Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-05-16 · Civilinė byla Nr. 2-187-272/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-16
Bylos Nr.
2-187-272/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Atsakovas
R. R.
Advokatai
Dmitrijus Bogdanovas
Kategorijos
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-187-272/2013 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02403-2012-1.Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.5.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. gegužės 16 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei,dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui R. R. dėl 11762,51 Lt išmokėtos draudimo išmokos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 11762,51 Lt išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra pranešta tinkamai, prašė civilinę bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2011-09-29, apie 21.20 val. kelio Vilnius – Klaipėda 37,86 kilometre V. B., vairuodama automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė atsakovą R. R.. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog R. R. eismo įvykio metu buvo neblaivus, tamsiu paros metu be atšvaito ėjo per kelią su atitvaru ir tokiu būdu sudarė sunkiai pastebimą kliūtį automobilio vairuotojai, kuri neturėdama galimybės sustabdyti ar apvažiuoti pėsčiąjį jį partrenkė. Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2011-12-16 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog būtent R. R. veiksmai lėmė 2011-09-29 eismo įvykio kilimą. Ieškovas nurodė, kad transporto priemonė Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (draudimo liudjimimas AC085644), todėl AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atlygino eismo įvykio metu atsakovo padarytą žalą, išmokėdamas 11762,51 Lt draudimo išmoką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodesko (toliau - CK) 6.1015 str., draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą.

A. R. Rinkevičius į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsakovo atstovas informavo, kad atsakovas yra Elektrėnų socialinės globos namuose, neturi galimybės atvykti į teismo posėdį, nes yra neįgalus, prašė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, o teismui nusprendus, kad ieškinys pagrįstas - kuo labiau sumažinti priteistinos žalos dydį ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą kuo ilgesniam laikotarpiui. Taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas jo skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir iki bus baigtas atnaujintas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad, jo nuomone, 2011-09-29 eismo įvykio kaltininkė yra transporto priemonės, partrenkusios atsakovą, vairuotoja V. B.. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta ekspertizė tam, kad būtų nustatyta, ar V. B. galėjo išvengti eismo įvykio. Tam, kad būtų nustatytas eismo įvykio kaltininkas, atsakovas kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, apskundžiant prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl šios civilinės bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas, kol bus iki galo išaiškintos eismo įvykio aplinkybės. Paaiškino, kad atsakovas yra neįgalus, jam nustatytas 80 procentų neįgalumas, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, smegenėlių degeneracija, atsakovo pajamas sudaro tik neįgalumo pašalpa bei transporto išlaidų kompensacija, kitų pajamų, turto atsakovas neturi, jis gyvena Elektrėnų socialinės globos namuose, todėl teismui nusprendus, kad ieškinys yra pagrįstas, prašo priteistinos žalos dydį mažinti dėl atsakovo ypač blogos turtinės padėties ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą kuo ilgesniam laikotarpiui.

Atsakovo atstovas prašė ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi, jo nuomone, dėl eismo įvykio yra kalta vairuotoja. Taip pat prašė, teismui nusprendus, kad dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovas, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį kuo labiau sumažinti priteistinos žalos dydį ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą kuo ilgesniam laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-09-29, apie 21.20 val. kelio Vilnius – Klaipėda 37,86 kilometre V. B., vairuodama I. B. priklausantį automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė neleistinoje vietoje į kelio važiuojamąją dalį išėjusį R. R. (b.l. 10-12). 2011-09-29 eismo įvykio metu apgadintas automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-17, 19, 23-42).

Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2011-12-16 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 28-1-419-11 konstatuota, kad 2011-09-29 eismo įvykis įvyko dėl R. R. kaltės, kurio veiksmai buvo priežastiniame ryšyje ir pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, o būtent: pėsčiasis R. R. būdamas neblaivus, tamsiu paros metu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 48 p., 52 p., 55.1. p. reikalavimus, t.y. tamsiu paros metu be atšvaito ar žibinto ėjo per kelią su atitvaru ir tokiu būdu sudarė sunkiai pastebimą kliūtį automobilio vairuotojai, kadangi, pagal automobilio vairuotojos V. B. ir kitų liudytojų parodymus, pėsčiąjį jie pastebėjo tik likus keliams metrams iki jo, kita eismo juosta buvo užimta ir jo (R. R.) apvažiuoti buvo neįmanoma. Šiuo nutarimu taip pat konstatuota, kad automobilio vairuotoja V. B. vairavo blaivi, važiavo leistinu greičiu, todėl konstatavus paties nukentėjusiojo R. R. kaltę dėl eismo įvykio kilimo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant nusikaltimo, numatyto BK 281 str. požymių (b.l. 10-11).

