Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1247-297/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
1-1247-297/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26581-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1247-297/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26581-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26581-19 medžiagą, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2007 m. gruodžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1 300 Lt) bauda, turintis teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. D. 2019 m. birželio 24 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją V. Š., o būtent rankomis suėmė jai už plaukų ir tampė, dėl ko V. Š. pargriuvo ant žemės, tuomet gulinčiai jai spyrė du kartus į kairę koją ir du kartus į kairę ranką, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. Š. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairiame kelyje.

Kaltinamasis A. D. kaltę pripažino. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad pažįsta V. Š., kuri yra jo draugės I. Š. sesuo. Su I. jie turi bendrą vaiką, bet kartu negyvena. 2019 m. birželio 24 d. apie 17 val. V. Š. ir I. užsuko pas jį į namus. Jis tuo metu buvo neblaivus, su kaimynu ir draugais išgėrė du butelius degtinės. V. Š. pareikalavo, kad jis grąžintų jos seseriai dokumentus, tačiau jis dokumentų neatidavė, nuėjo į lauko pavėsinę ir degino I. Š. asmens tapatybės kortelę. Tai pamačiusi, V. Š. pradėjo ant jo šaukti, vadinti jį įžeidžiančiais žodžiais. Jis pamatė jos rankose mobiliojo ryšio telefoną ir pagalvojo, kad ji viską filmuoja. Dėl to labai susierzino, priėjęs atėmė iš V. telefoną ir metė žemėn, po to sugriebė V. už plaukų ir pradėjo ją tampyti, taip pargriaudamas ją ant žemės. V. šaukė, kad jai skauda, tačiau jis ir toliau ją tampė už plaukų, paskui pradėjo ją spardyti. Kiek smūgių sudavė, tiksliai nepamena, bet tikrai spyrė du kartus, į konkrečią kūno dalį nesitaikė, kiek pamena, pataikė į kairę koją. Dėl to, kad smurtavo V. Š. atžvilgiu, nuoširdžiai gailisi, taip sureagavo į susiklosčiusią situaciją, nes buvo neblaivus (b. l. 56–57, 59–62).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. D. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš V. Š. protokolo–pareiškimo matyti, kad 2019 m. birželio 24 d. nukentėjusioji kreipėsi į policiją dėl to, jog tą pačią dieną 17.30 val. (duomenys neskelbtini). ją sumušė sesers draugas A. D., kuris tampė ją už plaukų ir išrovė kuokštą plaukų, pargriovė ant žemės ir spardė. Dėl A. D. panaudoto smurto ji jautė fizinį skausmą (b. l. 1).

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (b. l. 5–9).

Specialisto išvadoje Nr. G556/2019(06) nurodyta, kad V. Š. poodinės kraujosruvos kairiame kelyje galėjo būti padarytos kietu buku daiktu galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių, t. y. 2019 m. birželio 24 d., suduodant smūgius kojomis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas jų atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji V. Š. parodė, kad A. D. yra jos sesers I. sugyventinis. 2019 m. birželio 24 d. apie 16 val. ji su seserimi I. nuvyko pas A. į (duomenys neskelbtini) kaimą, rado jį neblaivų. V. Š. pareikalavo, kad A. D. atiduotų sesers asmens dokumentus. Šis atsakė, kad dokumentų negrąžins, jie susiginčijo. Tuo metu ji laikė rankoje mobilųjį telefoną ir gavo SMS žinutę. A. D. pagalvojo, kad ji filmuoja, todėl išplėšė jai iš rankų telefoną ir metė į žemę, po to, sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų, tampė ją po kiemą, taip išpešė jai kuokštą plaukų. Po to A. ją pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti, jis du kartus spyrė jai į pilvą ir du kartus į kairę koją. Dėl A. D. panaudoto smurto ji jautė fizinį skausmą (b. l. 23–24). Papildomos apklausos metu V. Š. parodė, kad jai pargriuvus ant žemės, A. laikė ją už plaukų ir gulinčią spardė – du kartus įspyrė į kairę koją ir du kartus į kairę ranką. Ji šaukė, kad jai skauda ir kad ją paleistų, tačiau A. į tai nereagavo. Dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto ji jautė fizinį skausmą. Ant rankos jokių sužalojimų neliko, o ant kojos ekspertas sužalojimus nustatė. Dėl įvykio A. D. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, A. jos atsiprašė ir nukentėjusioji jam atleido, civilinio ieškinio byloje nereikš, prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 26–27, 28–29).

Prokuroras 2019 m. spalio 17 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. D. atžvilgiu Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai įtariamasis susitaiko su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 straipsnis), tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį prokuroro nutarimą (b. l. 95–96).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. A., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2019 m. birželio 24 d. tarnybos metu gavo policijos budėtojo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur namuose laukia sumušta pranešėja. Ten nuvykus, pareigūnus pasitiko pranešėja V. Š., kuri buvo susijaudinusi, jos kelnės buvo purvinos. V. Š. paaiškino, kad su seserimi buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) pas sesers sugyventinį A. D., kur gyvenamojo namo kieme tarp jos ir A. D. kilo žodinis konfliktas dėl sesers dokumentų. Konflikto metu A. D. atėmė iš jos telefoną ir metė jį į žemę, po to sugriebė V. Š. už plaukų ir pradėjo tampyti, išpešė kuokštą plaukų, pargriovė ją ant žemės ir spardė (b. l. 41–42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. Š. parodė, kad A. D. yra jos sugyventinis, jie turi bendrą vaiką. Nors kartu negyvena, bet nuolat susitinka, palaiko artimus ryšius. 2019 m. birželio 24 d. kartu su seserimi V. ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas A. D., rado jį neblaivų. Ten joms bebūnant, sesuo pareikalavo, kad A. D. grąžintų I. dokumentus, kuriuos buvo paėmęs. Tada A. D. atnešė jos pasą ir nuėjęs į lauko pavėsinę jį uždegė. Tai pamačiusi, V. Š. pradėjo ant jo šaukti, grasino, kad jis daugiau nematys savo vaiko ir sakė panašius dalykus. A. dėl tokių jos žodžių labai susierzino ir pradėjo rėkti ant sesers. Tuo metu sesuo rankose laikė telefoną ir A. pamanė, kad jį filmuoja. Jis sugriebė už sesers telefono, tuomet V. ranka vieną kartą sudavė A. į veidą, pastarasis taip pat sudavė vieną smūgį delnu V. į veidą. Po smūgio V. suklupo ir A. pradėjo ją spardyti, kiek pamena, A. spyrė jai du kartus į kojas, po to dešine ranka sugriebė ją už plaukų ir tampė, rėkė ant jos, vėliau ją paleido. A. prieš V. smurtavo pirmą kartą (b. l. 44–45, 46–48).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. D. kaltė yra įrodyta. Kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, specialisto išvada nustatyta, kad kaltinamasis A. D. tyčia, dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. Š., t. y. tampė ją už plaukų, spyrė du kartus į kairę koją, sudavė du smūgius į kairę ranką. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis numato prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme (b. l. 102).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis A. D. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nusikalto būdamas pirmiau teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 69–74). Vykdo individualią veiklą. Į Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas, tačiau lankėsi (b. l. 79). 2019 m. rugpjūčio 19 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 83TPK-958/2019 nurodoma, kad netikslinga skirti A. D. teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 86). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o taip pat į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4, 6 dalimis, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63–64) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė