Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui O. R. ir jos gynėjai advokatei Deimantei Drąsutavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo O. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato bei perduota laiduotojos V. G. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla dėl O. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukta.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, O. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerių) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. birželio 27 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1-3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, O. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, Lietuvos Respublikos naudai konfiskuojant O. R. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „RENAULT MODUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės O. R. skirtos baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, taikymo terminu, motyvuojant, jog O. R. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų ir taip sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių ir savo pačios sveikatai ar net gyvybei, be to, su O. R. automobilyje vyko dvi nepilnametės, kurioms taip pat buvo kilęs realus pavojus. Pabrėžiama, kad nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas O. R. buvo neišvengiama būtinybė, o, priešingai, iš jos paaiškinimų matyti, jog automobilio vairavimas būnant neblaiviai buvo sąlygotas išimtinai asmeninių jos poreikių.

4. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, kadangi O. R. pirmosios instancijos teismo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, ji nepatyrė iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jai nepaskirta bausmė, neatsirado teistumas. Teismas O. R. skyrė minimalų BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, tačiau tokio sprendimo tinkamai nemotyvavo, nurodydamas, kad toks terminas yra adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste. Prokuroras pabrėžia, kad nors teismas pats nurodė, jog tokie O. R. veiksmai kėlė itin didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, paskirtu minimaliu baudžiamosios poveikio priemonės terminu teismas prieštaravo ne tik nuosprendyje minimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, bet ir savo paties motyvams.

5. Remdamasis suformuota kasacinio teismo praktika, prokuroras nurodo, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties bei formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Taigi taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

6. Prokuroro teigimu, O. R. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra akivaizdžiai neproporcingas jos padarytai nusikalstamai veikai ir dėl to yra pažeidžiamas teisingumo principas. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismo sprendimas priimtas neįvertinus, kad O. R. buvo nustatytas 3,73 promilių (sunkus) girtumo laipsnis, kad neblaivi ji buvo sulaikyta šeštadienį, 17.04 val. – laiku, kai žmonių ir automobilių eismas mieste įprastai būna padidėjęs. Atkreipiamas dėmesys, kad O. R. ne tik vairavo transporto priemonę neblaivi, bet ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę. Šių aplinkybių visuma rodo O. R. lengvabūdišką ir visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, savo ir kitų saugumą. Taigi minimalaus termino uždrausti O. R. vairuoti kelių transporto priemones nustatymas ne tik nukryptų nuo teismų praktikos, tačiau ir pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus.

8. Gynėjos nuomone, apeliaciniame skunde reiškiamas reikalavimas pakeisti nuosprendžio dalį, prašant nustatyti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise terminą, kuris siektų baudžiamajame įstatyme numatytą vidurkį, yra akivaizdus neteisėtas veikimas. Toks manymas yra grindžiamas tuo, jog bylos nagrinėjimo metu prokurorė padarė išvadą, jog O. R. padarytai nusikalstamai veikai proporcinga ir teisinga būtų paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones, kurių viena – uždrausti O. R. naudotis specialia teise vienerius metus, tačiau ši pozicija po priimto skundžiamo nuosprendžio pasikeitė ir imta teigti, jog O. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga ir neteisinga.

12. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog O. R. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino poelgį ir pateikė įtikinamas aplinkybes, kurios galėjo prisidėti prie to, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino O. R. charakterizuojančias aplinkybes ir dėl to sprendė, jog nusikalstama veika iš esmės buvo padaryta atsitiktinai ir tikėtina, dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių. Atsiliepime pažymima, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog prokurorės siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra adekvatus ir proporcingas.

13. Pabrėžiama ir tai, kad O. R. be aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės buvo paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuoti transporto priemonę „RENAULT MODUS“, taigi teismas sprendė, kad baudžiamiesiems auklėjamiesiems tikslams pasiekti yra reikalinga paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones. Dėl to gynėja nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad O. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas pažeidžia teisingumo principą.

14. Gynėjos nuomone, teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, įvertino ne tik objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet ir visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką, kilusius padarinius, O. R. kaltės laipsnį ir asmenybę, ir pagrįstai padarė išvadą, kad prokurorės siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, priimto nuosprendžio motyvai neprieštarauja nei patys sau, nei kasacinio teismo jurisprudencijai.

15. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde pateiktas baudžiamojo poveikio priemonės palyginimas su administracinės atsakomybės taikymu neblaiviems vairuotojams ir jiems skiriamomis nuobaudomis teismų praktikoje laikomas netinkamu dėl skirtingų tokių poveikio priemonių taikymo pagrindų ir tikslų, kurie neleidžia sugretinti šių dviejų kategorijų.

17. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo O. R. ir jos gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

18. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl O. R., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, termino.

19. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirtos priemonės turi būti proporcingas padarytos veikos pavojingumui, o taip pat ir kaltinamojo asmenybei. Akivaizdu, kad atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, t. y. kaltininko pataisymo bei galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pilnamečiam asmeniui, kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir uždraudimą naudotis specialia teise.

20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo O. R. nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminas yra aiškiai neproporcingas bei neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir neatitinka teisingumo bei protingumo principų.

Dėl O. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino

21. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu O. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų terminui. Apeliaciniu skundu yra prašoma šį terminą padidinti iki 3 (trejų) metų termino.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, netinkamai pritaikė BK 68 straipsnį ir O. R. nustatė per trumpą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

23. BK 68 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę (žr. pvz., kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas – jos iškvėptame ore nustatyta 3,73 promilės etilo alkoholio. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kiekis daugiau nei du kartus viršija ribą, nuo kurios asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė.

25. O. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ji būdama neblaivi važiavo automobiliu 2021 m. birželio 26 d., t. y. šeštadienį, 17.04 val., kai žmonių ir automobilių eismas mieste įprastu atveju yra padidėjęs, taip keldama padidintą pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Be to, O. R. neblaiviai vairuojant automobilį, jame buvo O. R. nepilnametė dukra bei kitos šeimos nepilnametė dukra, t. y. O. R., vairuodama automobilį neblaivi, kėlė pavojų dviejų nepilnamečių vaikų sveikatai ir gyvybei. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad išvažiuodama iš stovėjimo vietos neblaivi O. R. kliudė šalia stovėjusį automobilį „Subaru Outback“, kuris priklauso R. S. – šio įvykio metu nežymiai apgadinti abu automobiliai. Aptariamais veiksmais O. R. kėlė itin realų ir didelį pavojų savo pačios ir kitų eismo dalyvių saugumui ar net gyvybei bei sukėlė minėtą eismo įvykį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad yra tikslinga uždrausti O. R. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamosiose bylose, kuriose be kitų aplinkybių nustatyta tai, jog kaltininkas sukėlė eismo įvykį, uždraudimo naudotis specialia teise terminas paprastai yra nustatomas artimesnis vidurkiui (žr. pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-693/2018; 2K-122-699/2018 ir kt.).

26. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju O. R. iš esmės nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų – ji yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jai nustatytas laidavimo terminas lygus minimaliam vienerių metų terminui pagal BK 40 straipsnio 4 dalį, kuris O. R. paskirtas be užstato. O. R. paskirtos dvi anksčiau minėtos baudžiamojo poveikio priemonės. Aktualu, jog skundu ginčijamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminas nustatytas minimaliam vienerių metų terminui. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro pozicija, jog paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė yra per švelni ir nepakankamai efektyvi, siekiant paveikti O. R. laikytis įstatymų normų ir daugiau nebenusikalsti, taigi, nustačius minimalų uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nebūtų pasiektas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevencinis tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

27. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išsamiai ir visapusiškai aptartos O. R. asmenybę iš esmės teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (kurioms teisėjų kolegija pritaria), tačiau šiuo atveju akivaizdu, jog būtina įvertinti ir kitas padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos įtariamosios apklausos protokolo, O. R. 2021 m. birželio 26 d. neblaivi sėdo vairuoti transporto priemonę, norėdama nuvežti savo dukrą bei jos draugę (kaip minėta, taip rizikuodama savo ir kitos šeimos vaiko sveikata ar gyvybe) į greitojo maisto užkandinę „Hesburger“, t. y. dėl išimtinai asmeninių savo poreikių. O. R. kelionės tikslą galėjo pasiekti pasinaudodama viešuoju transportu arba pavėžėjimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, tačiau to nepadarė. Tokios aplinkybės, be anksčiau jau aptartų veikos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių, rodo didesnį O. R. lengvabūdiškumą ir neatsakingumą. Nors į tai dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, siekiant užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, taip pat tam, kad per atitinkamą laikotarpį asmuo negalėtų tokios teisės įgyti, tačiau nemotyvuotai paskyrė pernelyg trumpą, o kartu ir neproporcingą padarytam nusikaltimui baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

28. O. R. savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, dėl ko akivaizdžiai buvo susilpnėję: jos reakcija į aplinką, atliekami veiksmai ir koordinacija, veiksmai kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių, todėl didesnės nei minimali trukmės specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti O. R. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, tuo tarpu priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

29. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trejų) metų terminui ir taikyti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą vidurkį. Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir charakterizuojančių O. R. asmenybę, visuma leidžia pagrįstai manyti, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamųjų poveikio priemonių paskirtis ir prevenciniai tikslai bus pasiekti paskyrus kiek mažesnį nei vidurkis – 2 (dviejų) metų terminą. Šį sprendimą pagrindžia ir tai, kad, vadovaujantis baudžiamosios bylos duomenimis, O. R. yra neteista, o administracine tvarka per paskutinius penkerius metus yra bausta tik vieną kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro apeliacinio skundo tenkinimas pilna apimtimi ir baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas 3 (trejų) metų terminui būtų pernelyg griežtas ir nepagrįstai varžytų O. R. teises labiau, negu tai būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti.

30. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo, asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, išteisintojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jų skundą. Apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais, be kita ko, turi teisę paduoti ir prokuroras (BPK 312 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju aukštesnysis prokuroras pasinaudojo įstatymų jam suteikta teise, apeliacinės instancijos teismui apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų.

31. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 68 straipsnį ir paskyrė aiškiai per švelnią ir neadekvačią padarytam nusikaltimui baudžiamojo poveikio priemonę, dėl ko yra realus teisinis pagrindas sutikti su pateiktu apeliaciniu skundu. Remiantis aukščiau išvardintu, skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendis yra keičiamas dalyje dėl BK 68 straipsnio taikymo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį pakeisti, o būtent, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, O. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 27 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.