- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-03-09
- Bylos Nr.
- 1-23-666/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Kaltinamasis
- T. P.
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Vaidos Pužauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1977-12-05, (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis aukštajį išsilavinimą, T. P. IĮ savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis T. P. apgaulingai tvarkė T. P. individualios įmonės apskaitą, o būtent:
T. P., būdamas T. P. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 Kretingos rajone, tyčia, siekdamas nuslėpti realias pajamas bei išvengti mokesčių, tvarkydamas pats T. P. individualios įmonės buhalterinę apskaitą 13 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė gautų iš viso 20850,00 Lt (6038,58 Eur) piniginių lėšų už pagamintų baldų pardavimą, iš jų 17231,40 Lt (4990,56 Eur) pajamų; 3618,60 Lt (1048,02 Eur) pardavimo PVM:
- laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-11-31 6 atvejais 11700,00 Lt (3388,56 Eur) (9669,42 Lt (2800,46 Eur) pajamų, 2030,58 Lt (588,10 Eur) pardavimo PVM), tai yra gautų iš J. B. – 2000,00 Lt (579,24 Eur), R. B. - 7200,00 Lt (2085,27 Eur), A. G. – 2500,00 Lt (724,05 Eur);
- laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-03-31 7 atvejais 9150,00 Lt (2650,02 Eur) (7561,98 Lt (2190,10 Eur) pajamų, 1588,02 Lt (459,92 Eur) pardavimo PVM), tai yra gautų iš L. S. – 4500,00 Lt (1303,29 Eur), S. B. – 700,00 Lt (202,73 Eur), V. J. - 950,00 Lt (275,14 Eur), N. N. – 3000,00 Lt (868,86 Eur).
Tokiu būdu T. P. apgaulingai tvarkė T. P. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 negalima iš dalies nustatyti T. P. individualios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, T. P. kaltinamas neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimu:
T. P., būdamas T. P. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „ už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ atsakingu už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad mokesčio mokėtojas privalo: „1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t.y. veikdamas kaip toks”; 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad “Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, 90 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, turėdamas tikslą išvengti 3618,60 Lt (1048,02 Eur) Pridėtinės vertės mokesčio, laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 13 atvejų gaudamas iš viso 20850,00 Lt (6038,58 Eur) piniginių lėšų už pagamintus baldus, iš viso 17231,40 Lt (4990,56 Eur) pardavimo pajamų, pats tvarkydamas T. P. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktose 2013 m. lapkričio mėn. ir 2014 m. vasario, kovo mėn. PVM deklaracijose įrašė žinomai neteisingus duomenis, t.y. šiose deklaracijose neįrašė iš viso 17231,40 Lt PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 3618,60 Lt 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 3618,60 mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje), todėl valstybės biudžetui padarė 3618,60 Lt (1048,02 Eur) (2013 m.- 2030,58 Lt (588,10 Eur), 2014 m. – 1588,02 Lt (459,92 Eur)) nuostolį.
Be to, T. P., būdamas T. P. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“,53 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nustato, kad „Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas“, turėdamas tikslą išvengti 483,47 Lt (140,02 Eur) Pelno mokesčio, pats tvarkydamas T. P. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu 2014-06-05 pateiktoje 2013 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini)) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, pelną, tai:
- 1 eilutėje „Pajamos (įplaukos), iš viso“, 2 eilutėje „Apmokestinamosios pajamos“, 4 eilutėje „Pajamos už atliktus darbus suteiktas paslaugas“ neįrašė 9669,42 Lt (2800,46 Eur) pajamų (įplaukų);
- 27 „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas“, 38 eilutėje „Apmokestinamojo pelno suma“ neįrašė 9669,42 Lt (2800,46 Eur) apmokestinamojo pelno;
- 39 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ nepriskaičiavo 483,47 Lt (140,02 Eur) (9669,42 Lt (2800,46 Eur) x 5%) pelno mokesčio;
- 51 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 54 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 56 eilutėje „Pelno mokesčio skirtumas, mokėtinas į biudžetą“ neįrašė 483,47 Lt (140,02 Eur) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio.
