Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., gim. (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini) , gyvenanti (duomenys neskelbtini) , neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji J. J., 2014 m. liepos 21 d. apie 20.35 val. gyvenamosios sodybos kieme, adresu (duomenys neskelbtini) , matant nepilnamečiams vaikams - dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini) . ir sūnui R. J., gim ., konflikto metu norėdama atimti iš rankos, ant suolelio sėdinčiam, vyrui R. J. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, tyčia rankos pirštų nagais nubraižė R. J. kairės rankos dilbį. J. J. taip smurtaudama nežymiai sutrikdė R. J. sveikatą, padarydama kairio dilbio odos nudrėskimus.

Kaltinamoji J. J. teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę. Parodė, kad 2014-07-21 teisme vyko skyrybų posėdis, kuriame jos vyra melavo, jog vaikai nori gyventi su juo. Teigia, kad vyras nuteikinėja vaikus prieš ją, šmeižia, kad ji deginosi Palangoje prie jūros ir vaikų nesiveža kartu. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) , namo kieme, kuris yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Prie namo yra daržas, ji ėjo pasiskinti daržovių. Ėjo su vaikais, kad išsiaiškinti su vyrų girdint vaikams ir, kad vaikai nebūtų apklausinėjami teisme dėl to kur nori jie gyventi. Kieme ant suolelio sėdėjo R. J.. R. J. visada filmuoja ir įrašinėja jų barnius. Jam traukiant telefoną iš kišenės, pripažįsta sudavusi dešinės rankos delnu, jam per rankos plaštaką, kad neimtų telefono, tačiau tuo metu perbrėžti jam rankos esą negalėjo, smūgis buvęs nestiprus. Teigia neleidusi savęs filmuoti, nes ją tai labai trikdo. Prieš pradedant ją filmuoti, teigia sakiusi vyrui, kad nefilmuotų. Kiek jai žinoma, buvo sužalojimai dilbyje. Kas subraižė, nežino. Prašė vaikų neapklausinėti teisme, nes vaikai jau ir taip patyrė didelę psichologinę traumą, sutinka su vaikų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teigia svarsčiusi apie galimybę susitaikyti, bet buvęs vyras nesutinka. Šiuo metu ji su vyru jau yra išsituokusi, tačiau teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes ne ji subraižė ranką.

Nukentėjusysis R. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad smurtas šeimoje prasidėjo, kai prasidėjo skyrybų procesas. Teigia nepagrįstai buvęs sulaikytas kitoje byloje, todėl neketina taikytis. 2014-07-21 sėdėjo lauke ant suolo prie savo namo (duomenys neskelbtini) . Buvo atvykęs sūnus R., pasidėjęs dviratį, žaidė pas kaimynus. Teigia, kad žmona nėjo į daržą daržovių, o vos atėjusi pradėjo šaukti, kad jis ją įžeidė teisme, kad jis traumuoja vaikus. Norėjo išsiaiškinti kur vaikai turi gyventi po skyrybų. Jis išsitraukė telefoną, nes norėjo viską filmuoti. Žmona jam sudavė per ranką ir perbrėžė ranką. Pradėjo filmuoti tik patį galą, kai žmona išeidinėjo iš kiemo. Vaikai šaukė, kad mama ramintųsi. Telefoną traukė iš kairės pusės kišenės sėdėdamas ant suolo, kaire ranka. Kai žmona griebė už telefono, tada telefoną persiėmė į dešinę ranką. Tuo metu J. J. griebė jam už kairės rankos riešo su dešine ranka, tuo metu jam nubrėžė. Dabar žymių ant rankos nėra, randų ar žymių neliko. Buvo nubrėžtos trys žymės, apie sprindžio ilgio. Įvykio metu buvo nutrūkusi kaltinamosios grandinėlė nuo rankos riešo ir nukritusi jam po kojomis. Sūnus R. pakėlė, jis sutaisė grandinėlę ir atidavė sūnui, kad parneštų mamai. Po įvykio jis skambino 112, pasiteirauti kaip turėtų elgtis.

Liudytoja R. R., parodė, kad R. J. yra jos šeimos draugas, skambino jai, nes jos vyras buvo užsienyje. Paskambino labai nusiminęs, sakė, kad eilinį kartą vyksta cirkas, kad žmona atėjusi, norėjo iš rankų išdaužti telefoną, kad nubraižė ranką. Per mobilųjį telefoną girdėjo lojant šunis, taip pat Rolando sūnaus Roko balsą, kuris sakė, kad mama liepė pasiimti dviratį ir važiuoti namo ir, kad daugiau nebeleis ateiti. Ji jam patarė kreiptis į policiją, o jis žadėjo pagalvoti. Iš pokalbio suprato, kad blaivus buvo. Seniau bendraudavo šeimomis su abiem. Su J. J. nebendrauja dėl asmeninių priežasčių. Prieš 10 m. draugavo su jos broliu ir ją apšmeižė. Nusistatymo prieš Jolantą neturi.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji ir nepripažinimo padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jos kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

2014-07-22 R. J. skundas Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK dėl rankos subraižymo (b.l. 3, 9, 14). Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014-08-11 pagal R. J. patikslintą pareiškimą (b.l. 14).

