Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2015 m. sausio 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. (4.1.27)-R2-1745 „Dėl atsisakymo teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti“ ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos motinų, pagimdžiusių, išauginusių ir gerai išauklėjusių penkis ir daugiau vaikų, antro laipsnio valstybinei pensijai teikimo komisijos 2014 m. spalio 1 d. posėdžio protokolinio sprendimo Nr. SP4-54 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. B. ir jos atstovas advokatas Leonidas Zubanovas skundą ir patikslintą skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. (4.1.27)-R2-1745 bei Skuodo rajono savivaldybės administracijos motinų, pagimdžiusių, išauginusių ir gerai išauklėjusių penkis ir daugiau vaikų, antrojo laipsnio valstybinei pensijai teikimo komisijos 2014 m. spalio 1 d. posėdžio protokolinio sprendimo Nr. SP4-54, kuriais atsakyta teikti pareiškėjos, kaip daugiavaikės motinos, pagimdžiusios, išauginusios ir gerai išauklėjusios penkis ir daugiau vaikų, kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus minėtus sprendimus, pareiškėja prašo atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kadangi pagimdė ir išaugino penkis vaikus (b. l. 29).

Skuodo rajono savivaldybės administracijos motinų, pagimdžiusių, išauginusių ir gerai išauklėjusių penkis ir daugiau vaikų, antrojo laipsnio valstybinei pensijai teikimo komisija (minėta toliau – ir Skuodo rajono savivaldybės komisija) 2014 m. spalio 1 d. posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. SP4-54 nutarė neteikti pareiškėjos kandidatūros Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti (b. l. 24-25). Minėtame sprendime nurodyta, kad pareiškėja 1986 m. lapkričio 21 d. Skuodo rajono liaudies teismo buvo nuteista 3 metams už naminės degtinės pardavinėjimą, pagal tuo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 163 straipsnio 4 dalį, tačiau iš to išvadų nepadarė ir 1987 m. birželio 1 d. pakartotinai pardavė naminės degtinės. Be to, 2005 m. sausio 18 d., 2010 m. sausio 15 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d pareiškėja nubausta už naminės degtinės laikymą. Akcentuota, kad pareiškėjos sūnus A. B. šiuo metu turi tris galiojančias administracines nuobaudas už kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymo, greičio viršijimą vairuojant. Taip pat pažymėta, kad pareiškėja prašymą ir visus dokumentus buvo pateikusi 2014 m. vasario 3 d., tačiau pareiškėjos dukra V. T. telefonu informavo atsakovą, kad jos charakteristika buvo išrašyta be jos sutikimo ir nurodė ją laikyti negaliojančia. Pareiškėjos dukra kategoriškai nesutiko pateikti savo charakteristikos, kad jos motinos kandidatūra būtų teikiama antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, motyvuodama tuo, kad motina nelaiko jos savo dukra, nuolat ją terorizuoja skambučiais. Nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja iš naujo pateikė prašymą su visais reikalingais dokumentais, taip pat pridėjo ir V. T. raštą, kad jos charakteristika yra galiojanti. V. T. sutiko savo charakteristiką pateikti mainais į pareiškėjos pasirašytą raštą, kad ji savo dukrai daugiau jokių pretenzijų ir reikalavimų neturės iki gyvos galvos.

Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 7 d. raštu Nr. (4.1.27)-R2-1745 pareiškėja informuota apie tai, kad Skuodo rajono savivaldybės administracija atsisako teikti pareiškėjos, kaip daugiavaikės motinos, pagimdžiusios, išauginusios ir gerai išauklėjusios penkis ir daugiau vaikų, kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti (b. l. 10). Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 7 d. rašte Nr. (4.1.27)-R2-1745 nurodyta, jog Skuodo rajono savivaldybės komisija nusprendė, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 patvirtintų Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.2 bei 26 punktuose nustatytų kriterijų.