Apklaustas įtariamuoju T. P. parodė, kad sutinka, jog apgaulingai tvarkė apskaitą, dėl ko įtarime nurodytos pajamos nebuvo įtrauktos į T. P. individualios įmonės buhalterinę apskaitą. Be to, jis VMI pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą. Kadangi praėjo jau nemažas laiko tarpas ir tikrai visų baldų gaminimo ir pristatymo atvejų nebeprisimena. Dėl pareikštų įtarimų prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, kad visiškai prisipažįsta dėl pareikšto įtarimo, taip pat įsipareigoja atlyginti valstybės biudžetui padarytą žalą, todėl prašo numatyti galimybę procesą užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b.l. 142-143).
T. P. pagal Dokumentų pateikimo aktus pateikė T. P. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriais remiantis buvo atliktas T. P. IĮ objektų tyrimas (1 t., b.l. 9-12).
Iš liudytojos J. B. apklausos protokolo nustatyta, kad 2013 metų rudenį, t.y. rugsėjo mėnesį T. P. įmonėje ji užsisakė ir gaminosi virtuvės baldus. Kadangi ji prieš kokius 3-4 metus toje pačioje Pociaus įmonėje užsisakinėjo vaiko kambariui baldus ir liko labai patenkinta, tai kai nusprendė pasikeisti virtuvėje baldus, net neabejodama kreipėsi į tą pačią įmonę. Padaryti išmatavimų ir paskaičiuoti atvyko pats P. Padaręs išmatavimus, P. paskaičiavo, kad jai virtuvės baldų komplektas kainuos 2000 litų. Kadangi B. kaina tenkino, ji jam iškart sumokėjo 900 litų avanso. Dabar nebeatsimena ar jie su P. pasirašė kokią sutartį ar ne. Kai jau buvo pagaminti baldai, jai paskambino P. ir suderino laiką kada atvyks jo darbuotojai ir sumontuos baldus. Sutartu laiku darbuotojai (du ar trys) atvyko, sumontavo baldus ir vienam iš jų B. sumokėjo likusią 1100 litų sumą, bet vėl gi neprisimena ar buvo išrašytas koks dokumentas patvirtinantis pinigų sumokėjimą už baldus (2 t., b.l. 120-121).
Iš liudytojos R. B. apklausos protokolo nustatyta, kad 2013 metų rudenį, rugsėjo mėnesį iš Pociaus įmonės ji užsisakė virtuvės baldus, spintą ir mini bariuką. Atvykęs P. nusibraižė baldų brėžinius, paskaičiavo ir kadangi tenkino kaina, P. jai davė pasirašyti sutartį. Pasirašius su P. sutartį, ji turėjo sumokėti 10 procentų užstato nuo bendrai paskaičiuotos baldų sumos. Kai jau buvo pagaminti baldai, jai paskambino P. ir su juo suderino kada privažiuos jo darbuotojai ir sumontuos pagamintus baldus. Sutartu laiku atvyko darbuotojai, sumontavo baldus ir B. jiems sumokėjo likusią sumą už baldus. Bendroje sumoje už baldus B. sumokėjo 7200 Lt, t.y. už virtuvinį komplektą 5200 Lt, o už spintą 2000 Lt (2 t., b.l. 102-103).