Iš transporto priemonių savanoriškojo draudimo liudijimo Nr. AC 085644 kopijos (b.l. 13) matyti, kad automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė – I. B., eismo įvykio metu, t.y. 2011-09-29, buvo apdraustas transporto priemonių savanoriškuoju draudimu.

Byloje esančios 2011-11-02 mokėjimo nurodymo Nr. I7877 ir 2012-03-26 mokėjimo nurodymo Nr. I12445 kopijos (b.l. 43-44) patvirtina, kad ieškovas draudėjui (transporto priemonės savininkei I. B.) už transporto priemonės Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą išmokėjo 11762,51 Lt draudimo išmoką.

CK 6.1015 str. 1 d. numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. CK 6.1015 str. 2 d. numatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2009; 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

CK 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškinyje bei Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2011-12-16 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 28-1-419-11 nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimu, t.y. dėl atsakovo kaltės (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 1, 2 d. d., 6.263 str. 1 d.); tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir draudėjai I. B. padarytos turtinės žalos (transporto priemonės Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo) yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), nesant nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi, t.y. atsakovo veiksmų rezultatas nulėmė draudėjos I. B. turto apgadinimą; dėl atsakovo neteisėtų veiksmų I. B. patyrė 11762,51 Lt turtinę žalą (CK 6.249 str. 1 d.).

Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad eismo įvykio kaltininkė yra transporto priemonės Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja V. B., todėl civilinė byla turėtų būti sustabdyta iki bus išnagrinėtas atsakovo skundas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 28-1-419-11 nutraukimo ir iki bus baigtas, patenkinus skundą, atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 28-1-419-11, teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje duomenų apie tai, kad 2011-09-29 įvykusio eismo įvykio kaltininkė yra transporto priemonės Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja V. B., nėra. Priešingai, kaip pažymėta aukščiau, iš bylos duomenų ir Trakų rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 28-1-419-11 matyti, kad minėtas eismo įvykis įvyko būtent dėl atsakovo kaltės. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 28-1-419-11 taip pat pažymėta, jog nukentėjusysis R. R. (šioje byloje – atsakovas) nurodė, kad dėl eismo įvykio kaltas yra jis pats. Atsakovas savo kaltę pripažino ir 2013 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu (b.l. 66). Pažymėtina, kad nei atsakovas, nei jo atstovas nepateikė jokių duomenų, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 28-1-419-11 yra atnaujintas. Teismas taip pat pažymi, kad prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas 2011-12-16, o pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pateiktas prokuratūrai tik 2013-04-16. Trakų rajono apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrime Nr. 28-1-419-11 yra nurodyta, kad nutarimas gali būti apskųstas Trakų rajono apylinkės prokuratūros arba Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos, o atsakovas pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pateikė praėjus daugiau nei vieneriems metams - tik 2013-04-16, t.y. tik iškėlus civilinę bylą teisme. Tokius atsakovo veiksmus teismas vertina tik kaip jo gynybinę taktiką, siekiant išvengti civilinės atsakomybės.

Teismui nustačius, kad ieškovas 2011-11-02 ir 2012-03-26 išmokėjo draudėjui (transporto priemonės savininkei I. B.) 11762,51 Lt draudimo išmoką dėl 2011-09-29 eismo įvykio, kurio kaltininkas yra atsakovas, ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t.y. iš atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo yra pagrįstas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas teismo posėdyje prašė, teismui konstatavus, kad ieškinys pagrįstas, sumažinti iš atsakovo priteistinos 11762,51 Lt išmokėtos draudimo išmoką dydį, atsižvelgiant į sunkią atsakovo materialinę padėtį, taip pat išdėstyti sprendimo įvykdymą kuo ilgesniam laikotarpiui.

Kaip jau minėta aukščiau, žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas.

Vadovaujantis deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.) .