Teisėjų kolegija, vertindama minėtus atsakovo administracinius aktus, sprendžia, jog minėti administraciniai aktai yra sprendimo atsisakyti teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti sudedamosios dalys, kadangi Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 7 d. rašte Nr. (4.1.27)-R2-1745 nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas pareiškėjai nepalankus sprendimas bei jame pateikta nuoroda į Skuodo rajono savivaldybės komisijos 2014 m. spalio 1 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. SP4-54, kuriame iš esmės išdėstytos tik sprendimo faktinės aplinkybės. Spręsdamas, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, teismas privalo įvertinti minėtuose administraciniuose aktuose išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnyje (1994 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. I-730, akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., t. y. skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu) nustatyta, jog teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai: 1) motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios ir kt.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja pagimdė ir išaugino penkis vaikus: tris dukras – V. J., V. J. ir A. B. bei du sūnus – A. B. ir A. B. (b. l. 35-36, 39-40, 42-43, 45, 47). Vadinasi, remiantis Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsniu, pareiškėja turi teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (minėta, toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255, reglamentuoja prašymų (teikimų) skirti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas pateikimą šių Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Nuostatų 1.2 punktas), daugiavaikių motinų pagimdytų (įvaikintų) ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijus ir sąlygas teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti (Nuostatų 1.3) ir kt. Nuostatų 22 punkte nustatyta, kad savivaldybių administracijos, teikdamos komisijai pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms, taip pat Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priimdama sprendimą dėl šios pensijos skyrimo, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinio kodeksu, Valstybinių pensijų įstatymu, šių Nuostatų 23–31 punktais, kitų Lietuvos Respublikos bei tarptautinių teisės aktų nuostatomis ir visuomenės pripažintų elgesio normų reikalavimais, kad komisijos priimti sprendimai atitiktų antrojo laipsnio valstybinių pensijų esmę ir paskirtį.

Atsakovas, atsisakydamas teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, kaip vieną iš argumentų nurodė tai, jog pareiškėja 1986 m. lapkričio 21 d. buvo nuteista už naminės degtinės pardavinėjimą, tačiau iš to nebuvo padariusi jokių išvadų ir 1987 m. birželio 1 d. pakartotinai pardavė naminės degtinės, be to, ne kartą administracine tvarka bausta dėl naminės degtinės laikymo, todėl neatitinka Nuostatų 23.2 bei 26 punktuose nustatytų kriterijų.

Nuostatų 23 punkte nurodyta, jog nustatant daugiavaikės motinos teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: 23.1. daugiavaikės motinos pagimdyti (įvaikinti) vaikai turi būti gerai išauklėti; 23.2. daugiavaikės motinos elgesys turi atitikti visuomenės pripažintas elgesio normas. Nuostatų 27 punkte detalizuota, koks daugiavaikės motinos elgesys nelaikomas atitinkančiu visuomenės pripažintas elgesio normas, t. y. jeigu: 27.1. ji buvo nuteista už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui ir šeimai padarymą ar nusikaltimo, susijusio su jos vaiko (vaikų) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, ar kitą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 27.2. ji netinkamai auklėjo vaikus ir dėl to vaikas (vaikai) atėmė sau gyvybę ar susiluošino; 27.3. vaikai buvo globojami (rūpinami) valstybės kūdikių namuose ar kitose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose ir (ar) motinai įstatymų nustatyta tvarka buvo apribota tėvų valdžia (atimtos motinystės ar vaikų auklėjimo teisės arba apribotos tėvystės teisės); 27.4. šeima, kurioje vaikai augo ar auga, savivaldybės administracijos sprendimu priskirtina prie socialinės rizikos šeimų dėl to, kad daugiavaikė motina piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis arba (ir) yra priklausoma nuo azartinių lošimų, arba (ir) naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą prieš savo vaikus, arba (ir) gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.

Taigi pagal minėtų Nuostatų 23.2 ir 27.1 punktus, daugiavaikės motinos elgesys nelaikomas atitinkančiu visuomenės pripažintas elgesio normas, jeigu ji buvo nuteista už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui ir šeimai padarymą ar nusikaltimo, susijusio su jos vaiko (vaikų) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, ar kitą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų nuteista už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui ir šeimai padarymą ar nusikaltimo, susijusio su jos vaiko (vaikų) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą.

