- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-27
- Bylos Nr.
- I-6869-437/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Raimondas Blauzdžius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės pataisos namams
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Raimondo Blauzdžiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Ingridai Pikutytei, vertėjaujant Gretai Maselskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., jo atstovui adv. Romanui Jonui Bagdonui, atsakovo atstovui Mariui Vainauskui, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui Mindaugui Sėdaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams – Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės pataisos namams – dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2007-02-20 aktą Nr. 2S-635, įpareigoti Kalėjimų departamentą prie LR Teisingumo ministerijos pagal kompetenciją patikrinti pareiškėjo 2007-02-12 skunde nurodytus faktus, nustatyti nurodytus pažeidimus bei pripažinti neteisėtais Marijampolės pataisos namų administracijos patvirtintus pareiškėjo 2002-09-20 įgaliojimą Nr. 133 ir 2002-10-01 įgaliojimą Nr. 135, juos panaikinti; priteisti iš atsakovo 5498,24 materialinę žalą ir 10000 Lt nematerialinę žalą. Skunde nurodo (b.l. 2-3), kad ne kartą kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR Teisingumo ministerijos dėl pareiškėjo 2002-09-20 įgaliojimo Nr. 133 ir 2002-10-01 įgaliojimo Nr. 135 panaikinimo. Surašant ir tvirtinant 2002-09-20 ir 2002-10-01 įgaliojimus pareiškėjo registruojamas turtas, taip pat ir butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo konfiskuotas 2000-10-17 nuosprendžiu ir nukreiptas civilinių ieškinių patenkinimui. V. S. surašyti ir išduoti ginčijami įgaliojimai, suteikiantys teisę disponuoti butu, kuris pareiškėjui nepriklausė, yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų pasirašymo momento. Vertina, kad tokių įgaliojimų Marijampolės pataisos namų administracija negalėjo patvirtinti. Tvirtinant įgaliojimus pareiškėjui nebuvo išaiškintos minėtų įgaliojimų pasirašymo pasekmės. Buvo žinoma, kad pareiškėjo turtas konfiskuotas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-05-22 nutartimi nuo papildomos bausmės - turto konfiskavimo pareiškėjas yra atleistas, tačiau viso turėto turto negali atgauti, nes tai pateisina minėti įgaliojimai. Vertina, jog Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos nepagrįstai pareiškėjui nurodo kreiptis į Marijampolės apylinkės teismą dėl įgaliojimų panaikinimo. Pareiškėjo prašymas yra pripažinti neteisėtais Marijampolės pataisos namų administracijos administracinius teisinius pareiškėjo 2002-09-20 įgaliojimo Nr. 133 ir 2002-10-01 įgaliojimo Nr. 135 patvirtinimo veiksmus ir panaikinti šiuos veiksmus savo įsakymu. Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos atsisako vykdyti minėtus pareiškėjo prašymus tuo pažeisdamas LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str., 19 str. reikalavimus. Nurodo, kad dėl Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos veiksmų patyrė neturtinės žalos, nes buvo priverstas egzistuoti kankinio sąlygomis, patyrė depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau nei numatyta įstatymuose. Materialinę žalą sudaro sumą, kurią teismas priteisė atlyginti V. J. – 5498,24 Lt. Nematerialinę žalą, taip pat patirtą nuo 2002 metų dėl ginčijamų įgaliojimų pagrindu prarasto buto, netekto turto ir neįvykdomų įsipareigojimų V. J., dėl prarastos reputacijos, nuolatinio bylinėjimosi, vertina 10000 Lt suma.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad išduodant įgaliojimą institucijos atstovai turėjo suprasti, kad pareiškėjas buvo suvaržytas, galėjo veikti ne savo valia. Įgaliojimo išdavimui nebuvo tinkamos administracinės procedūros. Jei administracija turėjo notarinių įgaliojimų, turėjo juos vykdyti. Butas buvo perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl vertina, kad jis negalėjo išduoti įgaliojimo ne savo turtui. Marijampolės pataisos namų administracija nesidomėjo, kokiam asmeniui pareiškėjas išdavė įgaliojimą. Vertina, kad buvo pažeistos procedūros, nes nebuvo tikrinta, ar pareiškėjas turėjo teisę tuo metu išduoti tokio turinio įgaliojimą. Paaiškino, kad į Kalėjimų departamentą prie LR Teisingumo ministerijos kreipėsi dėl įgaliojimų patvirtinimo teisėtumo ištyrimo ir įgaliojimų panaikinimo. Vertina, jog pareiškėjui buvo sukeltos sunkios teisinės pasekmės. Teismo prašo įpareigoti Kalėjimų departamentą prie LR Teisingumo ministerijos panaikinti įgaliojimus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovas turėjo dalyvauti išduodant įgaliojimą, įsigilinti į nuosprendį, kalėjimo administracija privalėjo matyti, kad įgaliojimų išdavimo dienai V. S. nuosavybės teise buto neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos atsiliepimu į skundą su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo (b.l. 59-61), kad pareiškėjas 2007-02-12 kreipėsi pakartotiniu skundu, į kurį Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos atsakė 2007-02-20 raštu Nr. 2S-635. Vertina, jog skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktais, pareiškėjui buvo pateikta išsami informacija, nurodyta apskundimo tvarka. Taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje sąvoka „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtaką asmens teisėms. Vertina, kad pareiškėjas nepateikia objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimus. Remiantis surinkta dokumentine medžiaga nei Kalėjimų departamentas, nei Marijampolės pataisos namai jo teisių nepažeidė, turtinė ir neturtinė žala taip pat nepadaryta.