2014-07-22 viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės pažymoje nukentėjusiajam R. J. konstatuoti sužalojimai, kairiame dilbyje, esantys paviršiniai odos įbrėžimai (b.l. 10).

2014-08-11 įvykio vietos apžiūrios protokolas, atitinka pareiškėjo nurodytą įvykio vietą (b.l. 18-21).

2014-08-13 nukentėjusiojo R. J. apklausos protokolas, kuris atitinka jo duotus parodymus teisme (b.l. 22-23).

2014-08-08 liudytojos R. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie atitinka jos parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu (b.l. 32).

Mažametės liudytojos G. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie vadovaujantis BPK 276 str. 2 d. buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Pažymėtina, kad mažametė liudytoja nebuvo kviestas į teisiamąjį posėdį kaltinamosios ir nukentėjusiojo prašymu, pareiškus prašymą netraumuoti jų vaiku bei vadovautis vaikų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad mama pasikvietė ją su broliu, eiti pasikalbėti su tėčiu, apie tai, kad jis melavo teisme su kuo jie nori gyventi. Nuėjus tėtis norėjo filmuoti mamą, bet mama nenorėjo leisti filmuoti ir vėliau davė tėčiui per nagus (per ranką) ir per telefoną. Telefonas neiškrito, tėtis jį įsikišo į kišenę. (b.l. 33, 35)

Nepilnamečio liudytojo R. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie vadovaujantis BPK 276 str. 2 d. buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Nepilnametis liudytojas nebuvo kviestas į teisiamąjį posėdį kaltinamosios ir nukentėjusiojo prašymu, pareiškus prašymą netraumuoti jų vaiku bei vadovautis vaikų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis su mama buvo nuvykęs pas tėtį, mama sakė, kad tėtis per teismą labai melavo, apie tai su kuo jis su sese nori gyventi. Nuėjus pas tėtį, jis kaip visada norėjo filmuoti mamą, tėtis jau buvo išsitraukęs telefoną, mama jam daužė per delnus. Daugiau daužė per telefoną nei per rankas. Telefonas jam iš rankų neiškrito. Kad tėtis būtų sužalotas nematė. Po to jis išėjo žaisti pas kaimynus. Vėliau grįžęs pasiimti dviračio prie šulinio rado grandinėlę, paklausė tėčio ar čia jo ar mamos. Grandinėlė buvo sutrūkusi. Ją parvežė mamai. (b.l. 34-35)

Vaizdo įrašas, pateiktas nukentėjusiojo iniciatyva, darytas nukentėjusiojo mobiliuoju telefonu 2014-07-21, kuriame matyti kaltinamoji J. J. išeinanti su vaikais iš kiemo, girdėti barnis tarp šalių, kurio metu, nukentėjusysis klausia „ar ilgai draskysiesi“ (b.l. 36-39).

Byloje pateiktas bendrojo pagalbos tarnybos telefoninio pokalbio įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo R. J. skambutis bendruoju pagalbos telefonu 112, kuriame R. J. praneša apie konfliktą su žmoną, nurodo jog skambina norėdamas pasikonsultuoti ką daryti. Nurodo jog konfliktas jau pasibaigė, žmona išėjo, jog žmona jam „biski į ranką įbrėžė ir telefoną išdaužė iš nagų“, med. pagalba nereikalinga. (b.l. 41-44)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014-08-22 specialisto išvadoje nurodyta, kad R. J. padaryti kairio dilbio odos nudrėskimai. Sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis dreskiant rankos pirštų galais. R. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 48)

Šalių santuoka yra nutraukta 2014-10-02 Skuodo rajono aplinkės teismo sprendimu, sprendimas šiuo metu neįsiteisėjęs. Šalys patvirtino, kad jų ginčas buvo susijęs su santuokos nutraukimu. (b.l. 116-123)