Pagal minėtų Nuostatų 23.2 ir 27.1 punktus, daugiavaikės motinos elgesys taip pat nelaikomas atitinkančiu visuomenės pripažintas elgesio normas, jeigu ji buvo nuteista už kitą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Bylos medžiagoje esantis 1987 m. liepos 2 d. nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 84-1-041-87 patvirtina, kad 1987 m. birželio 3 d. Skuodo rajono VRS buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 84-1-041-84 A. B. dėl naminės degtinės pardavinėjimo (b. l. 26). Nustatyta ir tai, kad 1986 m. lapkričio 21 d. A. B. Skuodo rajono liaudies teismo buvo nuteista už naminės degtinės pardavinėjimą 3 metų laisvės atėmimu. Nuosprendžio vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Nutarime pažymėta, kad pareiškėja iš to išvadų nepadarė ir 1987 m. birželio 1 d. pakartotinai, iš savo namų 1 litrą naminės degtinės pardavė K. N. už 12 rublių. Minėtu nutarimu baudžiamoji byla Nr. 84-1-041-87 buvo nutraukta dėl amnestijos akto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta, kad sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, o labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Įvertinus šiuo metu galiojančias BK nuostatas, akivaizdu, kad naminės degtinės laikymas ar pardavinėjimas nėra laikomas sunkiu ar labai sunkiu nusikaltimu. Todėl faktas, kad pareiškėja pardavinėjo naminę degtinę ar ją laikė, nepatenka į Nuostatų 27.1 punktą, dėl kurio pareiškėjos elgesys neatitiktų Nuostatų 23.2 punkto ir būtų laikomas kaip neatitinkantis visuomenės pripažintų elgesio normų.

Pažymėtina ir tai, jog Nuostatų 30 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai daugiavaikės motinos vaikas (vaikai) arba (ir) pati daugiavaikė motina buvo nuteisti už nusikalstamą veiką, išskyrus šių Nuostatų 25 ir 27.1 punktuose numatytas nusikalstamas veikas, savivaldybių administracijos gali teikti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos daugiavaikės motinos prašymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją tik teistumui išnykus.

Pagal šiuo metu galiojančio BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Pareiškėja buvo nuteista prieš beveik dvidešimt metų, todėl akivaizdu, kad teistumas yra išnykęs.

Atsakovas taip pat akcentuoja, kad pareiškėjos elgesys neatitinka visuomenės pripažintas elgesio normas, kadangi ji yra ne kartą bausta administracine tvarka už naminės degtinės laikymą.

Remiantis Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis (b. l. 58-59) nustatyta, kad pareiškėja administracine tvarka buvo bausta už naminės degtinės laikymą: 2005 m. sausio 18 d. nutarimu jai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 177 straipsnį paskirta 900 Lt (260 Eur) bauda už tai, kad 2004 m. lapkričio 17 d. laikė 5 litrus naminės degtinės; 2010 m. sausio 15 d. nutarimu pagal ATPK 177 (1) straipsnį paskirta 900 Lt (260 Eur) bauda už tai, kad 2009 m. lapkričio 25 d. gyvenamosiose patalpose laikė 1,912 litro naminės degtinės; 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimu pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį paskirta 900 Lt (260 Eur) bauda už tai, kad 2012 m. lapkričio 5 d. namuose laikė du butelius po 0,290 litrų ir 0,400 litrų naminės degtinės.

Pabrėžtina, jog Nuostatų 27 punkte nėra tokio kriterijaus, kuriame būtų nurodyta, kad daugiavaikės motinos elgesys nėra laikomas atitinkančiu visuomenės pripažintas elgesio normas, jeigu ji buvo bausta administracine tvarka.

Atsižvelgiant į tai sprendžiama, jog atsakovo argumentai, kad pareiškėja neatitinka Nuostatų 23.2 punkte nustatytų kriterijų dėl to, kad ji buvo nuteista už naminės degtinės pardavinėjimą bei bausta administracine tvarka už naminės degtinės laikymą, laikytini nepagrįstais.

