- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- 1-2402-1108/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08089-19-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- S. P.
- Nukentėjusysis
- I. P.
- Advokatai
- Rimantas Bučma
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas
1) 1991 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 16 straipsnio 2 dalį, 90 straipsnio 3 dalį, 45 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
2) 1994 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 105 straipsnio 5, 8 punktus, 153 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2, 3 dalis, 207 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 15 metų;
3) 2010 m. sausio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto;
4) 2010 m. spalio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
5) 2014 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 2 mėnesiams;
6) 2014 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, 2015 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 28 paromis arešto;
7) 2015 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;
8) 2018 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 36 MGL dydžio bauda; uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus;
9) 2018 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bauda, paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo ir 36 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
10) Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bauda ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. ir 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjusi) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta vykdyti 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,
11) 2019 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 36 MGL (1800 Eur) bauda, terminuotas laisvės atėmimas 3 metams (nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. P. 2019 m. vasario 25 d. apie 15.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu nukentėjusiajai I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį, tokiais veiksmais savo šeimos nariui – sutuoktinei I. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino, gailėjosi. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad vasario 25 dieną su žmona išgėrinėjo – jis gėrė alų (alus buvo 5 laipsnių, nebuvo daug išgėręs), o žmona degtinę. Įvyko kivirčas su žmona, ginčijosi, susistumdė, ji buvo užsimojusi su keptuve, kaltinamasis ją numušė ranka ir trenkė žmonai. Parodė, kad sudavė delnu į galvos sritį, tiksliau pasakyti negalėjo. Sudavė, nes ji buvo užsimojusi su keptuve. Jie susiginčijo, šalia buvo viryklė ir ji stvėrė keptuvę, manė, kad duos jam. Kada ji užsimojo, stovėjo į kaltinamąjį priekiu, jis su ranka numušė keptuvę ir delnu sudavė. Žmonai sužalojimų nebuvo. Žmona taip pat buvo girta. Kaltinamojo įsitikinimu, jis galėjo padaryti tokį sužalojimą, kaip nurodyta išvadoje. Tą dieną buvo kartu namo savininkas G. ir jo žmona D.. Kaltinamasis negalėjo pasakyti, ar alkoholis turėjo įtakos tam įvykiui, nes šeimoje ginčai kyla ne tik išgėrus. Yra buvę anksčiau, kad naudojo smurtą prieš sutuoktinę. Tais atvejais nebuvo išgėręs. Kaltinamasis taip pat parodė, kad savo tokį poelgį vertina blogai, kadangi jie yra šeima, šeimoje visko būna, bet po to jie su sutuoktine pasišnekėjo ir išsiaiškino. Kaltinamasis pažadėjo, kad toks jo elgesys daugiau nesikartos, žmonos jau atsiprašė. Iš esmės analogiškus parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 176-178).
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę ir davus parodymus teisiamojo posėdžio metu, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais (BPK 290-291 straipsniai) įrodymais.
2019 m. vasario 25 d. Kauno AVPK NVRS vyr. tyrėjos D. M. tarnybiniame pranešime Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (I t., b. l. 6-7) nurodyta, kad 2019 m. vasario 25 d. 15.30 val. Kauno AVPK KP NVRS gautas Kauno AVPK PR vyr. patrulio M. L. tarnybinis pranešimas, kad 2019 m. vasario 25 d. apie 15.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sutuoktinis S. P. ranka sudavė vieną smūgį I. P. į veido sritį, o po to dar vieną smūgį lazda į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Gauta papildoma informacija, kad GMP brigada „1515“ pil. I. P. nugabeno į LSMU KK SPS, adresu (duomenys neskelbtini). O pil. S. P. nesulaikytas, nes pasišalino. Tikslinant įvykio aplinkybes ir nuvykus į LSMU KK SPS bendrauta su pil. I. P., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje, nerišliai kalbėjo ir nesugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. I. P. nurodė, kad ją sumušė sutuoktinis, kuris vėliau pabėgo. I. P. nustatytas 2,53 promilių girtumas, o dėl to, kad pastaroji nesugebėjo rišliai ir aiškiai nurodyti įvykio aplinkybių, tolimesni procesiniai veiksmai neatlikti. I. P. įteikta užduotis atlikti objektų tyrimą dėl galimų sužalojimų. Įvykio vietos apžiūros atlikti nebuvo galimybės, nes I. P. pristatyta į LSMU KK SPS, adresu (duomenys neskelbtini), o S. P. pasišalinęs iš namų. I. P. nurodė, kad į namus patekti galimybės be jos nėra, o kur galėtų būti sutuoktinis, nežino. S. P. asmens požymiai, galimos lankymosi vietos bei informacija apie pasišalinusį asmenį perduota Kauno apskr. VPK patruliuojantiems ekipažams.
2019 m. vasario 25 d. Kauno AVPK PR 2-osios kuopos vyr. patrulio tarnybiniame pranešime Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (I t., b. l. 8-12) nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo I. P., smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda, smurtu įtariamas asmuo – S. P..
Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje (I t., b. l. 13-20) nurodyta, kad atvykus (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų medinis, žalios spalvos gyvenamasis namas, kuris aptvertas rudos spalvos medine tvora. Įėjimas į kiemą yra nuo A. K. gatvės pusės per nerakinamus vartelius. Atidarius vartelius patenkama į kiemą, priešais yra keli laipteliai ir jais užlipus pagrindinės namo durys. Patekus į bendras namo patalpas patenkama į koridorių, kuris apkrautas įvairiais daiktais, dešinėje pusėje baltos, medinės, nerakinamos durys. Atidarius duris patenkama į nedidelį koridorių, priešais baltos durys ir šalia jų laiptai į antrą aukštą, dešinėje pusėje miegamasis, kairėje pusėje virtuvė. Patekus į virtuvę matomas virtuvės komplektas, buitinė technika, per vidurį apkrautas stalas, iš dešinės stalo pusės suolas, iš kairės židinys ir šalia jo medinė kėdė bei fotelis ir kiti daiktai, neturintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Virtuvė netvarkinga, nešvari, matyti galimai alkoholio vartojimo požymių. Pirmo aukšto patalpose kraujo ar grumtynių pėdsakų nėra, kitos tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Namo vidaus patalpose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra.
2019 m. vasario 26 d. liudytoja apklausta I. P. parodė (I t., b. l. 53-55), kad su vyru S. P. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pas draugą G. L. ir jo sugyventinę D. P.. Su vyru S. kartu gyvena apie 4 metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2019 m. vasario 25 d. dienos metu, apie 14-15 val., kartu su vyru S. ir draugais G. bei D. vartojo alkoholį sėdėdami virtuvėje prie stalo. Tarp jos ir vyro S. įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų, tokių, kaip finansų, tiek jos, tiek P. vaikų išlaikymo ir pan. Žodinio konflikto metu ginčijosi ir, jai sėdint virtuvėje ant kėdės, P., galimai dešinės rankos kumščiu, jai trenkė į galvos sritį, pakaušį. Smūgis kumščiu buvo vienas ir stiprus, ko pasėkoje iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Daugiau smūgių į kitas kūno vietas nebuvo. Patyrė fizinį skausmą. Dėl labai smarkiai bėgančio kraujo skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, kad atvyktu medikai. S. išgirdęs, kad skambina pagalbai, pabėgo iš namų nieko nepasakęs. Atvyko medikai kartu su policijos pareigūnais. Medikai dar būnant namuose ją apžiūrėjo ir išvežė į klinikas. Klinikose laukė kelias valandas, tačiau jos niekas nepriėmė ir išvažiavo namo. Policijos pareigūnai įteikė užduotį nuvykti pas medicinos ekspertus, tačiau ji pas juo dar nebuvo, ar nuvyks, nežino. Įvykio metu kartu buvo ir D. P., kuri galėjo matyti, kaip P. jai trenkė. G. L. tuo metu miegojo kitame kambaryje, įvykio nematė ir negirdėjo, po konflikto atsikėlė ir kartu su ja vyko į klinikas. 2018 m. viduryje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad vyras jai trenkė, tačiau jie susitaikė. Kur šiuo metu galėtų būti jos sutuoktinis S. P., nežino. (Duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, gyvena jo buvusi sugyventinė Z., kurios pavardės nežino, kartu su ja gyvena ir jų dvi dukros galimai nepilnametės, vienos iš dukrų vardas B.. Sutuoktinis brolių ir seserų neturi, tėvai mirę. P. draugų nepažįsta, pas ką jis daugiau galėtu būti, nežino. Po įvykio sutuoktinis su ja nebuvo susisiekęs, namo nebuvo grįžęs. Dėl įvykio sutuoktiniui pretenzijų neturi, tyrimo nepageidauja. Vyrui dėl įvykio atleidžia.