Iš liudytojo A. G. apklausos protokolo nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo mėn. jis su žmona ieškojo baldų virtuvei. Besižvalgant baldus turguje, vienas žmogus pasiūlė kontaktinį telefono numerį, kur gamina nebrangius ir kokybiškus baldus. Pasiskambinus gautu kontaktiniu telefono numeriu, su pačiu įmonės savininku sutarė, kad atvyks išmatuoti ir paskaičiuoti kiek kainuos virtuvės baldai. Atvyko pats įmonės savininkas, išmatavo virtuvę, paskaičiavo kiek kainuos viena pastatoma ir dvi pakabinamos spintelės. Kadangi G. su žmona tenkino jo paskaičiuota suma, jie su savininku pasirašė baldų gamybos sutartį. G. jam pagal sutartį sumokėjo užstatą, bet nebeprisimena kokia tai buvo suma. Kai jau buvo pagaminti baldai, G. paskambino tas pats įmonės savininkas ir su juo sutarė kada, kokiu laiku atvyks jo darbuotojai pastatyti virtuvės baldų. Sutartu laiku atvyko du vyrukai, kurie sumontavo baldus ir G. jiems sumokėjo likusią dalį pinigų už baldus, bet neprisimena kiek. Taip pat neprisimena, ar tie vaikinai davė kokį dokumentą, pateisinantį pinigų sumokėjimą. Kadangi G. tiksliai baldų kainos neprisimenu, bet gali teigti, kad iš viso už virtuvės baldus sumokėjo ne mažiau 2500 litų, bet ir ne daugiau 3000 litų (2 t., b.l. 100-101).
Iš liudytojos L. S. apklausos protokolo nustatyta, kad 2013 metais ji darė savo gyvenamojo būsto remontą ir po remonto iš pagrindų keitė buto baldus. Kiek prisimena virtuvės baldus užsisakė 2013 m. pabaigoje, tiksliai datos neprisimena. Apie P. baldų įmonę teko girdėti iš anksčiau, kad ta įmonė gamina gerus ir kokybiškus baldus, o tikslią informaciją susirado internete, įvedusi P. baldų įmonę. Pasiskambinus nurodytu kontaktiniu numeriu, ji su įmonės vadovu P. susitarė, kad jis atvyks į vietą, t.y. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), ir jie nuspręs konkrečiai kokių virtuvinių baldų ji nori ir kiek tai kainuos. Atvykęs P. padarė išmatavimus ir paskaičiavo, kad virtuvės baldų komplektas jai kainuos 4500 litų. Ji ne iš karto nusprendė, kad tikrai pas jį gaminsis baldus, nes tuo momentu neturėjo ir reikiamos sumos atsiskaitymui. Po kelių mėnesių, ar 2013 metų gruodžio mėnesį ar 2014 metų sausio pradžioje ji apsisprendė, kad vis tik gaminsis baldus pas P., tuo labiau, kad tenkino kaina ir jau buvo su P. viskas aptarta. Tada paskambino P. ir pranešė, kad nusprendė pas jį gamintis baldus. T. P. dar kartą atvyko, dar kartą patikslino visą baldų sąmatą ir paprašė avanso medžiagoms baldų gamybai. Kiek prisimena, ji jam sumokėjo 1100 litų avansą, bet neprisimena, kad būtų gavusi kokį dokumentų, patvirtinantį pinigų sumokėjimą. 2014 metų vasario mėnesį jai paskambino P. ir informavo, kad baldai jau paruošti. Sutartu laiku atvyko du darbuotojai ir sumontavo virtuvėje baldus, kuriems S. ir sumokėjo likusią pinigų sumą už baldus, t.y. 3400 litų. Ar buvo išduotas koks nors pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, ji nepamena, bet greičiausiai, kad ne (2 t., b.l. 88-89).
Iš liudytojos S. B. apklausos protokolo nustatyta, kad 2004 metų pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, nusprendė mamai virtuvėje pakeisti spintelių dureles, nes pačių spintelių neketino keisti. Kadangi jos pažįstama moteris rekomendavo baldų gamintoją ir davė jo kontaktinį telefono numerį, tai ji pasiskambino nurodytu telefono numeriu ir suderino, kada atvyks pasižiūrėti ir išmatuoti virtuvės durelių, jos nurodytu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini). Atvyko vyrukas, kiek prisimena vardu T., pavardės nežino, bet kaip suprato jis buvo pats įmonės savininkas. Išmatavus spinteles, jis pasakė, kad tai kainuos 700 litų. Kadangi ją tenkino kaina, tai tą pačią dieną iškart pasirašė su juo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad sumokamas avansas 200 litų, o likusią sumą sumokės, kai bus įvykdytas užsakymas, t.y. įstatytos spintelių durelės. P. sumokėjo 200 litų avanso ir gavo sutartį. Po kiek laiko tas pats T. pasiskambino ir perspėjo, kad sekančią dieną atvyks jo darbuotojai ir atveš bei įstatys dureles. Sekančią dieną atvyko du darbuotojai, įstatė dureles ir jiems mama sumokėjo likusią pinigų dalį, t.y. 500 litų ir paprašė, kad jie už gautus pinigus jai pasirašytų ant tos pačios sutarties, kad paskui nekiltų problemų. Jie pasirašė, bet jokio kito, pinigų gavimą patvirtinančio dokumento, neišdavė (2 t., b.l. 94-95).
Iš liudytojos V. J. apklausos protokolo nustatyta, kad 2014 m. apytiksliai vasario mėnesį darėsi remontą bute, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ruošėsi jau kovo mėnesį iš Vilniaus persikraustyti gyventi ir dirbti į Palangą. Tuo pačiu vasario mėnesį susiplanavo užsisakyti ir baldus virtuvei bei miegamajam kambariui. Iš pažįstamų žmonių gavo rekomendacijas dėl P. baldų įmonės ir gavusi kontaktinį P. telefono numerį pasiskambino jam ir sutarė, kad atvyks padaryti išmatavimų ir paskaičiavimų. Sutartu laiku atvykus Pociui, pradžioje užsisakė miegamojo spintą, vėliau užsisakė papildomai komodą, lovą ir virtuvės baldų komplektą. Su Pociumi jie pasirašė sutartį ir iškart jam už spintą sumokėjo 600 litų avanso, likusią 1200 litų sumą sumokėjo, kai jau buvo pagaminta ir sumontuota spinta. Dabar nebeprisimena kam sumokėjo likusią 1200 litų sumą, ar pačiam P. ar darbininkams, kurie atvežė ir sumontavo spintą, kadangi kaip minėjo papildomai užsisakinėjo ir kitus baldus. Kiek prisimena virtuvės baldų komplektui buvo sudaryta nauja sutartis ir sumokėtas avansas, bet kiek mokėjo avanso neprisimena, tik gali pasakyti, kad už virtuvės komplektą bendroje sumoje sumokėjo 5000 litų, o už lovą ir komodą tikslios sumos nebeprisimena, bet tikrai sumokėjo ne daugiau 1000 litų. Bendroje sumoje už baldus T. P. įmonei sumokėjo 7800 litų. Nebeprisimena, ar sumokant likusią pinigų sumą gavo kokį pinigų gavimą patvirtinantį dokumentą (2 t., b.l. 112-113).
Iš liudytojos N. N. apklausos protokolo nustatyta, kad prieš du ar tris metus jos pažįstama S. G. jai parekomendavo gerus baldų gamintojus. Ji N. davė šių baldų gamintojų telefono numerį. Ji iki šiol turi jį išsaugojusi. Jis yra (duomenys neskelbtini). Šių baldų gamintojų atstovo ar šios įmonės savininko vardas yra T. Prieš du ar tris metus Tomas jos šeimai pagamino virtuvinius baldus (spintelės, staliukas ir kiti virtuvės baldus), kurie yra iki šiol jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). 2013 metų pabaigoje ar 2014 metų pradžioje ji sugalvojo, kad nori užsakyti spintą koridoriuje, todėl vėl kreipėsi į jai žinomą baldų gamintoją T.. N. jam paskambino ir su juo susitarė dėl atvykimo į butą. Praėjus kelioms dienoms po skambučio T. atvyko, išmatavo spintai gaminti reikiamus matmenis, ji išsirinko norimą spintos splavą bei suderino su juo kitus pagaminimo fomalumus. T. jai iš karto pasakė, kad spintos pagaminimas kainuos 3000 litų. Kadangi tokia suma jai tiko ji susitarė su T., kad jis jai gamintų spintą. T. pažadėjo, kad spintą pagamins per mėnesį laiko. T. taip pat pasakė, kad jai reikia sumokėti 800 litų avansą. Sumokėjus pinigus T. jai neišdavė pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Maždaug po mėnesio laiko jai paskambino T. ir pasakė, kad spinta jau pagaminta. Jie susitarė, kad ji būtų namie. Sutartą dieną į namus, t. y. (duomenys neskelbtini) atvyko du vyrai, kaip ji suprato T. darbuotojai, kurie sumontavo spintą. Sumontavus spintą jos vyras B. N. sumokėjo vienam iš šių vyrų likusią pinigų sumą, t. y. 2200 litų. Ar jos vyrui buvo išduotas koks nors pinigų sumokėjimą patvritinantis dokumentas, ji nepamena, bet greičiausiai, kad ne. Ji pamena, kad T. žadėjo atvežti sutartį dėl spintos gaminimo, bet iki šiol neatvežė (2 t., b.l. 122-123).