Teismas sprendžia, kad kaltinamosios J. J. kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: nukentėjusiojo parodymais, nukentėjusiojo skambučio įrašu Bendrajam pagalbos centrui iš karto po įvykio, kuriame jis nurodė, kad konflikto metu žmona perbrėžė ranką, taip pat liudytojos R. R. parodymais, kuriuose liudytojos teigimu, po konflikto su žmona skambino jai R. J. ir sakė, kad žmona atėjusi, norėjo iš rankų išdaužti telefoną, nubraižė ranką. Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad 2014-07-22 nukentėjusiajam buvo konstatuoti kairiame dilbyje, esantys paviršiniai odos įbrėžimai. Nepilnamečiai liudytojai G. J. ir R. J., parodė, kad mama sudavė tėčiu per rankas. Pati kaltinamoji taip pat patvirtino sudavusi nukentėjusiajam per rankas, tačiau neigia perbrėžusi. Specialisto išvada, kuri patvirtina, kad R. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu šių įrodymų pakanka fizinio smurto šeimoje fakto, nei nežymaus sveikatos sutrikdymo fakto konstatavimui, todėl teismas sprendžia, jog įrodyta, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamosios J. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 37 str. padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. J. konflikto metu, norėdama atimti iš nukentėjusiojo R. J. telefoną, kad šis nefilmuotų jos, rankų nagais nubrėžė jam kairės rankos dilbio odą. Įvykio metu tarp šalių vyko skyrybų procesas, kaip tik įvykio dieną buvo teismo posėdis dėl santuokos nutraukimo, kurio metu tarp šalių kilo ginčas, itin psichologiškai jautriu klausimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nukentėjusysis nors ir savo namų valdoje, tačiau prieštaraujant J. J. norėjo filmuoti ją telefonu, toks nukentėjusiojo elgesys, išprovokavo smurtą, kurios tyčia buvo nukreipta į to veiksmo (filmavimo) nutraukimą. Taigi kaltinamosios veiksmai pasireiškė netiesiogine tyčia. Be to pažymėtina, kad nukentėjusiajam kitoje byloje taip pat buvo pareikšti kaltinimai dėl smurto prieš J. J., todėl jo skundas yra sietinas su kerštu, ką ne kartą pripažino nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu, jog šitaip nori atsilyginti žmonai už neva nepagrįstą skundą ant jo, už nepagrįstą jo sulaikymą.

Iš skambučio bendrajai pagalbos tarnybai, matyti, kad nukentėjusiajam neprireikė net medicinos pagalbos, jo paties teigimu, sužalojimas nepaliko jokių žymių, todėl J. J. padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 str. numatyto nusikaltimo objektui. Padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, todėl būtų nepagrįstas represinių baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiai J. J.. Teismas, išsamiai išanalizavęs visą byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad nors J. J. veiksmuose formaliai ir yra BK 140 str. 2 d. numatytos veikos požymių, tačiau minėti jos veiksmai nesiekia tokio laipsnio, jog galėtų būti vertinami kaip nusikaltimas, todėl J. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina (BK 37 str.).

Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį 120 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro kelionės išlaidos, vieną kartą pas gydytoją ir 5 kartus pas tyrėją. Neturtinė žala pasireiškia tuo, kad patyrė nemažą fizinį skausmą, išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą dėl to, kad buvo pažemintas vaikų akyse, pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės su vaikais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė ieškinį. Nors baigiamųjų kalbų metu teigė norintis gauti bent tūkstantį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui. Teigia, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, taip pat didelę žala patyrė kitoje byloje, kurioje buvo nepagrįstai apkaltintas ir sulaikytas. Padaryti sužalojimai žymių nepaliko, subraižymai užgijo.

Nukentėjusiojo turtinė žala nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, todėl šioje dalyje reikalavimas atmestinas. Be to jo vykimas pas tyrėją suponuoja galimas bylinėjimosi išlaidas, o ne turtinę žalą dėl padaryto nusikaltimo.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra sprendžiami vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais numautais CK 6.250 straipsnyje. Nukentėjusiojo išsakyti argumentai apie nepagrįstą jo sulaikymą kitoje byloje ir apie išlaidas civilinėje byloje, nenagrinėtini šioje byloje. Šioje byloje vertinamos tik sužalojimo sukeltos pasekmės, žala. Iš nukentėjusiojo skambučio bendrajam pagalbos centru, nustatyta, kad pats nukentėjusysis sužalojimą vertino kaip nereikšmingą – teigdamas, kad jam tik truputį buvo apibraižyta ranka, net medikų pagalbos neprireikė. Nukentėjusiojo nurodytas patirtas didelį dvasinis sukrėtimą, dėl pažeminimo vaikų akyse, jo pablogėjusios reputacijos ir bendravimo galimybių su vaikais sumažėjimo vertintinas kritiškai. Teismo vertinimo tėvo ir vaikų santykiams labiau įtakos turėjo ne šis, vienas iš daugelio šalių konfliktų, bet pats tėvų skyrybų procesas, šalių nesugebėjimas susitarti su kuo liks gyventi vaikai, vaikų įtraukimas tiek į skyrybų procesą, tiek į baudžiamąsias bylas, pradėtas vienas kito atžvilgiu. Iš nukentėjusiojo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad ir pats nukentėjusysis aktyviai dalyvavo konflikte. Todėl dėl jo kaip tėvo įvaizdis ir bendravimo galimybės su vaikais priklauso nuo paties nukentėjusiojo elgesio, o ne nuo vieno jam suduoto smūgio. Įvertinus patirto sužalojimo mąstą, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo bei sąžiningumo kriterijus bei į teismų praktiką analogiškose bylose teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra aiškiai neproporcingas padarytai žalai, todėl tenkintinas tik iš dalies dėl patirto skausmo ir emocinių išgyvenimų, kurį teismas vertina 100 litų. (BPK 115 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 250 str., 251 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d., 297 str., 301-305, 307-308 str., baudžiamojo kodekso 38 str., 67 str., 72² str., teismas,

nusprendžia:

J. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiojo R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamosios J. J. nukentėjusiajam R. J. 100 Lt (šimtą litų) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.