Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. S. ir jos gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. S., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduota laiduotojos G. L. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla R. S. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, R. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

– naudotis (įgyti) specialia (-ą) teise (-ę) vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 9 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuota automobilio „Mercedes Benz CLA180“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkanti pinigų suma – 6000 (šeši tūkstančiai) eurų.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Mercedes Benz CLA180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Mercedes Benz CLA180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintas savininkei – S. L. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. S. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje už tai, kad ji 2024 m. liepos 7 d. apie 06.00 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz CLA180“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0154, nustatytas 1,79 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Apeliaciniame skunde nėra kvestionuojami su R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu ar kalte susiję klausimai neginčijamas ir laidavimo instituto taikymas, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina prokurorės pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. S. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, už transporto priemonės – „Mercedes-Benz CLA180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,79 promilių neblaivumas. Apylinkės teismas, nuspręsdamas konfiskuoti ne transporto priemonę, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį atsižvelgė į tai, kad R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo nuosavybės teise tračiajam asmeniui – S. L. L. priklausančią transporto priemonę, kuri nežinojo, kad jos automobilis bus panaudotas nusikalstami veikai daryti. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo turi vieną išlaikytinį nepilnametį vaiką, nedirba, mokosi, automobilį pardavė už 2 000 Eur, tuo tarpu dar 6 000 Eur buvo užskaityti kaip skolos grąžinimas S. L. L. laikė, kad R. S. materialinė padėtis yra sunki. Taip pat teismas vertindamas jos asmenybę atsižvelgė į tai, kad R. S. neteista, bausta administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius KET pažeidimus, pripažino kaltę ir gailėjosi, todėl sprendė, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 12 860 Eur konfiskavimas būtų pernelyg didelė našta ir konfiskavo tik šios sumos dalį – 6 000 Eur. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo pateiktus argumentus neturi pagrindo su jais nesutikti.

8. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių – ir turto konfiskavimas. Kaip teisingai atsiliepime nurodė nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistajam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė skiriama imperatyviai kartu su bausme, todėl tokiais atvejais turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleidžiant asmenį nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jų taikymo ir parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismui. Be kita ko, už teisei priešingus veiksmus taikytinos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti išlaikyta teisinga pusiausvyra.

9. Turto konfiskavimas yra tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, tačiau pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

10. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad R. S. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – S. L. L. (1 t., b. l. 50–51, 69–70, 117–118). Taigi, R. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, suvokdama, kad tokie jos veiksmai yra neteisėti, panaudojo konkrečią transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz CLA180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veikai padaryti, kas suponuoja išvadą, jog šis automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Vis tik, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis, priklausė trečiajam asmeniui, kuris nežinojo, kad su jam priklausančiu automobiliu bus padarytas nusikaltimas, iš R. S. buvo tikslinga išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertintas tokio turto vertės išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius ir motyvuotus argumentus, parinkdamas šiai teisinei situacijai tinkamą turto konfiskavimo pobūdį bei nustatydamas jo dydį. Nors prokurorė skunde nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai išimtinę reikšmę suteikė tam tikroms R. S. asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms, jos finansinei padėčiai bei automobilio vertei, tačiau su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Teisėjų kolegijos manymu, prokurorės skunde nurodomos aplinkybės apie R. S. alkoholio vartojimo aplinkybes, automobilio vairavimą esant neblaiviai, neturint teisės vairuoti transporto priemones bei padarytus KET pažeidimus yra svarbios, tačiau apylinkės teismas, spręsdamas turto konfiskavimo klausimą įvertino šių ir kitų skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių visumą ir vis tik padarė išvadą, kad šiuo atveju iš nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens tikslinga konfiskuoti tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas neatmeta ir nesumenkina šių prokurorės skunde įvardintų aplinkybių svarbos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jos galėtų būti aktualesnės sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) skyrimo ir jos termino nustatymo. Sutiktina su prokurorės manymu, kad R. S. elgesys įvykio metu buvo lengvabūdiškas, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vien tai negali būti aplinkybe, lemiančia visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.

12. Kaip teisingai akcentuota skundžiamame nuosprendyje, R. S. nedirba (1 t., b. l. 90), tačiau šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje ir mokosi (1 t., b. l. 152, 154–155), turi išlaikytinį – nepilnametį vaiką (1 t., b. l. 82, 153), kurį augina viena. Be to, tiek liudytoja S. L. L. (1 t., b. l. 69–70), tiek pati R. S. (1 t., b. l. 140) nurodė, kad automobilis liudytojai buvo parduotas dar prieš nusikalstamos veikos padarymą už 2 000 Eur, kartu užskaitant ir R. S. 6 000 Eur skolą liudytojai. Be kita ko, automobilis buvo parduotas žemesne kaina nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje (1 t., b. l. 45). Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens finansinė padėtis nėra itin gera, tačiau priešingai – sudėtinga. Nors R. S. yra bausta administracine tvarka, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad administraciniai nusižengimai yra susiję ne su šiukščiais KET pažeidimais, juolab, ji nurodė, kad automobilį vairuodavo jos draugas, kuris ir sumokėdavo baudas už padarytus administracinius nusižengimus. R. S. yra neteista (1 t., b. l. 108), pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę bei gailėjosi.

13. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas ne kartą yra akcentavęs, kad svarbu įvertinti, ar už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-49-489/2025). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nutardamas konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau jos dalį – 6 000 Eur, įvertino visas kasacinės instancijos teismo išskirtas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė, varžanti asmens teises labiau nei reikia baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

14. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2025 m. sausio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistą asmenį R. S. sudaro 79,17 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti asmens procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo iniciatyva R. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas (2 t., b. l. 18–20), tačiau bylą nagrinėjant apygardos teisme, R. S. teismo posėdyje dalyvavo su savo pasirinktu gynėju advokatu Kristupu Ašmiu (2 t., b. l. 32). Įvertinus tai, teisėjų kolegija advokatą Kęstutį Dobilą atleido nuo tolimesnio dalyvavimo nuo bylos nagrinėjime (2 t., b. l. 32). Atsižvelgiant į tai, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš R. S..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš R. S. valstybės naudai 79,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.