CK 6.251 str. 1 d. įtvirtina vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Šis principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. CK 6.251 str. 2 d. suteikia teismui teisę mažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Byloje duomenų apie tai, kad 2011-09-29 kilusio eismo įvykio metu žala padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, nėra: ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apkaltinamojo nuosprendžio ar nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, įrodančio tyčinius sąmoningus atsakovo veiksmus, nepriimta.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra neįgalus, jam nustatytas 80 procentų neįgalumas, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, smegenėlių degeneracija, atsakovo pajamas sudaro tik 752,50 Lt neįgalumo pašalpa bei transporto išlaidų kompensacija, kitų pajamų ir turto atsakovas neturi, jis gyvena Elektrėnų socialinės globos namuose, kur paslaugos kaina mėnesiui yra 1140,00 Lt, iš kurios asmens (šiuo atveju – atsakovo) lėšos sudaro 602,00 Lt, bei iš savivaldybės lėšų už atsakovo gyvenimą socialinės globos namuose dar mokama po 538,00 Lt kas mėnesį (b.l. 100, 101).

Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ir jo atstovo nurodytas aplinkybes bei į atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus – neįgaliojo pažymėjimo Nr. 0698989 kopiją (b.l. 64-65), 2013-02-21 Elektrėnų socialinės globos namų rašto Nr. S-16 kopiją (b.l. 79-80, 98-99), 2013-01-07 Elektrėnų socialinės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimo dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo Nr. 08PĮ – 2 kopiją (b.l. 81, 100), 2013-01-07 Elektrėnų socialinės administracijos Socialinės paramos skyriaus asmens (šeimos) mokėjimo už paslaugas skaičiavimo kopiją (b.l. 82, 101), darbingumo lygio pažymos Nr. 0669508 kopiją (b.l. 83, 102), specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažymos Nr. 0141841 kopiją (b.l. 84, 103), išrašo iš medicininių dokumentų kopiją (b.l. 96), 2013-03-06 VĮ „Regitra“ pažymą apie transporto priemonių registraciją (b.l. 97), 2013-04-25 AB DNB banko pažymą, - daro išvada, jog atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki ir visiškas nuostolių atlyginimas atsakovui sukeltų sunkių padarinių.

Vertinant ginčo šalių santykį turtinės padėties aspektu akivaizdu, jog ieškovo, draudimo bendrovės, ir atsakovo, fizinio asmens, finansinės galimybės yra itin skirtingos. Teismas pažymi, kad atsakovas yra visiškai išlaikomas valstybės, vienintelės jo pajamos - 752,50 Lt neįgalumo pašalpa, atsakovas gyvena Elektrėnų socialinės globos namuose, jis turi rimtų sveikatos problemų: yra neįgalus, netekęs 80 procentų darbingumo, jam nustatyta smegenėlių degeneracija bei lengvas protinis atsilikimas su elgesio pakitimais., organinis asmenybės sutrikimas, demencija, sergant kitomis ligomis (b.l. 96). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais iš atsakovo ieškovui priteistinos išmokėtos draudimo išmokos dydį mažina iki 4000,00 Lt.

Konstatavus sunkią atsakovo turtinę padėtį, atsakovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinamas. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo interesus, į itin sunkią atsakovo turtinę padėtį, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), sprendimo dalies dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo įvykdymas išdėstomas 32 (trisdešimt dviem) mėnesiams, atsakovui mokant ieškovui po 125,00 Lt kas mėnesį.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo prašomos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, t.y. už 4000,00 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos , t.y. nuo 2012-10-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (34,00 procento), t.y. 120,02 Lt žyminio mokesčio (353, 00 Lt x 34,00 proc.) (CPK 93 str. 2 d.).

Atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-02-11 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.7)-S-412-13 (b.l. 87-89) suteikta 100 procentų dydžio antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir atleidžiant jį nuo bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš Vilniaus valstybės garantuojamos teįsiės pagalbos tarnybos 2013-04-18 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (4.22)-TPA-453-13, atsakovui suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis - 1066,18 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo procesinį elgesį ir į tai, kad jo prašomos priteisti išmokėtos draudimo išmokos dydis sumažintinas ne dėl ieškovo reikalavimo nepagrįstumo, o dėl atsakovo sunkios turtinės padėties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų valstybei (antrinės teįsiės pagalbos) proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai nepriteisia.

Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, 11,92 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentu įteikimu, vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. R. 4000 Lt 00 ct išmokėtos draudimo išmokos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. už 4000 Lt 00, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-10-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120 Lt 02 ct bylinėjimosi išlaidų AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalies dėl 4000 Lt 00 ct išmokėtos draudimo išmokos priteisimo įvykdymą išdėstyti 32 (trisdešimt dviem) mėnesiams, R. R. mokant AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kas mėnesį po 125 Lt 00 ct.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

TeisėjaIrena Stefanovič