Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daliai Drungelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pripažinti atsakovo Ž. Š. asmeninėmis prievolėmis šias skolas:

338,86 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM), įmonės kodas 188659752, išieškomą antstolės Andželos Tamašauskienės, Vykdomoji byla Nr. 0153/15/00211;

84,75 Eur skola UAB „Bitė Lietuva", įmonės kodas 110688998, išieškoma antstolės Andželos Tamašauskienės, vykdomoji byla Nr. 0153 13 00126;

21,72 Eur skola Šilalės rajono Policijos komisariatui. įmonės kodas 19045332, išieškomą antstolio Kęstučio Košio, vykdomoji byla Nr. 0118/11/01415;

28,96 Eur skola Lietuvos Respublikai, įmonės kodas 111105555, išieškomą antstolės Astos Pliuškevičienės, vykdomoji byla Nr.0124/08/00455;

1448,10 Eur skola Klaipėdos apskrities VMI, įmonės kodas 188729161, išieškomą antstolio Kęstučio Košio, vykdomoji byla Nr. 0118/07/0142;

11,58 Eur skola Lietuvos Respublikai, įmonės kodas 111105555, išieškomą antstolės Astos Pliuškevičienės, vykdomoji byla Nr. 0124/0700198;

11,58 Eur skola Šilutės rajono Policijos komisariato KP, išieškomą antstolės Astos Pliuškevičienės, vykdomoji bvla Nr. 0124/03/02711;

144,81 Eur skolą Šilutės RTGŠ, išieškomą antstolės Astos Pliuškevičienės, vvkdomoji byla Nr. 0124/02/01968.

Pripažinti šalių solidaria prievole 117,40 Eur skolą akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius", įmonės kodas 304151376, išieškomą antstolio Kęstučio Košio, vykdomoji byla Nr.0118/17/00921.

Nustatyti R. Š. ir Ž. Š. gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. Š..

Priteisti iš atsakovo Ž. Š. išlaikymą jo vaikams R. Š. ir Ž. Š. po du šimtus eurų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę L. Š. jos vaikų R. Š. ir Ž. Š. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Dalia Drungelienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su mama. Šeima yra žinoma. Dar 2016 m. Ž. Š. buvo neblaivus ir dukrą R. metė į lovą, buvo pradėtas, vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas. 2017-12-25 vėl buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Ieškovės dukra iš ankstesnių santykių N. buvo paimta iš šeimos, kadangi atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl seksualinių santykių su nepilnametėmis. Kol buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas N. gyveno vaikų namuose. Dėl bendravimo tvarkos problemų nekyla, tačiau Ž. Š. yra agresyvokas, piktnaudžiauja alkoholiu, nepaklūsta visuomenės normoms. Į pastabas reaguoja tik kai pradedami ikiteisminiai tyrimai.

Atsakovas Ž. Š. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo nagrinėti bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys susituokė 2016-07-29 Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 193) (b.l.5). Šalys susilaukė dviejų bendrų vaikų: R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7)

Dėl sutuoktinių kaltės santuokos iširime

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė palaikė reikalavimą ir prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalyje sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 straipsniuose ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Taip pat CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, bei nedalyvavus teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai (b. l. 51), jo pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių nežinoma.

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, lėmusių šalių santuokos iširimą, tačiau, įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, institucijos teikiančios išvadą byloje atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, buvo neištikimas savo sutuoktinei, netinkamai elgėsi su savo nepilnamete dukra R. Š., taip pat jis buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, todėl atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo preziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Ieškovei prašant paliktina santuokinė pavardė – Š.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Nutraukiant santuoką, turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas, 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog šalys santuokoje jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo (b.l. 11,12). Ieškovės vardu yra registruota 21/100 dalis pastato gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 21/100 dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turtas įgytas 2013-11-20 dovanojimo sutarties pagrindu, t.y. iki santuokos sudarymo. Tokiu būdu minėtas turtas ieškovei yra pripažintinas asmeninės nuosavybės teise, todėl nedalintinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Teismas, remdamasis byloje pateiktais duomenimis, nustatė, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovė nurodė, kad skola UAB „Finansų administravimas“ yra jos asmeninė skola, todėl ši skola pripažintina jos asmenine prievole. Atsakovas turi daug skolų, kurios susidarė už paskirtas baudas, todėl šios ieškinyje nurodytos skolos pripažintinos atsakovo Ž. Š. asmeninėmis skolomis. Ieškovės aiškinimo šalys turi bendrą skola AB „Energijos skirstymo operatorius“. Atsakovas šios skolos neginčijo, duomenų apie tai, jog skola turėtų būti pripažinta vieno iš sutuoktinių asmenine prievole nepateikė, todėl ieškovės reikalavimas šią skolą pripažinti šalių solidaria prievole tenkintinas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi du bendrus nepilnamečius vaikus: R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6), ir Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).

CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo nepareiškė, o išvadą teikianti institucija palaikė ieškovės reikalavimą. Nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, šiuo metu nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su ieškove, institucija, teikianti išvadą neprieštarauja minėtam ieškovės prašymui. Esant tokioms aplinkybėms šalių nepilnamečių vaikų R. Š. ir Ž. Š. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas nedaro jokių kliūčių bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais. Šalys byloje nereiškė reikalavimo nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. Š. ir Ž. Š., todėl šiuo sprendimu netikslinga nustatyti bendravimo tvarką. Šalims išaiškintina, kad iškilus ginčui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, jos turi teisę kreiptis į teismą (CK 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Ž. Š. išlaikymą jo vaikams R. Š. ir Ž. Š. po du šimtus eurų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių vaikų amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį, į institucijos teikiančios išvadą byloje nuomonę, į tai, kad prašomas priteisti išlaikymas neviršija pusės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-276/2013), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad 200 Eur per mėnesį atsakovo skiriama išlaikymo suma kartu su ieškovės, pas kurią gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, teikiamu išlaikymu laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis tokio amžiaus vaikams (CK 1.5 straipsnis). Skiriant tokias išlaidas vaikams, pasiekiama protinga vaikų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra. Įvertinus visus įrodymus, iš atsakovo Ž. Š. priteistinas išlaikymas jo vaikams R. Š. ir Ž. Š. po du šimtus eurų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ieškovė skirtinas iš atsakovo priteisto išlaikymo minėtiems nepilnamečiams vaikams priteistų lėšų tvarkytoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro 445,24 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo priteistina 244 Eur žyminio mokesčio (100 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 144 Eur žyminio mokesčio dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio) bei 11,75 Eur pašto išlaidų valstybei, viso 255,75 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 541 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2016-07-29 Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 193) tarp L. Š. (ikisantuokinė pavardė M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl Ž. Š. kaltės.

Santuoką nutraukus, ieškovei L. Š. paliktina santuokinė pavardė – Š..

Pripažinti ieškovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole 203,78 Eur skolą uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas" išieškomą antstolės Santos Selezniovienės, vykdomoji byla Nr. 0184/17/01106.

Pripažinti atsakovo Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis šias skolas:

338,86 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM), įmonės kodas 188659752, išieškomą antstolės Andželos Tamašauskienės, Vykdomoji byla Nr. 0153/15/00211;

84,75 Eur skola UAB „Bitė Lietuva", įmonės kodas 110688998, išieškoma antstolės Andželos Tamašauskienės, vykdomoji byla Nr. 0153 13 00126;

21,72 Eur skola Šilalės rajono Policijos komisariatui. įmonės kodas 19045332, išieškomą antstolio Kęstučio Košio, vykdomoji byla Nr. 0118/11/01415;

28,96 Eur skola Lietuvos Respublikai, įmonės kodas 111105555, išieškomą antstolės Astos Pliuškevičienės, vykdomoji byla Nr.0124/08/00455;

1448,10 Eur skola Klaipėdos apskrities VMI, įmonės kodas 188729161, išieškomą antstolio Kęstučio Košio, vykdomoji byla Nr. 0118/07/0142;

11,58 Eur skola Lietuvos Respublikai, įmonės kodas 111105555, išieškomą antstolės Astos Pliuškevičienės, vykdomoji byla Nr. 0124/0700198;

11,58 Eur skola Šilutės rajono Policijos komisariato KP, išieškomą antstolės Astos Pliuškevičienės, vykdomoji bvla Nr. 0124/03/02711;

144,81 Eur skolą Šilutės RTGŠ, išieškomą antstolės Astos Pliuškevičienės, vvkdomoji byla Nr. 0124/02/01968.

Pripažinti ieškovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidaria prievole 117,40 Eur skolą akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius", įmonės kodas 304151376, išieškomą antstolio Kęstučio Košio, vykdomoji byla Nr.0118/17/00921.

Nustatyti R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo vaikams R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po du šimtus eurų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-05-07) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos vaikų R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 445,24 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 255,75 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą,

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.