Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (pirmininkaujanti) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4862-918/2012 pagal ieškovų R. K., R. K. ir R. K. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl gyvenamųjų patalpų išbraukimo iš savivaldybės tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašo ir įpareigojimo sudaryti savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovams R. K., R. K. ir R. K. dėl iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad klausimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu tuo metu, kai nutrūko darbo (tarnybos) santykiai, t.y. 1998-06-15. LR civilinio kodekso 6.620 straipsnis numato, jog pasibaigus darbo sutarčiai (tarnybai), darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų kartu su gyvenančiais šeimos nariais. Neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų fiziniai asmenys iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės nutarime Nr. 878, 14 punkte numatyta, kad pasibaigus darbo sutarčiai (tarnybai), darbuotojas (tarnautojas), kuriam nustatytąja tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikelti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų kartu su ten gyvenančiais šeimos nariais. Neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų asmenys iškeldinami teismine tvarka ir jiems nesuteikiama kita gyvenamoji patalpa.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010-05-18 nutartyje civ. byla Nr. 3K-3-221/2010 konstatavo, jog kvalifikuojant tarnybinės gyvenamosios patalpos naudojimosi santykius turi būti remiamasi tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo metu galiojusiais įstatymais, kurių pagrindu susiformavo ginčo santykiai. Iki 1998 m. liepos 1 d. naudojimąsi tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis reglamentavo Butų kodeksas (netekęs galios 1998 m. liepos 1 d.) bei 1964 m. CK 30 skirsnis (įsigaliojęs 1992 m. ir galiojęs iki 2001 m. liepos 1 d.). Pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki 2000 m. CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios, nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, įgyvendinamos jam įsigaliojus. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad, jeigu prievoliniai teisiniai santykiai atsirado iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad jei šalių sutartyje nereglamentuojamos nuomininko teisės ar garantijos dėl kitos gyvenamosios patalpos suteikimo iškeldinimo atveju, tai turi būti taikomos iškeldinimo metu galiojančios ir šalių santykiams taikytinos įstatymų nuostatos. Šiuose dokumentuose esančios nuorodos į CK, o ne į Butų kodeksą sudaro pagrindą išvadai, kad tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuojami pagal CK nuostatas.

1999-01-05 su ieškovu R. K. sudarytoje gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinės sutarties 7 punkte nurodyta, jog sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka. Minėtoje nuomos sutartyje nebuvo aptarta sąlygų bei Kauno miesto savivaldybė neįsipareigojo suteikti ieškovo šeimai kitos gyvenamosios patalpos iškeldinimo atveju, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nuomotojas turi teisę iškeldinti nuomininką ir jo šeimos narius tik suteikiant kitas gyventąsias patalpos, kadangi Butų kodekso 105 straipsnio 1 dalies 6 punktas suteikė ieškovams teisinę apsaugą.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog ieškinys ir priešieškinis šioje byloje atmesti. Tokiu teismo sprendimu neatsakyta nei į ieškovo pareikštą reikalavimą, nei į atsakovų pareikštą priešieškinį reikalavimą. Skundžiama sprendimas yra neaiškus ir dviprasmiškas, nes šalių ginčas dėl teisės iš esmės šioje byloje nėra išspręstas, t.y. ieškovo pareikštas reikalavimas ir atsakovų pareikštas priešinis reikalavimas yra atmesti, todėl teisinis šalių ginčas tebelieka.

Suteikiant butą ir nutrūkstant tarnybos (darbo) santykiams, galiojo norminiai aktai draudžiantys iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų iškeldinti nesuteikiant kito gyvenamojo ploto asmenis, išdirbusius vienoje sistemoje (darbovietėje) daugiau kaip 10 metų (Butų kodekso 105 str. 6p.), pensininkai (1964 m. CK 363 str. 3p., LR Vyriausybės 1991 11 29d. nutarimu Nr. 495 patvirtintų Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo, apskaitos ir naudojimo taisyklių 13.4.punktas). Ieškovui ir jo šeimai galioja minėtais norminiais aktais nustatytos teisinės garantijos. Garantijų apimtis nustatoma vadovaujantis tais teisės aktais, kurie galiojo teisinių santykių atsiradimo metu – patalpų suteikimo 1990 metais, pensinio amžiaus suėjimo – 1998 06 15 d. Teisinės garantijos esmė ta, kad pagal galiojusią teisinę reglamentaciją, asmenys išdirbę vienoje darbovietėje daugiau kaip 10 metų, sulaukę pensinio amžiaus, negali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

Kučinskams gyventi tarnybinėse gyvenamosiose patalpose nebepriklausytų, tačiau dėl nustatytų teisinių garantijų jie negali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Reikėtų laikyti, kad tarp Kučinskų ir savivaldybės tarybos po 1998 06 15 (R. K. išėjimo į pensiją) susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini tik kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Tokia praktika suformuota LAT civ. byloje Nr. 3K-3-215/2009, teismas konstatavo, jeigu tarnybinę gyvenamąją patalpą juridinis asmuo suteikia ne savo darbuotojui (t.y. suteikia tokiam asmeniui, kuriam tarnybinės gyvenamosios patalpos negali būti suteiktos) ir jie sudaro tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tai atsiradę teisiniai santykiai kvalifikuotini tik kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisiniais santykiai, o ne kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Šio LAT sprendimo analogija taikytina ir teisiniams santykiams susiklosčiusiems tarp ieškovų ir atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje keliamas klausimas dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykių reglamentavimo ir jų kvalifikavimo pagal Butų kodekso ar pagal CK normas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatymų pagrindu atsirandančių teisių ir pareigų pobūdį lemia jų atsiradimo metu galiojančios teisės normos. Laikui bėgant teisės normos keičiasi ir naujai priimta teisės norma paprastai neturi grįžtamosios galios, t. y. negalioja atgaline tvarka. Tačiau teisės normų kaita negali turėti įtakos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šių aktų įsigaliojimo. Teisės normos, panaikinančios ankstesniąją, įsigaliojimas reiškia, kad panaikinta norma nebegalioja į ateitį, tačiau nereiškia, kad išnyksta civilinės teisės ir pareigos, įgytos ankstesnės normos pagrindu ir joje nustatytomis sąlygomis. Teismai privalo šias teises pripažinti ir ginti nuo pažeidimų teisių atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu. Pagal šią taisyklę ginamos tik tos teisės, kurios jau buvo įgytos netekusio galios teisės akto pagrindu. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nepagrįstai vadovavosi teisniu reglamentavimu, galiojusiu tuo metu, kai nutrūko darbo santykiai – atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantas savo pozicijai, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikomos ne Butų kodekso, bet CK 6.620 straipsnio nuostatos nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2010. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Teisės taikymo taisyklių taikymas, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų teisės normos taikymą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2011). Nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateiktomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Ieškovas R. K. 1983-03-21 - 1998-06-15 laikotarpiu dirbo vidaus reikalų ministerijos sistemoje (b.l. 9-10). Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990-03-23 sprendimu Nr. 39 ieškovui ir jo 4 asmenų šeimai buvo suteiktas 3 kambarių 70,70 kv. m ploto tarnybinis butas (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-17), šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Gyvenamosios patalpos orderis Nr. 170 (b.l. 12). 1998-06-15 ieškovas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje atleistas dėl amžiaus, jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b.l. 11). Pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 105 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų negalėjo būti iškeldinami asmenys, ne mažiau kaip 10 metų išdirbę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurios suteikė jiems tarnybinę gyvenamąją patalpą. Taigi šiuo atveju svarbu ar galiojant nurodytam Butų kodekso 105 straipsnio 1 dalies 6 punktui, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d. ieškovas R. K. įgijo teisę būti iškeldinamas iš tarnybinės gyvenamosios patalpos tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, t. y. ar iki 1998 m. liepos 1 d. jis buvo ne mažiau kaip dešimt metų išdirbę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kuri suteikė jam tarnybinę gyvenamąją patalpą. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad ieškovas iki nustojant galioti Butų kodeksui Vidaus reikalų ministerijos sistemoje buvo išdirbęs daugiau nei 15 metų, t.y. ieškovas įgijo socialinę garantiją, kad nebus iškeldintinas iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinta, kad, Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (1, 2 dalys). Todėl 2001 m. CK šeštosios knygos XXXI skyriaus trečiojo skirsnio normos nagrinėjamo ginčo atveju netaikomos, nes civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kildinama atsakovės teisinė apsauga, atsirado iki 2001 m. CK įsigaliojimo. 1964 m. CK 363 straipsnio 3 punkte buvo įtvirtinta garantija, nustatanti teisinę apsaugą asmeniui - pensinio amžiaus sulaukusiam tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkui. Garantijos esmė buvo ta, kad pagal galiojusią teisinę reglamentaciją toks asmuo negali būti iškeldintas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Šios teisės normos galiojimo metu, t. y. sulaukęs pensinio amžiaus ieškovas įgijo minėto pobūdžio teisinę apsaugą, kuri pakeistais įstatymais nebuvo panaikinta. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad 1999-01-05 su ieškovu R. K. sudarytoje gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinės sutarties 7 punkte nurodyta, jog sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka. Tačiau nepagrįstai teigiama, jog tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos CK 6.620 straipsnio nuostatos. Kaip jau buvo minėta, ginčo santykiams CK 6.620 straipsnio nuostatos netaikytinos. Ši sutarties nuostata aiškintina kaip reiškianti nuorodą ne į CK 6.620 straipsnį, bet į 1964 m. CK 363 straipsnio 3 punktą. Taigi, nepaisant to, kad nuomos sutartyje nebuvo aptarta sąlygų bei Kauno miesto savivaldybė neįsipareigojo suteikti ieškovo šeimai kitos gyvenamosios patalpos iškeldinimo atveju, garantiją nebūti iškeldintam iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos ieškovas ir po nuomos sutarties sudarymo išlaikė 1964 m. CK 363 str. 3 p. pagrindu.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismo sprendimu neatsakyta nei į ieškovo pareikštą reikalavimą, nei į atsakovų pareikštą priešieškinio reikalavimą. Apelianto nuomone, skundžiamas sprendimas yra neaiškus ir dviprasmiškas, nes šalių ginčas dėl teisės iš esmės šioje byloje nėra išspręstas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Proceso teisės normos teismą įpareigoja priimamą procesinį sprendimą tinkamai motyvuoti, sprendimo išvadas pagrindžiant įrodymais bei įstatymais ir kitais teisės aktais bei teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Nurodyti imperatyvieji įstatymo reikalavimai, keliami teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamajai daliai, reiškia, kad kiekvienoje byloje teismo procesiniai dokumentai turi būti priimami laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo įstatyme nustatytų reikalavimų. CPK 259 straipsnyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Galutinis teismo sprendimas priimamas, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 263 straipsnis). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiai atsakė tiek į ieškovų tiek į atsakovo teisnius argumentus ir nustatyta tvarka konstatavo reikšmingas bylos išnagrinėjimui aplinkybes, identifikavo ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį ir byloje taikytinas šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, atskleidė bylos esmę ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra, todėl apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovui priteistina 500 Lt atstovavimo išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (111106319) priteisti ieškovui R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.