Atsakovas taip pat teigia, kad pareiškėjos elgesys neatitinka Nuostatų 23.2 bei 26 punktuose nustatytų kriterijų dėl to, kad pareiškėjos sūnus A. B. šiuo metu turi tris galiojančias administracines nuobaudas už kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymą, greičio viršijimą vairuojant. Be to, pareiškėjos dukra V. T. kategoriškai nesutiko pateikti savo charakteristikos, kad jos motinos kandidatūra būtų teikiama antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, motyvuodama tuo, kad motina nelaiko jos savo dukra, nuolat terorizuoja skambučiais, o pateikti savo charakteristiką sutiko tik tuomet, kai pareiškėja parašė raštą, kad dukrai daugiau jokių pretenzijų ir reikalavimų neturės.

Pagal Nuostatų 23.2 ir 27.2-27.4 punktus, daugiavaikės motinos elgesys nelaikomas atitinkančiu visuomenės pripažintas elgesio normas tuomet, kai ji netinkamai auklėjo vaikus ir dėl to vaikas (vaikai) atėmė sau gyvybę arba susiluošino; vaikai buvo globojami valstybės globos įstaigose ir (ar) motinai buvo apribota tėvų valdžia (atimtos motinystės ar vaikų auklėjimo teisės arba apribotos tėvystės teisės); šeima, kurioje vaikai augo ar auga, savivaldybės administracijos sprendimu priskirta prie socialinės rizikos šeimų dėl to, kad daugiavaikė motina piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir kt. Pagal Nuostatų 26 punktą, daugiavaikės motinos elgesys laikomas atitinkančiu visuomenės pripažintas elgesio normas, jeigu ji tinkamai atliko savo pareigas: dorai auklėjo ir prižiūrėjo savo vaikus, rūpinosi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, išlaikė juos, įdiegė jiems teigiamas savybes ir įpročius, apsaugojo juos nuo žalingos įtakos ir jos padarinių, taip pat, atsižvelgdama į vaikų fizinę ir protinę būklę, sudarė jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje ir taptų gerais savo šalies piliečiais.

Taigi, minėti Nuostatų punktai nustato, jog daugiavaikės motinos elgesys laikomas atitinkančiu visuomenės pripažintas elgesio normas, jeigu ji tinkamai auklėjo bei išauklėjo savo vaikus.

Pareiškėjos sūnaus A. B. charakteristikoje nurodyta, kad jis 2011 m. rugsėjo 27 d. pradėjo profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose (b. l. 48). Šiuo metu vykdo Karinių jūrų pajėgų Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos Jūros stebėjimo kuopos Nidos jūros stebėjimo posto elektromechanikų komandos technikos vyresniojo specialisto pareigas. A. B. charakterizuojamas teigiamai, laikosi krašto apsaugos statutų reikalavimų bei kario etikos ir moralės normų, nuobaudų nėra turėjęs. Be to, per tarnybos Lietuvos kariuomenėje laikotarpį ne vieną kartą buvo skatinamas padėkos raštais.

Akivaizdu, jog pareiškėjos sūnus charakterizuojamas teigiamai. Šiuo atveju atsakovą, priimdamas pareiškėjai nepalankų sprendimą, nevertino A. B. kaip asmenybės, o tik įvertino faktą, kad jis yra padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Pagal Nuostatų 31.2 punktą, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, remdamasi savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, turi teisę neskirti daugiavaikei motinai antrojo laipsnio valstybinės pensijos, jeigu jos vaikui per vienerius metus skirtos dvi ir daugiau administracinių nuobaudų už viešosios tvarkos pažeidimus, jeigu nesuėjęs terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Pareiškėjos sūnus baustas ne už viešosios tvarkos pažeidimus, o kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl ši aplinkybė nėra kliūtis teikti pareiškėjos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti bei Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šią pensiją skirti.

Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytą, teismas sprendžia, jog atsakovo argumentas, kad pareiškėjos sūnus A. B. baustas už kelių eismo taisykles ir dėl to pareiškėja neatitinka Nuostatų 23.2 ir 26 punktų, laikytinas nepagrįstu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 27 d. parašė pasižadėjimą ateityje nereikšti jokių pretenzijų savo dukrai V. T. (b. l. 55), tačiau minėtas pasižadėjimas neįrodo fakto, kad pareiškėja prieš savo dukrą naudoja ar naudojo psichologinę prievartą bei jos nelaiko savo dukra. Atsakovas, priimdamas pareiškėjai neigiamą sprendimą, turėjo vadovautis objektyviais egzistuojančiais duomenimis, o ne prielaidomis.

Minėta, jog pagal Nuostatų 27.4 punktą daugiavaikės motinos elgesys nelaikomas atitinkančiu visuomenės pripažintas elgesio normas, jeigu šeima, kurioje vaikai augo ar auga, savivaldybės administracijos sprendimu priskirtina prie socialinės rizikos šeimų dėl to, kad daugiavaikė motina piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis arba (ir) yra priklausoma nuo azartinių lošimų, arba (ir) naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą prieš savo vaikus, arba (ir) gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.

Nagrinėjamoje byloja nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos šeima savivaldybės administracijos sprendimu būtų buvusi priskirta prie socialinės rizikos šeimų dėl to, kad daugiavaikė motina piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Šalčių seniūnija atsakovui pateiktoje rekomendacijoje dėl antro laipsnio valstybinės pensijos skyrimo A. B. nurodė, kad pareiškėja pagimdė ir užaugino 5 vaikus: tris dukras – V. J., V. J. ir A. B. bei du sūnus – A. B. ir A. B.. Pažymėta, jog A. B. puikiai sutaria su kaimynais, yra darbšti, turi nedidelį ūkį, ją dažnai aplanko vaikai, kurie ja rūpinasi, suteikia reikalingą pagalbą. Nurodyta, kad pareiškėja administracinėje komisijoje nesvarstyta ir drausminėmis bei administracinėmis nuobaudomis nebausta (b.l. 12).

Akcentuotina, jog pareiškėjos vaikai V. T. (J.), V. S. (J.), A. B. (B.) bei A. B. charakterizuojami teigiamai, kaip darbštūs sąžiningi, draugiški (b. l. 38, 41, 44, 46).

Įvertinus minėtas aplinkybes, daroma išvada, jog atsakovo argumentai, kad pareiškėja neatitinka Nuostatų 23.2 bei 26 punktuose nustatytų kriterijų dėl to, kad jos vaikai buvo išauklėti netinkamai, laikytini nepagrįstais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiami administraciniai aktai – Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. (4.1.27)-R2-1745 bei Skuodo rajono savivaldybės administracijos motinų, pagimdžiusių, išauginusių ir gerai išauklėjusių penkis ir daugiau vaikų, antro laipsnio valstybinei pensijai teikimo komisijos 2014 m. spalio 1 d. posėdžio protokolinis sprendimas Nr. SP4-54 neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

Panaikinus minėtus sprendimus, atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šį prašymą teismas išnagrinėja šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. CPK 99 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1180/2013).

Pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1754-14 pareiškėjai nagrinėjamoje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (b. l. 17-18). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. sausio 23 d. pažyma Nr. 4.26.-TPI-100 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 61) patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 312,66 Eur užmokestis advokatui.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą priteistina 312,66 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45¹ straipsniu, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. B. skundą ir patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (4.1.27)-R2-1745 „Dėl atsisakymo teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti“.

Panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos motinų, pagimdžiusių, išauginusių ir gerai išauklėjusių penkis ir daugiau vaikų, antro laipsnio valstybinei pensijai teikimo komisijos 2014 m. spalio 1 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. SP4-54.

Įpareigoti Skuodo rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

Priteisti iš atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos (188751834) į valstybės biudžetą 312 Eur 66 ct (tris šimtus eurų ir 66 centus) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.