- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-07
- Bylos Nr.
- 3K-3-352/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis (pirm.), Gražina Davidonienė, Gintaras Kryževičius (pran.)
- Ieškovas
- VšĮ Kurier Wilienski, VŠĮ Kurier Wilenski
- Atsakovas
- Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ Kurier Wilienski kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo VŠĮ Kurier Wilenski ieškinį atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo; tretieji asmenys – Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, J. S. (J. S.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas (viešosios informacijos rengėjas) 2006 m. lapkričio 21 d. laikraštyje „Kurier Wilenski“ išspausdino trečiojo asmens – žurnalisto J. S. straipsnį „Kokį lenkas matė tarpukario lietuvį“. Atsakovas – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, apsvarsčiusi šią publikaciją posėdyje, nusprendė, kad ieškovas pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 55 straipsnio normas, draudžiančias tautinės neapykantos kurstymą. Atsakovas įpareigojo ieškovą paskelbti komisijos sprendimo tekstą artimiausiame laikraščio numeryje.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovo Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 4 ir 2007 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 5 dėl laikraštyje „Kurier Wilenski“ paskelbtos publikacijos „Kokį lenkas matė tarpukario lietuvį“ bei šios komisijos pirmininkės E. Ž. 2007 m. kovo 22 d. raštą Nr. 37; 2) priteisti jam iš atsakovo 5000 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) įpareigoti atsakovą savo lėšomis paskelbti spaudoje teismo sprendimą.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovo sprendimas neatitinka faktinių aplinkybių, yra šališkas, priimtas pažeidžiant Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos reglamento nuostatas, todėl neteisėtas. Ginčo straipsnyje buvo išspausdinta istorijos mokslų daktaro K. B. pranešimo, perskaityto mokslinėje konferencijoje, dalis. Šį straipsnį publikuoti, sutikus autoriui, parengė žurnalistas (trečiasis asmuo). Publikacija visiškai atitinka autoriaus mokslinį pranešimą ir nekursto jokios tautinės nesantaikos. Atsakovo sprendime nenurodyta, kas konkrečiai publikacijoje suprantama kaip nesantaikos kurstymas – atskiri žodžiai, teiginiai ar visas tekstas. Be tokių nuorodų atsakovas neturėjo teisinio pagrindo teigti, kad ieškovo laikraštis kursto tautinę nesantaiką. Atsakovas, svarstydamas publikacijos atitiktį Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso normoms, pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos reglamento nuostatas, nes: etikos pažeidimo klausimas buvo nagrinėjamas nesant pranešimo ar skundo iš fizinio ar juridinio asmens apie juos žeidžiančią publikaciją; apie komisijos posėdį ieškovui nebuvo pranešta; klausimas dėl publikacijos nebuvo įtrauktas į komisijos posėdžio darbotvarkę; nepateikta įrodymų apie tai, ar posėdyje balsuojant už sprendimą buvo reikiamas komisijos narių skaičius. Atsakovo sprendimo teksto paskelbimas laikraštyje sukėlė ieškovui neigiamų pasekmių, nes pablogino santykius su laikraščio rėmėjais, sumenkino ieškovo dalykinę reputaciją, dėl to jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. kovo 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti arba klausimą dėl publikacijos perduoti atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai svarstyti iš naujo.
Kasacinį skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl šios bylos rūšinio teismingumo.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčijamų Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimų priėmimo metu galiojo Visuomenės informavimo įstatymo redakcija, priimta Lietuvos Respublikos 2006 m. liepos 11 d. įstatymu Nr. X-752, kurio 46 straipsnyje buvo nustatyta, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau - Komisija) - viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija, kuri atlieka šias funkcijas: 1) rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę; 3) nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų; 4) prižiūri, kaip platinant viešąją informaciją laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą. Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą ir Komisijos tinklalapyje - informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į teismą (Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 8 dalis).
Matyti, kad įstatyme tiesiogiai nebuvo nustatyta, kuriems: bendrosios kompetencijos ar specializuotiems administraciniams teismams, - teismingi ginčai dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos priimtų sprendimų, todėl rūšinis tokios bylos teismingumas nustatytinas įvertinus teisinių santykių, dėl kurių kilęs ginčas, pobūdį.
Vertindama įstatyme nustatytų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucijos funkcijų pobūdį šioje byloje nagrinėjamo ginčo kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymu nustatyta kompetencija: nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę, nagrinėti žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų ir prižiūrėti, kaip platinant viešąją informaciją laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą, - yra įstatymo įgalioto subjekto atliekamos kontrolės ir ginčų nagrinėjimo funkcijos, kurios turi viešojo administravimo požymių (Viešojo administravimo įstatymo 1, 4, 11 dalys, 4 straipsnio 6 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 10, 17 dalys). Pažymėtina, kad prie administracinių teisinių ginčų ši bylų kategorija įstatymo leidėjo priskirta 2008 m. liepos 14 d. įstatymu Nr. X-1696 pakeitus Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 8 dalį, kuri nauja redakcija išdėstyta taip: „Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą (...)“.
Nepaisant to, kad tarp pareikštų reikalavimų yra ir civiliniai teisiniai reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos ieškovui atlyginimo, tai nekeičia teisinių santykių, kurių pagrindu kilo ginčas, pobūdžio, todėl visi išvestiniai reikalavimai, kildinami iš neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo), turėtų būti nagrinėjami to teismo, kuriam teismingi santykių pobūdį lemiantys reikalavimai.
Teisėjų kolegijai kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, vadovaujantis CPK 36 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kreipiamasi į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo spręsti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 36 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 340 straipsnio 5 dalimi, 356 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Bylos nagrinėjimą atidėti.
Kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo spręsti prašant išspręsti bylos pagal ieškovo VŠĮ Kurier Wilenski ieškinį atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo rūšinio teismingumo klausimą.
Kasacinio teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.