Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiųjų asmenų O. U., R. P., R. B., R. V., R. G., I. M., L. R., D. B., L. O., Ž. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-08-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. individualios įmonės ieškinį atsakovui DNSB „Jucio 39 ir 41“, tretieji asmenys G. A., O. U., R. P., L. R., R. B., I. M., D. B., R. V., R. M., V. U., R. G., Ž. G., L. O., V. S., R. L., M. M., dėl prievolės įvykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 9788 Lt įsiskolinimo už atliktus rangos darbus, 704,74 Lt delspinigių, 0,2 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo 2010-12-10 bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-11-15 tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo medžiagomis atlikti gyvenamųjų namų siūlių hermetizavimo darbus iš lauko pusės, o atsakovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir apmokėti per vieną savaitę po šalių darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atsakovas sutartimi įsipareigojo nesumokėjus laiku už atliktus darbus mokėti ieškovui 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atlikti darbai, jų kiekis (metrai) atsispindi 2010-11-23 atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte, lokalinėje sąmatoje. Atsakovas ieškovui už atliktus namo siūlių hermetizavimo darbus ieškinio pateikimo teismui metu buvo nesumokėjęs 9788 Lt. Įsiskolinimo dydis su atsakovu suderintas 2010-12-10, pasirašant tarpusavio įsiskolinimo raštą, vėliau atsakovas ieškovui sumokėjo dar 3673 Lt.

Plungės rajono apylinkės teismas 2012-08-27 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš DNSB „Jucio 39 ir 41“ 6115 Lt prievolei įvykdyti ir 204,81 Lt bylinėjimosi išlaidų A. Ž. individualiai įmonei. Likusioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Grąžino 110,19 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2011-12-23 A. Ž. individualiai įmonei. Nurodė, kad vykdant tarp šalių sudarytą sutartį, atsakovas atliko gyvenamųjų namų, A. Jucio 39 ir 41, Plungėje, siūlių hermetizavimo darbus, kurių vertė atitinkamai 15138 Lt ir 5436 Lt. Ieškovo atliktų darbų faktą patvirtina atliktų darbų 2010-11-23 ir 2010-11-20 darbų priėmimo-perdavimo aktai, todėl atsakovui kyla pareiga už šiuos darbus sumokėti. Taip pat nurodė, kad tarp šalių rašytinė sutartis, kurioje būtų aptarti kokybės reikalavimai, nesudaryta, todėl ieškovas laikytinas tinkamai įvykdęs statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai atitinka kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Teismas nurodė, kad apžiūros aktas, kuriame būtų fiksuojami darbų kokybės trūkumai, teismui nėra pateiktas, rašte apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais, atsakymas nepagrįstais jokiais paskaičiavimais, metodikomis, normatyviniais dokumentais ir pan., todėl vietos savivaldybės pareigūnų atsakymas vienam iš trečiųjų asmenų, nesant kompetentingų specialistų motyvuotos ir pagrįstos išvados, neįrodo ieškovo padarytų darbų trūkumų. Teismas pažymėjo, kad pagal rangos sutarties esmę rangovas yra atsakingas už trūkumų pašalinimą, ši nuostata įtvirtinta ir šalių pasirašytoje statybų rangos sutartyje, pagal kurią sutarties objektui rangovas (ieškovas) suteikia penkių metų garantiją, todėl atsakovui ir įvykdžius sutartį, vėliau išryškėję ir nustatyti defektai, turėtų būti ieškovo pašalinti. Teismas nurodė, kad namų patalpų savininkai yra pasirinkę bendrojo naudojimo objektų valdymo formą per daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendriją, kad remonto darbus atlikti buvo būtina nusprendė susirinkimuose dalyvavusių asmenų dauguma, susirinkimų nutarimai yra galiojantys, nėra nuginčyti, bendrijos pirmininkė, pasirašydama sutartį dėl rangos darbų atlikimo, veikė suteiktų įgaliojimų ribose, faktiškai remonto darbai padaryti, todėl ieškovui už atliktus darbus priteistina 6115 Lt. Taip pat nurodė, kad ieškovės atstovas delspinigių ir ieškinio dėl 3673 Lt atsisakė, pateiktas atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.

Apeliaciniu skundu tretieji asmenys O. U., R. P., R. B., R. V., R. G., I. M., L. R., D. B., L. O., Ž. G. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2012-08-27 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neturėjo teisės spręsti, kad už susirinkimo metu keltus klausimus balsavo dauguma susirinkimo dalyvių, juolab, kad jokių įrodymų dėl balsavimo rezultatų pateikta nebuvo, prie protokolų nebuvo pridėta nei susirinkimo dalyvių sąrašo, todėl teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles ir klaidingai nusprendė, kad susirinkimų protokoluose buvo išreikšta bendrijos narių daugumos valia dėl remonto darbų. Mano, kad 2010-11-07 ir 2010-11-15 susirinkimo protokolai yra niekiniai ir negaliojantys, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teigia, kad teismas, priimdamas 2012-08-27 sprendimą, vadovavosi susirinkimų protokolais, kurie buvo akivaizdžiai neteisėti ir niekiniai, ex officio nepripažino šių susirinkimo protokolų negaliojančiais, todėl pažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalį ir nepagrįstai priteisė skolą iš atsakovės. Nurodo, kad esant priešingiems bendrijos pirmininkės ir bendrijos narių interesams byloje, bendrijos pirmininkė, negalėjo veikti byloje visos bendrijos vardu, bes ieškinio patenkinimo atveju prievolė padengti įsiskolinimą galiotų visiems bendrijos nariams. Nurodo, kad bendrijos pirmininkė teismui į bylą bendrijos narių sąrašo nepateikė, teismas bendrijos pirmininkei jokių sankcijų netaikė ir išnagrinėjo bylą nesant byloje visų bendrijos narių sąrašo, tuo užkirsdamas kelią kitiems bendrijos nariams gintis nuo pareikšto ieškinio. Nurodo, kad ir pateikus dalies gyventojų duomenis su parašais teismas neįtraukė J. S., G. M., S. P., A. D., I. K., L. E., M. S., L. M., S. K., M. N., B. B., R. K., V. B., J. V. į bylą trečiaisiais asmenimis. Taip pat teismo iniciatyva nebuvo įtraukti ir likusieji namo gyventojai, todėl mano, kad teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis.

Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų iniciatyva ar teismo nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LUAB ,,Klevo lapas“ v. AB ,,Mažeikių nafta“, bylos Nr.3K-3-209/2009, ir kt.). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdant tarp šalių sudarytą sutartį, atsakovas atliko gyvenamųjų namų, esančių A. Jucio g. 39 ir 41, Plungėje, siūlių hermetizavimo darbus, kurių vertė atitinkamai 15 138 Lt ir 5436 Lt. Atsakovo atstovui pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktus, atsakovas iš dalies už juos sumokėjo (2010-12-15 8986 Lt, 2012-05-17 3673 Lt), ir yra skolingas ieškovui 6115 Lt. Atsakovą DNSB „Jucio 39 ir 41“ atstovavo bendrijos pirmininkė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrijos pirmininkės ir bendrijos narių interesai išsiskyrė, nes bendrijos pirmininkė sutiko su ieškovės ieškiniu, o bendrijos nariai – tretieji asmenys prašė ieškinį atmesti. Taigi teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad bendrijos pirmininkė negalėjo veikti visos bendrijos vardu, nes ieškinio patenkinimo atveju prievolė padengti įsiskolinimą galiotų visiems bendrijos nariams, t. y. teismo sprendimu priteista pinigų suma bus išieškoma iš kiekvieno bendrijos nario ir kiekvienas bendrijos narys privalės sumokėti skolą proporcingai jo turimos nuosavybės daliai. Nagrinėjant bylą bendrijos pirmininkė nurodė, kad bendriją sudaro 50 narių, tačiau jų sąrašo nagrinėjant bylą nepateikė ir teismas šio sąrašo neišreikalavo, taip pat trečiųjų asmenų atstovė I. M. pateikė A. Jucio g. 39 namo gyventojų sąrašą, tačiau teismas ne visus minėto namo gyventojus įtraukė trečiaisiais asmenimis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priteisdamas iš DNSB „Jucio 39 ir 41“ 6115 Lt skolos, nusprendė dėl visų bendrijai priklausančių narių teisių ir pareigų, taigi šiuo atveju visų bendrijos narių neįtraukimas į bylą pripažintinas absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, turi spręsti dėl visų bendrijos narių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis (CPK 47 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl konstatuotina, jog pasisakyti dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra tikslinga.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.