2019 m. kovo 1 d. liudytoja apklausta D. P. parodė (I t., b. l. 70-72), kad I. P. ir S. P. pažįsta apie 2 metus. Jie abu gyvena pas ją ir jos sugyventinį G. L. adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 25 d. metu ji su I., G. ir S. vartojo alkoholį, gėrė alų, kiek išgėrė, nepamena, nemažai. Tarp I. ir S. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko, negali pasakyti. S. buvo aršus, gan agresyviai elgėsi ir netikėtai konflikto metu I. sėdint virtuvėje ant kedės, kumščiu trenkė į galvos sritį. I. pradėjo smarkiai bėgti kraujas, ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir išsikvietė medikus. Medikai atvyko kartu su policija. S. galimai išgirdo, kai I. skambino pagalbai, ir tuo metu pabėgo iš namų. Policijos pareigūnai jo dar ieškojo kieme, tačiau nerado. Kur S. P. šiuo metu galėtu būti, nežino, po įvykio namo adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo grįžęs, telefonu neskambino. I. P. nematė nuo 2019 m. vasario 26 d., kur ji yra, nežino, namo adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo grįžus. Apie 2019 m. vasario 25 d. įvykusi konfliktą I. su ja nesikalbėjo, ką galvoja apie vyro elgesį, nepasakojo, sužalojimas galvos srityje matėsi, tačiau, jos žiniomis, ji nesigydė ir pas medikus nesikreipė.
2019 m. vasario 25 d. I. P. nustatytas 2,53 promilių girtumas (I t., b. l. 64).
2019 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G84/2019(02) (I t., b. l. 30) nurodyta, kad I. P. konstatuota žaizdos, vertintinos kaip muštinės pakaušio srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamosios kūno padėties traumos metu bei jos ir galimai ją žalojusio asmens tarpusavio padėties pagal turimus duomenis negalima. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota.
2019 m. balandžio 4 d. apžiūros protokole (I t., b. l. 26-29) aprašyti bendro pagalbos centro 4 garso įrašų kopijos. Atidarius programa „Groove Music“ garso įrašą (1) „2019_02_25_15-07-47_25.01 860394061“, kurio trukmė 0,15 min., įraše girdimas vienas garso signalas, po kurio girdimi Bendrojo pagalbos centro darbuotojos žodžiai: „112, klausom“. Skambutis moters (galimai I. P.), kuri ramiu balsu, galimai neblaivi, sako: „(duomenys neskelbtini) sumuštas antras žmogus, greičiau atvažiuokit“. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja: „Palaukit, palaukit, palaukit“. Įrašo pabaiga. Atidarius programa „Groove Music“ garso įrašą (2) „2019_02_25_15-10-39_25.03 860394061“, kurio trukmė 0,18 min., įraše girdimas vienas garso signalas, po kurio girdimi Bendrojo pagalbos centro darbuotojos žodžiai: „112“. Skambutis moters (galimai I. P.), kuri ramiu balsu, galimai neblaivi, sako: „(duomenys neskelbtini) žmogus sudaužytas antra kartą kviečiau, greičiau važiuokit ir neklausinėkit“. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja: „o butas koks?“. Skambinusi moteris nekreipdama dėmesio į bendrojo pagalbos centro darbuotojos klausimą sako: „mes negalim kalbėt, jeigu išgirs užmuš (keli žodžiai, kurių nėra galimybės suprasti), skubiai“. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja: „manęs paklausykit. Ponia, nekalbėkit, paklausykit manęs“. Įrašo pabaiga. Atidarius programa „Groove Music“ garso įrašą (3) „2019_02_25_15-19-17_25.03 860394061“, kurio trukmė 0,22 min., įraše girdimas vienas signalas, po girdimi Bendrojo pagalbos centro darbuotojos žodžiai: „112, klausau“. Skambinusi moteris: „Klausykit, į (duomenys neskelbtini) gatvę greitoji važiuoja?“. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja: „O tai dabar kas ten nutikę, kam reikia, vyrui ar moteriai greitosios?“. Skambinusi moteris: „nu nežinau, mes jau kvietėm, nežinau dabar kada“. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja: „Jūs kvietėt policiją, bet nekalbat“. Įrašo pabaiga. Atidarius programa „Groove Music“ garso įrašą (4) „2019_02_25_15-27-17_25.05 860394061“, kurio trukmė 1,37 min., įraše girdimas triukšmas, kelių asmenų balsai ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (apklausiančiosios) balsas, ištariant „112, klausau“. Skambinusi moteris: „Klausykis, mes į (duomenys neskelbtini)0 kvietėm greitąją“. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja: „Lukterkit minutėlę, patikslinsim adresą. Čia jau buvo kvietimas? Alio, ar girdit?“. Fone girdimas triukšmas, kelių asmenų balsai, vyksta pokalbis, tačiau apie ką kalbą nėra galimybės suprasti. Skambinusi moteris: „Taip, klausau“. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja: „(Duomenys neskelbtini) seniūnija, čia Kaunas? (duomenys neskelbtini)?“. Skambinusi moteris: „Taip, taip“. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja: „O nebuvo iškviesti medikai?“. Skambinusi moteris: „Nežinau, dabar stovi policijos pareigūnas, sakė iškvietė jumis“. Bendrojo pagalbos centro darbuotojos: „Tai jeigu iškvietė, tai ko jūs dar norėtumėt?“. Skambinusi moteris: „aš nežinau, tai mes laukiam greitosios, tai palauk čia ne juokas“. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja: „Lukterkit minutėlę“. Skambinusi moteris: „gerai, laukiu“. Kartu buvusiam asmeniui sako: „Palauk, kalbuosi, liepė palaukt, tai laukiu“. Fone girdimi balsai, vienas asmuo, galimai moteris, sako: „tai sekanti aš būsiu“. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja: „Dėkui, kad palaukėt. Tai dabar, sakykit, Jūsų vardas, pavardė? Ar reikalingi medikai?“. Skambinusi moteris: „tai reikalingi“. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja: „tai kas nutiko?“. Skambinusi moteris: „moteriai praskelta galva, tiesiog sumušta, aš Jums duosiu pareigūnus“. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja: „kiek metų moteriai?“. Skambinusi moteris: „42“. Fone girdimi vyrų balsai, galimai policijos pareigūnų. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja: „42. Gerai, pareigūnai vietoje, taip? Alio? Pareigūnai yra, tai laukite, informuota“. Įrašo pabaiga.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jis tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sudavė smūgį ranką nukentėjusiajai į galvos sritį. Kaltinamasis pripažino ir tai, kad jo nukentėjusiajai suduotas smūgis galėjo sukelti sužalojimus, nurodytus 2019 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G84/2019(02).
Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų fizinio smurto vartojimo nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu aplinkybes patvirtina taip pat nukentėjusiosios I. P. parodymai, liudytojos D. P. parodymai, 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniame pranešime Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei 2019 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G84/2019(02) užfiksuoti duomenys, 2019 m. balandžio 4 d. apžiūros protokole aprašyti bendro pagalbos centro 4 garso įrašų duomenys. Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, esminių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų nenustatyta.