2015-02-18 surašyta Specialisto išvada dėl T. P. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos, iš kurios nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 T. P. IĮ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, tai:
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 2 straipsnio 1 dalį „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą”, 21 dalį “ Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą“.
T. P. IĮ (savininkas T. P.) laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 nesilaikė:
- Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, tai yra laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais 13 atvejų nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė gautų iš viso 20850,00 Lt (6038,58 Eur) piniginių lėšų už pagamintų baldų pardavimą (iš jų 17231,40 Lt (4990,56 Eur) pajamų; 3618,60 Lt (1048,02 Eur) pardavimo PVM), iš jų:
- laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-11-31 6 atvejais 11700,00 Lt (3388,56 Eur) (9669,42 Lt (2800,46 Eur) pajamų, 2030,58 Lt (588,10 Eur) pardavimo PVM), tai yra gautų iš piliečių J. B. – 2000,00 Lt (579,24 Eur), R. B. - 7200,00 Lt (2085,27 Eur), A. G. – 2500,00 Lt (724,05 Eur);
- laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-03-31 7 atvejais 9150,00 Lt (2650,02 Eur) (7561,98 Lt (2190,10 Eur) pajamų, 1588,02 Lt (459,92 Eur) pardavimo PVM), tai yra gautų iš piliečių L. S. – 4500,00 Lt (1303,29 Eur), S. B. – 700,00 Lt (202,73 Eur), V. J. - 950,00 Lt (275,14 Eur), N. N. – 3000,00 Lt (868,86 Eur), todėl negalima nustatyti, kur panaudotos T. P. IĮ 20850,00 Lt (6038,58 Eur) piniginės lėšos;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“; 10 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda <...> apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita)“, tai yra laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 apskaitos dokumentais 13 atvejų nepagrindė iš viso 20850,00 Lt (6038,58 Eur) piniginių lėšų gavimo už pagamintų baldų pardavimą.
T. P. IĮ (savininkas T. P.) laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tai yra laikotarpio nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 apskaitos registruose 13 atvejų neužregistravo iš viso 20850,00 Lt (6038,58 Eur) piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų, iš jų:
- laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-11-30 11700,00 Lt (3388,56 Eur) (9669,42 Lt (2800,46 Eur) pajamų, 2030,58 Lt (588,10 Eur) pardavimo PVM priskaitymo ūkinių operacijų);
- laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-03-31 9150,00 Lt (2650,02 Eur) (7561,98 Lt (2190,10 Eur) pajamų, 1588,02 Lt (459,92 Eur) pardavimo PVM priskaitymo ūkinių operacijų).
Pagal T. P. IĮ (savininkas T. P.) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pagal T. P. IĮ (savininkas T. P.) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-08-31 ir laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2014-08-26 nenustatyti pažeidimai, dėl ko nebūtų galima nustatyti T. P. IĮ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
T. P. IĮ (savininkas T. P.) 2013 m. lapkričio mėn., 2014 m. vasario mėn., kovo mėn. PVM deklaracijose, kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose iš viso 17231,40 Lt PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 3618,60 Lt 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 3618,60 mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje).