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko. Paaiškino, kad remiantis pareiškėjo teiginiais, jis buvo priverstas įgaliojimą pasirašyti prievarta. Pareiškėjas tai darė savo iniciatyva, suprasdamas pasekmes, laisva valia, o direktorius turi teisę tvirtinti įgaliojimą. Departamentas neturi kompetencijos jo naikinti, todėl buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Patikrinimai neatlikti, nes nebuvo pagrindo. Nuosprendis turi būti vykdomas. Vertina, kad ginčijami aktai buvo daugiau notariniai veiksmai.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės pataisos namų administracija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu vykdo terminuoto laisvės atėmimo bausmę. V. S. Marijampolės pataisos namuose bausmę atliko nuo 2002-06-13 iki 2003-02-06. Atlikdamas bausmę 2002-09-20 rašė įgaliojimą O. M., kuriame įgaliojo atstovauti interesus visuose Lietuvos valstybinėse institucijose, už save pasirašyti ir 2002-10-01 įgaliojo tą patį asmenį gauti pažymas bei kitus dokumentus, susijusius su V. S. išregistravimu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduoti šį butą savo nuožiūra, gauti pinigus. Apie kitas atsiskaitymo tarpusavyje sąlygas įgaliojime neužsiminta. Įgaliojime numatyti veiksmai buvo sutarti laisva V. S. valia ir jam esant veiksniam. Pareiškėjas, žinodamas, kad jo butas 2000-10-17 nuosprendžiu buvo konfiskuotas ir nukreiptas civilinių ieškinių patenkinimui, surašė įgaliojimą jį parduoti. Atliekantys laisvės atėmimo bausmę asmenys turi teisę įgalioti kitus asmenis atlikti vienus ar kitus veiksmus už juos. Šios teisės nevaržo laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka. Pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 108 straipsnį „Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę Civilinio kodekso nustatyta tvarka disponuoti savo turtu, esančiu ne pataisos įstaigoje, taip pat per atstovą sudaryti sandorius, išskyrus sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti sudaromi tik asmeniškai“. Sudaromų įgaliojimų turinio pataisos namų administracija nekontroliuoja.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad rašant įgaliojimą dalyvauja administracijos atstovas, vėliau įgaliojimą atstovas neša pasirašyti direktoriui. Paaiškino, kad pareiškėjo atveju procedūros netyrė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kyla dėl įgaliojimų teisėtumo, jų tvirtinimo laisvės atėmimo vietose procedūrinių pažeidimų bei turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto įgaliojimų patvirtinimo, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 1 d. nustato, kad teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Atitinkamai to paties straipsnio 2 d. nustato, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
LR Civilinio kodekso 2.138 str. 2 d. 2 p. nustato, kad notaro patvirtintiems prilyginami asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų. LR Civilinio proceso kodekso 511 str. nustato, kad skundas dėl notarinių veiksmų pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2002-09-18 dienos įgaliojimais, patvirtintais atitinkamai 2002-09-20 Marijampolės tuometinės Griežtojo režimo Pataisos darbų kolonijos direktoriaus pavaduotojo ir 2002-10-01 direktoriaus, įgaliojo O. M. atstovauti, savo juridines, turtines ir socialines teises visose Lietuvos valstybinėse institucijose ir teismuose, įgaliojo tvarkyti visus įstatyme numatytus teisinius veiksmus ir suteikti parašo teisę už pareiškėją visuose dokumentuose tik įstatymui nenusižengiant, atstovaujant pareiškėjo interesais, taip pat gauti dokumentus, pažymas, dublikatus bei leidimus, reikalingus pareiškėjo išregistravimui iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, paduoti, parduoti savo nuožiūra, pasirašyti pirkimo pardavimo sutartis, gauti pinigus, atstovauti žemės ir kito nekilnojamojo turto registravimo valstybinės įmonės Vilniaus filiale (b.l. 65-66).
Remiantis minėta LR Civilinio kodekso 2.138 str. 2 d. 2 p. norma pareiškėjo V. S. 2002-09-18 įgaliojimų patvirtinimas Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo ir direktoriaus prilyginami notaro patvirtinamiems įgaliojimams, todėl tiek įgaliojimo turinys, tiek įgaliojimo patvirtinimo veiksmų teisėtumas vertintinas remiantis LR Civilinio proceso kodekso 511 str. nustatyta tvarka. Teisė spręsti įgaliojimų, patvirtintų notaro ar prilyginamų notaro patvirtintiems, turinio, jų patvirtinimo teisėtumo klausimus priklauso bendrosios kompetencijos teismui. Kolegija vertina, kad Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos savo 2006-06-28 (b.l. 69) 2006-07-12 (b.l. 71 bei 2007-02-20 (b.l. 64) raštais pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų tvirtinant įgaliojimus.
Tais pačiais motyvais vertintina, kad Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos įgaliojimų panaikinti Marijampolės pataisos namų administracijos patvirtintus 2002-09-18 pareiškėjo pasirašytus įgaliojimus neturi, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas.
Išsprendus klausimą dėl įgaliojimų bei jų patvirtinimo teisėtumo, galėtų būti sprendžiamas ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimas, keliamas dėl minėtų įgaliojimų išdavimo. Skundas dalyje dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neteisėti aktai ir žala nenustatyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str. 1 d.,
nusprendė:
V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.