Nors duodamas parodymus teisimojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad tą dieną prieš įvykį jis buvo vartojęs alkoholio, tačiau teismas nenustatė pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Visų pirma, teismas neturi duomenų apie tai, kokio konkrečiai neblaivumo laipsnio buvo kaltinamasis įvykio dieną. Be to, kaltinamasis parodė, kad jų šeimoje konfliktuojama ne tik išgėrus. Atitinkamai, teismui kyla abejonių, kad šiuo konkrečiu atveju alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir teismas šias abejones vertina kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis).
Visi aukščiau aptarti įrodymai atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri neabejotinai patvirtina S. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes. Konstatuotina, jog byloje įrodyta, kad S. P. 2019 m. vasario 25 d. apie 15.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu nukentėjusiajai I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį, tokiais veiksmais savo šeimos nariui – sutuoktinei I. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas šalina iš kaltinimo fizinio skausmo sukėlimo aplinkybę, kadangi šiuo atveju kaltinamajam inkriminuotinas kitas alternatyvus nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis – nežymus sveikatos sutrikdymas.
Esant aukščiau aptartiems duomenims, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas. Dėl šio smurto nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamų veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – sudavė smūgį moteriai į gyvybiškai pavojingą organą – galvą, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamojo S. P. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu požymiai. Sutuoktinė, neabejotinai atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintą „šeimos nario“ sąvoką, todėl konstatuojama, kad kaltinamojo veika teisinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės paskyrimo
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skiriant bausmę kaltinamajam S. P. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors prokurorė prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad veiką padarė recidyvistas (BPK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau teismas šios aplinkybės nelaiko atsakomybe sunkinančia, kadangi ji nebuvo nurodyta kaltinamajame akte ir jos inkriminavimas pablogintų kaltinamojo padėtį.
Nors byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vartojęs alkoholio, tačiau remiantis byloje esančių įrodymų visetu teismas negali padaryti vienareikšmiškos išvados, jog tai, kad kaltinamasis veikos padarymo metu buvo neblaivus, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas laiko, kad kaltinamojo girtumas nebuvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Kaltinamasis S. P. parodė, kad smurtą išprovokavo tarp jo ir sutuoktinės kilęs konfliktas, o ne tai, kad jis buvo vartojęs alkoholio, jie konfliktuoja ne tik išgėrę, todėl net ir jam esant blaiviam konfliktas galėjo pasibaigti taip pat.
Įvertinant kaltinamojo S. P. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir už analogiškos veikos (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį) padarymą, teistumai neišnykę, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs pagal ankstesnius teismų nuosprendžius paskirtų bausmių. Administracinėmis nuobaudomis baustas (I t., b. l. 114-120), paskirtų baudų nemoka. Taigi įstatymų pažeidinėjimas, nusikaltimų darymas yra dėsninga kaltinamojo gyvenimo būdo išraiška. Teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad S. P. būtų registruotas Priklausomybės ligų centre (I t., b. l. 111), kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (I t., b. l. 113).
Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąją, atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamajam, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.
Kadangi kaltinamasis kaltę ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažinama 1/3 ir paskiriama sumažinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Minėta, kad nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniais teismų nuosprendžiais jam paskirtų bausmių. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. ir 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiais S. P. paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjusi) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta vykdyti 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Priimant Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, prie 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatytos ir neatliktos bausmės – 1 metai laisvės atėmimo ir visa 2018 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei nesumokėta 36 MGL dydžio bauda, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 36 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė nebendrintina su Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, jis apskųstas apeliacine tvarka.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė. Proceso išlaidų byloje nėra.
Kaltinamajam S. P. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 8 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 179-180). Ši kardomoji priemonė panaikintina, kadangi S. P. kitoje jo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, ir kaltinamasis šiuo metu yra suimtas.
Baudžiamojoje byloje esančios Bendrojo pagalbos centro 4 garso įrašų kopijos (I t., b. l. 29), nuosprendžiui įsiteisėjus saugotinos kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią S. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Baudžiamojoje byloje esančias Bendrojo pagalbos centro 4 garso įrašų kopijas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskelbus nuosprendį, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.