Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos primininkė), Arūno Dirvono ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjai J. M., jos atstovei advokatei Jevgenijai Savčenko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. prašymą atnaujinti praleistus įstatyme nustatytus terminus prašymui atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA), trečiasis suinteresuotas M. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad pareiškėjos motina J. G. Vilniaus rajono Zujūnų žemėtvarkos skyriui 1998 m. padavė prašymą atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytą 1,1 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus - Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, Papiškių kaime (dabar Vilniaus r., Zujūnų sen., Papiškių k.). Vilniaus rajono komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 1999-08-10 nutarė, kad pakanka dokumentų nuosavybėms teisėms į A. B. 1,1 ha žemės sklypą atkurti, ir konstatavo, kad į 1,1 ha žemės sklypą nėra kitų pretendentų, išskyrus J. G. (1999-10-10 pasiūlymas). Įgyvendinti teises į nekilnojamojo turto grąžinimą J. G. nespėjo, nes buvo sunki ligonė ir 2001-11-18 mirė.

Teisę į paveldimą turtą turi fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu. Palikėjos A. B. mirties momentu (mirė 1940-08-30) gyva buvo V. R. (B.), kuri vienintelė iš vaikų pagal testamentą paveldėjo A. B. nuosavybės teise valdytą 1,10 ha žemės sklypą Papiškių kaime. Po V. R. mirties palikimą priėmė J. G. (R.). Po J. G. mirties 2001-11-19 jos turtines teises į žemę Vaivadiškių kaime, Vilniaus rajone, paveldėjo pareiškėja J. M. ir suinteresuotas asmuo M. G.. Priėmus šį palikimą 2005-01-24, sužinojo, kad 1.10 ha žemės Papiškių kaime neįtraukti į paveldėjimo teisės liudijimą. Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui, ji tampa palikimo dalimi ir paveldėtina pagal bendrą tvarką.

Minėtas žemės sklypas nepripažįstamas palikimo dalimi po J. G. mirties, todėl pareiškėja priversta prašyti atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, nes prašymas atkurti nuosavybės teises į 1,10 ha žemės, esančios Papiškių kaime, Vilniaus rajone, iš pareiškėjos nepriimamas be teismo sprendimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos motina prašymą atkurti nuosavybės teises į 1,10 ha žemės Papiškių kaime buvo padavusi įstatymo nustatytu terminu, tačiau iki motinos mirties nuosavybės teisės nebuvo atkurtos. Pareiškėja mano, kad nėra jos kaltės dėl to, kad 1,10 ha žemės sklypas Papiškių kaime nebuvo laiku grąžintas jos motinai J. G., o po motinos mirties nebuvo laiku atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemę kartu su kitu priimtu 2004-09-22 sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo. M. G. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, ketindamas paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į A. B. turėtą žemę savo ir pareiškėjos vardu, tačiau gavo atsakymą Nr. 333, kad turi kreiptis į teismą dėl termino prašymui paduoti atnaujinimo. Pareiškėja aktyviai siekė atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti, 2006 m. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, 2007 metais į Vilniaus apygardos administracinė teismą, 2008 m. – į Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teismo posėdyje VAVA atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje M. G. nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą skirtingu laikotarpiu reguliavęs 1991-06-18 Aukščiausiosios Tarybos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas) ir 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) apibrėžė asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, šios nuosavybės atkūrimo sąlygas ir tvarką. Pastarajai priskiriami ir terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, paduoti. Terminai prašymams atkurti nuosavybės teises ir dokumentams pateikti buvo prailginami. Galutinį terminą prašymams paduoti nustatė 1997-07-01 Įstatymo 10 straipsnis, numatęs, jog prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo būti paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai tiems, kurie prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavė laiku, – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Praleidę šiuos terminus piliečiai netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Atkūrimo įstatymo 2004 10 12 redakcijos 10 str. 1 d. ir 4 d. nurodyta, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (tokiais laikomi asmenys, atitinkantys Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio reikalavimus), prašymus galėjo paduoti iki 2001-12-31, o padavę prašymus – iki 2003-12-31 paduoti dokumentus. Būtent šiems asmenims, minėtos galimybės nerealizavusiems įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių, terminas paduoti prašymą ir dokumentus gali būti atnaujinamas. Prašymo padavimas, jo terminas ir šio termino atnaujinimas tarpusavy susiję. Neįgijus teisės paduoti prašymą, neįgyjama ir teisė prašyti atnaujinti terminą tokiam prašymui paduoti. Todėl sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo, o taip pat nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus, turi būti nustatyta, ar šiuos terminus atnaujinti prašantis asmuo atitinka Atkūrimo įstatymo 2 str. nustatytas subjektiškumo sąlygas. Teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika šiuo klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-960/2008, 2008-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1284/2008 ir kt.)., nes tai daryti teismą įpareigoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d.

Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri nacionalizuojant nekilnojamąjį turtą 1940-07-22 priklausė A. B. (A. B. mirė 1940-08-30, nutarimas b. l. 109). Šios faktinės aplinkybės pareiškėja neginčija. Remiantis į bylą pateiktais giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, A. B. yra pareiškėjos prosenelė (b. l. 35-48). Nei Atstatymo įstatymas (2 straipsnis), nei Atkūrimo įstatymas (2 straipsnis) nenumato galimybės piliečiams atkurti nuosavybės teises į prosenelių iki nacionalizacijos turėtą žemę. Todėl pagal įstatymą pareiškėja neturi teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į A. B. iki nacionalizacijos valdytą 1,1 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus - Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, Papiškių kaime (dabar Vilniaus r., Zujūnų sen., Papiškių k.). Byloje nėra duomenų, kad J. G. (pareiškėjos motina) teisę atkurti nuosavybės teises į senelės turėtą nekilnojamąjį turtą notariškai patvirtinta sutartimi būtų perleidusi pareiškėjai (Atkūrimo įstatymo 2 str. 3 d.). Įstatyme numatyta teisė atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą neatsiejamai susijusi su Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. numatytais asmenimis, todėl šios teisės paveldėti negalima. Tokią išvadą patvirtina Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d. Šioje teisės normoje yra nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymą atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Tai reiškia, kad paveldima ne teisė atkurti nuosavybės teises į žemę, o žemė, į kurią atkurtos nuosavybės teisės. Vadinasi pareiškėja 1,10 ha ploto žemę Papiškių kaime galėtų paveldėti tik tuo atveju, jeigu jos motina būtų laiku padavusi prašymą atkurti nuosavybės teises į šią žemę. Bylos duomenimis pareiškėjos motina J. G. nebuvo padavusi prašymo atkurti nuosavybės teises į A. B. Papiškių kaime turėtą 1,1 ha ploto žemės sklypą (b. l. 49, 76-153, 157).

Kadangi pareiškėja neturi teisės pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą turtą, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja praleido terminą prašymui paduoti ir reikalingiems dokumentams pateikti, atitinkamai nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistus terminus.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos J. M. prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į jos prosenelės A. B. iki nacionalizacijos valdytą 1,1 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus - Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, Papiškių kaime (dabar Vilniaus r., Zujūnų sen., Papiškių k.) paduoti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.