- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- I-2019-790/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00650-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
N. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodo, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN ir laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. nebuvo tinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis, t. y. jam nebuvo išduodama dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, nagų žirklutės. Dėl minėtų higienos priemonių išdavimo pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi žodžiu į Vilniaus PN administraciją, tačiau prašymai nebuvo tenkinami, motyvuojant tuo, kad laisvės atėmimo vietos administracijai nėra numatyta pareiga aprūpinti šiomis higienos priemonėmis nuteistuosius – pagal ginčo laikotarpiu galiojusias aprūpinimo normas, pareiškėjo nurodytos higienos priemonės buvo išduodamos tik suimtiesiems. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju neturėjo būti atsižvelgiama į jo statusą (nuteistasis), nes tiek suimtieji, tiek ir nuteistieji asmenys yra išlaikomi valstybės. Pareiškėjas negalėjo pats apsirūpinti minėtomis higienos priemonėmis dėl to, kad beveik visą ginčui aktualų laikotarpį jo asmeninės sąskaitos buvo areštuotos antstolio. Todėl negavęs higienos priemonių iš valstybės, jis negalėjo išsivalyti dantų, nusiskusti. Dėl nurodytų aplinkybių buvo pažemintas jo orumas, jis jautėsi diskriminuojamas suimtųjų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepimu į skundą (b. l. 93–96) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., skundas pateiktas 2018 m. vasario 19 d. Vadinasi, pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Atsižvelgdamas į tai, atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimus atmesti. Atsakovės atstovas pažymi, kad vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusia Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Norma), redakcija, dantų šepetėlis, dantų pasta bei skutimosi peiliukai turėjo būti išduodami tik suimtiesiems asmenims, šių higienos priemonių išdavimas nuteistiesiems nebuvo numatytas. Pareiškėjas Vilniaus PN atliko laisvės atėmimo bausmę, jo statusas – nuteistasis, todėl Vilniaus PN pareigūnai negalėjo išduoti pareiškėjui jo prašomų išduoti higienos priemonių ir neturėjo teisės plečiamai aiškinti galiojusioje Normoje nustatyto išduodamų daiktų sąrašo. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui, kaip ir visiems nuteistiesiems, buvo išduodamos Normoje nurodytos higienos priemonės. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareikštų reikalavimų atžvilgiu neturėtų būti taikomas senaties terminas, kadangi pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio ir jo vertinimui neturi įtakos tai, kada konkrečiai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Paaiškino, kad kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo 2018 m., nes nuo 2017 m. ir vėl atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, ir turi daugiau laisvo laiko argumentuotam skundui parengti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, laisvės atėmimo bausmės atlikimo Vilniaus PN laikotarpiu neaprūpinus jo būtinomis higienos priemonėmis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuri atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018 m. vasario 19 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo priteisti žalos atlyginimą už neaprūpinimą higienos priemonėmis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo arba turėjo sužinoti būtent tą dieną, kurią jis nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis, nors, jo įsitikinimu, turėjo būti aprūpintas. Pagal Normą, dantų pasta, dantų šepetėlis ir vienkartiniai skustuvai turėjo būti išduodami suimtiesiems kas mėnesį. Taigi, teisė į ieškinį atsirado būtent pareiškėjo nurodytu laisvės atėmimo laikotarpiu, kai jis kas mėnesį turėjo būti aprūpinamas higienos priemonėmis. Pareiškėjas pateikė skundą 2018 m. vasario 19 d., po 2015 m. sausio 1 d. praėjus daugiau kaip 3 metams, todėl praleido CK nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sąlygojančių galimybę kaip ieškinio senaties pradžią vertinti ne pažeidimų atsiradimo dieną, bet kitą, galimai vėlesnį, laikotarpį, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas apie galimą jo teisių pažeidimą sužinojo nuo šių pažeidimų atsiradimo dienos ir kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.
Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1520-520). Klausimas, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).
Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu neprašė teismo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino ir nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teismui atnaujinti praleistą senaties terminą savo iniciatyva. Priešingai, teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog po skunde nurodytų įvykių buvo paleistas į laisvę, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui nebuvo apribota ar apsunkinta galimybė kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir šią teisę jis galėjo realizuoti nepraleisdamas ieškinio senaties termino. Teismo posėdžio metu pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad nusprendė kreiptis į teismą 2018 m., kadangi nuo 2017 m. ir vėl atlieka laisvės atėmimo bausmę ir turi daugiau laisvo laiko, taip pat nelaikytina objektyvia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. M. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.