Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui O. N.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „A.“ vadovu, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G., būdamas UAB „A.“ vadovu, jo vadovaujamoje bendrovėje UAB „A.“, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013-06-07 iki 2013-06-17, leido dirbti pardavėja – kebabų kepėja E. D., tačiau teisės aktų nustatyta tvarka su E. D. nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojos E. D. įdarbinimą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 2 d., kadangi M. G. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2013-02-02 nutarimu baustas pagal ATPK 41³ str. 1 d. 3000 Lt bauda, bauda nesumokėta.

Teismo posėdyje M. G. paaiškino, jog kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažįsta ir nurodė, kad labai gailisi. Paaiškino, jog su E. D. pasirašė sutartį ir ji nuo 2013-06-07 pradėjo pas juos dirbti. 2013-06-07 dirbo 4 valandas, tačiau per klaidą Sodrai apie darbuotoją buvo pranešta tik 2013-06-10, dėl to labai gailisi.

Teismo posėdyje institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas O. N. paaiškino, jog bendrovė UAB „A.“ su E. D. pasirašė sutartį 2013-06-06, ji nuo 2013-06-07 pradėjo dirbti, o Sodrai apie darbuotoją buvo pranešta 2013-06-10.

Iš 2013 m. liepos 8 d. patikrinimo akto nustatyta, jog 2013-06-16 buvo patikrinta UAB „A.“ kebabinė, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu dirbo E. D., kuri paaiškino, kad dirba nepasirašiusi darbo sutarties nuo 2013 metų birželio mėnesio pradžios. Įmonės vadovas M. G. paaiškino, kad E. D. dirba nuo 2013-06-07, su ja darbo sutartį sudarė 2013-06-17 atgaline data, nurodęs, kad darbo sutartis sudaryta 2013-06-06. Sodra apie E. D. įdarbinimą informuota 2013-06-10 (b.l. 3).

Iš UAB „A.“ 2013 m. birželio mėnesio tabelio matyti, jog E. D. UAB „A.“ dirbo 2013-06-08 (b.l. 8).

Iš E. D. 2013-06-16 paaiškinimo nustatyta, kad ji nuo 2013-06-15 dienos pradėjo dirbti UAB „A.“ pardavėja adresu (duomenys neskelbtini), dėl daro susitarė su direktoriumi M.. Jos darbo laikas nuo 10.00 val. iki 22.00 val. Darbo sutarties dar nėra pasirašiusi. Apmokymų sutarties taip pat dar nėra pasirašiusi. 2013-06-16 gamino kebabus ir juos pardavinėjo klientams, taip pat pjaustė mėsą, tvarkėsi ir pardavinėjo bulvytes. 2013-07-01 paaiškinime ji nurodė, jog darbo sutartį su UAB „A.“ direktoriumi M. G. pasirašė 2013-06-17. 2013-06-06 Darbo sutartyje Nr. 037, savo parašą padėjo 2013-06-17 (b.l. 9, 10).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-06-27 rašto nustatyta, jog Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis draudėjas UAB „A.“ (Juridinių asmenų registro kodas 302250443) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2013-06-10, 11 val. 04 min. pateikė 2013-06-07 1-SD pranešimą Nr. 0607/01, pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, apie apdraustosios E. D. (gim. 1994-05-13) valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2013-06-07 (b.l. 12).

Iš 2013-06-06 darbo sutarties Nr. 0137 nustatyta, jog tarp UAB „A.“ direktoriaus M. G. ir E. D. pasirašyta darbo sutartis, kurioje nurodyta, jog E. D. priimama dirbti pardavėja UAB „A.“, (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, jog darbo sutartis įsigalioja nuo 2013-06-06, o darbuotoja pradės dirbti nuo 2013-06-07 (b.l. 17-20).

Iš E. D. 2013-06-06 prašymo nustatyta, jog ji 2013-06-06 UAB „A.“ direktoriui pateikė prašymą priimti ją į darbą (b.l. 21).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. įtvirtinantis darbo sutarties sąvoką, nustato esminius darbo sutarties požymius, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai ir darbdavio įsipareigojimas suteikti sutartyje nustatytą darbą, mokėti aptartą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.). Nors M. G. nurodė, jog darbo sutartį buvo paruošęs 2013-06-06, tačiau E. D. savo paaiškinimuose nurodė, jog 2013-06-06 datos darbo sutartį pasirašė tik 2013-06-17, pažymėtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys, nesant sudarytos darbo sutarties neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Taip pat pažymėtina, kad ATPK 41³ str. nustatytas pažeidimas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, iš kurių viena – kai darbas dirbamas nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2012 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1232 redakcija) 25.1. punktu, <...> Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Motyvuojamoji dalis

M. G. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta jo bei E. D. paaiškinimais, UAB „A.“ 2013 m. birželio mėnesio tabeliu, iš kurio matyti, jog E. D. dirbo 2013-06-08. Tuo tarpu apie E. D. darbo pradžią UAB „A.“ VSDFV teritoriniam skyriui pranešė 2013 m. birželio 10 d., kur taip pat buvo nurodyta, jog ji UAB „A.“ pradėjo dirbti nuo 2013-06-07 (b.l. 12). Vadovaujantis Nuostatų 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turėjo būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. G. padarė ATP protokole nurodytą pažeidimą, t.y. leido jo vadovaujamoje bendrovėje nelegaliai dirbti (nesudarius laiku rašytinės darbo sutarties ir nustatytu laiku nepranešus apie asmens įdarbinimą VSDFV) pardavėjai – kebabų kepėjai E. D.. Tokiais veiksmais M. G. padarė administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 2 d.

M. G. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Individualizuodamas skiriamas nuobaudas, teismas taip pat nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatyta, kad M. G. būtų siekęs išvengti administracinės atsakomybės. Pirminiuose savo paaiškinimuose pripažino, jog nors darbo sutartis ir buvo paruošta laiku, tačiau ji laiku nebuvo pasirašyta. Taip pat pripažino, jog dėl klaidos apie įdarbinimą laiku nebuvo pranešta A. M. G. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Taikydamas šio įstatymo nuostatas, teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. G., įkurdamas UAB „A.“ sukūrė 12 naujų darbo vietų ir moka valstybei nustatytus mokesčius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie E. D. įdarbinimą Sodrai buvo pranešta 2013-06-10, t.y. dar iki atlikto patikrinimo. Minėti duomenys leidžia teismui teigti, kad M. G. nesistengė piktybiškai nuslėpti E. D. priėmimo į bendrovę dirbti pardavėja – kebabų kepėja fakto, tačiau neužtikrino, jog laiku būtų pasirašyta darbo sutartis ir apie jos įdarbinimą būtų tinkamai ir laiku pranešta VSDFV. Teismo vertinimu, ATPK 41³ str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 10 000 Lt bauda – šiuo atveju būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga M. G. padaryto pažeidimo pavojingumui.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (M. G. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti M. G., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, skiriant mažesnę baudą nei ATPK 41³ str. 2 d. sankcijoje nustatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 2 d., dėl nelegaliai dirbusios E. D.. Taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir jį nubausti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda.

Išaiškinti M. G., kad skirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6401.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.