T. P. IĮ (savininkas T. P.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:
- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t.y. veikdamas kaip toks”;
- 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, tai yra T. P. IĮ (savininkas T. P.) 13 atvejų gaudama iš viso 20850,00 Lt (6038,58 Eur) piniginių lėšų už pagamintus baldus, iš viso 17231,40 Lt (4990,56 Eur) pardavimo pajamų, mokesčių administratoriui pateiktose 2013 m. lapkričio mėn. ir 2014 m. vasario, kovo mėn. PVM deklaracijose nepriskaičiavo ir nedeklaravo 3618,60 Lt (1048,02 Eur) pardavimo PVM (17231,40 Lt (4990,56 Eur) x 21 proc.);
- 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, tai yra neapskaičiavo ir nesumokėjo 3618,60 Lt (1048,02 Eur) mokėtino į biudžetą PVM, todėl valstybės biudžetui padarė 3618,60 Lt (1048,02 Eur) (2013 m.- 2030,58 Lt (588,10 Eur), 2014 m. – 1588,02 Lt (459,92 Eur) nuostolį.
T. P. IĮ (savininkas T. P.) 2014-06-05 pateiktoje 2013 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini)) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, pelną, tai:
-1 eilutėje „Pajamos (įplaukos), iš viso“, 2 eilutėje „Apmokestinamosios pajamos“, 4 eilutėje „Pajamos už atliktus darbus suteiktas paslaugas“ neįrašė 9669,42 Lt (2800,46 Eur) pajamų (įplaukų);
- 27 „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas“, 38 eilutėje „Apmokestinamojo pelno suma“ neįrašė 9669,42 Lt (2800,46 Eur) apmokestinamojo pelno;
- 39 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ nepriskaičiavo 483,47 Lt (140,02 Eur) (9669,42 Lt (2800,46 Eur) x 5%) pelno mokesčio;
- 51 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 54 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 56 eilutėje „Pelno mokesčio skirtumas, mokėtinas į biudžetą“ neįrašė 483,47 Lt (140,02 Eur) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio.
T. P. IĮ (savininkas T. P.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:
- 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, tai yra T. P. IĮ (savininkas T. P.) 2014-06-05 pateiktoje 2013 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini)) nedeklaravo gautų iš viso 9669,42 Lt (2800,46 Eur) pajamų;
- 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas“, tai yra už 2013 m. nepriskaičiavo, nedeklaravo ir iki 2014-06-01 nesumokėjo 483,47 Lt (140,02 Eur) (9669,42 Lt (2800,46 Eur) x 5%) pelno mokesčio.
Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos <...> pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, tai yra T. P. IĮ (savininkas T. P.) Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2014 metus turi pateikti iki 2015-06-01 ir deklaruoti neparodytas pajamas 7561,98 Lt (2190,10 Eur) bei mokėtiną pelno mokestį 378,10 Lt (109,51 Eur) (7561,98 Lt (2190,10 Eur) x 5%) (1 t., b.l. 24-38).
Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo T. P. nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d.
Bausmės rūšis nustatytina atsižvelgiant į tai, kad nustatyta T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimasis. Bausmė skiriama atsižvelgiant į T. P. asmenybę - jis neteistas, dirbantis, T. P. psichikos sveikatos centro įskaitoje nėra, charakterizuojamas teigiamai, žalą atlygino. Pagal nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, bei pobūdį, nustatyta, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų o kitas – prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, kaltinamajam T. P. už padarytas nusikalstamas veikas skirtina bauda. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis T. P. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme.
Buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje. Sąsiuvinis su rankraštiniais įrašais prijungtas prie baudžiamosios bylos (1 t., b.l. 10).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., ir paskirti:
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. - 100 MGL (3766,00 Eur) dydžio baudą;
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. - 100 MGL (3766,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, galutinę subendrintą bausmę paskirti 150 MGL (5649,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 100 MGL (3766,00 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti T. P., kad nesutikdamas su piniginės baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, T. P. per 12 (dvylika) mėnesių privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas 6801.
T. P. IĮ buhalterius apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje, bei sąsiuvinį su rankraštiniais įrašais, esančius prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti T. P. individualiai įmonei.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.