nėra sodybos, kurioje buvo daroma krata, savininkas, atvyko kratos eigoje galimai iškviestas A. L., yra teistas, policijos pareigūnai nurodo turį duomenų apie jo ir A. L. neteisėtas veikas, dėl ko buvo pagrindas manyti, jog būdamas nekontroliuojamas didelėje sodybos teritorijoje jis gali daryti įtaką kratos rezultatams paslėpdamas ar išgabendamas ieškomus daiktus / nėra pagrindo abejoti policijos pareigūno R. B. nurodymo D. A. išvykti iš sodybos teisėtumu / Lietuvos BPK 145str. /.

Esant šioms aplinkybėms pripažįstama, kad nutarime nurodomais veiksmais D. A. pažeidė Lietuvos ATPK 187str. 2d.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo aplinkybes / D. A. atliktus veiksmus, konflikto trukmę /, charakterizuojančią medžiagą – jis nedirba, tačiau padeda motinai Z. L. ūkininkauti / 55 l. /, yra eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe 2010.08.27 – pagal Lietuvos ATPK 174str. / 13-14 l. /, teistas / 15 l. /, todėl jam skiriama vidutinio dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nubausti D. A. pagal Lietuvos ATPK 187str. 2d. keturių šimtų / 400 / litų bauda.

Nutarimas per 10 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui.