- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-1750-343/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17859-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- M. B.
- Advokatai
- Renata Narbutienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2111-192/2010 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 3-5, t. 1) ieškovė prašė iš atsakovo ieškovės ir atsakovo nepilnametei dukrai 2003m. gegužės 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį - 150 Lt - pakeisti, priteisiant dukrai iki pilnametystės iš atsakovo po 550 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog atsakovo mokamos 150 Lt per mėnesį sumos nepakanka. Šią aplinkybę pripažino ir pats atsakovas, kuris 2008 m. mokėjo dukrai po 350 Lt per mėnesį, tačiau nuo 2009 m. birželio mėnesio išlaikymo sumą sumažino iki teismo priteistos. Ieškovė nurodė per mėnesį gaunanti 1 500 Lt, iš šios sumos užtikrinanti dukrai gyvenamąją patalpą, mokanti komunalinius mokesčius, 200 Lt per mėnesį gyvybės draudimo įmoką. Ieškovė taip pat akcentavo, jog dukrai yra diagnozuotas stuburo iškrypimas dėl nevienodo ilgio kojų, jai būtina speciali avalynė, baseinas ir masažai, dėl trumparegystės būtina gerti vitaminus. Tuo tarpu atsakovas turi gerą darbą, neturi jokių kitų išlaikytinių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 36-41, t. 1) atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė savo iniciatyva teikęs 350 Lt išlaikymą, nes manęs, jog 700 Lt per mėnesį vaikui yra pakankama suma. Didesnio išlaikymo sumą nurodo sumažinęs dėl to, jog ieškovė atsisakė jam teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą. Abejones dėl išlaikymui skiriamų pinigų panaudojimo atsakovui kelia ir tai, kaip dukra rengiama. Be to, ieškovė nemini ir aplinkybės, jog dukra dažnai atostogas praleidžia pas atsakovo motiną ar kartu su atsakovu, o už tą laiką atsakovas taip pat moka išlaikymą, atsakovas savo iniciatyva perka dukrai įvairius daiktus. Atsakovas akcentuoja ir tai, jog jis neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurį laiką negauna darbo užmokesčio, tuo tarpu ieškovė dalį pajamų gauna neoficialiai. Pastarąją aplinkybę patvirtina tai, jog iš savo nurodomos algos ji neturėtų jokių galimybių pirkti prabangos prekes, kasmet vykti atostogauti į užsienį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu (b.l. 12-14, t. 2) ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė 2003 m. gegužės 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį jį padidindamas iki 400 Lt per mėnesį, priteisė iš atsakovo 600 Lt ieškovės patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti, priteisė iš atsakovo valstybei 90 Lt bylinėjimosi išlaidoms, 20,30 Lt pašto išlaidoms atlyginti. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustatė 800Lt sumą, būtiną šalių nepilnametei dukrai išlaikyti, nurodydamas, jog mažesnė suma neatitiktų vaiko poreikių. Įvertinęs tėvų turtinę padėtį teismas konstatavo, kad ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra 1 500 Lt, ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų, tuo tarpu atsakovas, nors pastaruoju metu ir yra registruotas bedarbiu, yra uždarosios akcinės bendrovės akcininkas ir valdybos narys, darbo netekimo metu sąskaitoje turėjo didelę pinigų sumą, todėl turi galimybę lygiomis dalimis su ieškove prisidėti prie dukters išlaikymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 15-18, t. 2) atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti, išlaikymo dydį sumažinti iki 200 Lt per mėnesį. Atsakovas nurodo, kad priteista išlaikymo suma viršija objektyvias atsakovo galimybes, teismo sprendime nurodyta pinigų suma, kuria neva disponavo atsakovas, jam nepriklausė. Tai buvo atsakovo motinos pinigai, kuriuos jis pastarajai ir grąžino. Aplinkybė, jog atsakovas yra uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, savaime nereiškia, jog jis gaus iš vykdomos veiklos pajamų. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog teismo priteistos sumos mokėjimas apribos jo galimybes visavertiškai bendrauti su dukra, kadangi vykdamas pas dukrą bent du kartus per mėnesį, susitikimo metu ją visur vesdamasis, jis taip pat patiria išlaidų. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl dukters sveikatos būklės patirianti papildomų išlaidų, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė dukters sveikatos priežiūrai išleidžia vidutiniškai apie 15 Lt per mėnesį. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog ieškovės pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai tepatvirtina patį išlaidų faktą, tačiau neleidžia vienareikšmiškai spręsti dėl to, kam įsigyti daiktai ar maisto produktai naudojami, nes su dukra kartu gyvena ieškovė ir jos sugyventinis. Teismų praktika, kuria vadovavosi teismas nustatydamas išlaikymui būtiną sumą, suformuota 2006 m., t.y. ekonominio pakilimo metu, todėl esant ekonominiam sunkmečiui neatitinka situacijos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 32-35, t. 2) ieškovė prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodo, kad turtinė šalių padėtis yra panaši, atsakovo siūlomas skirti išlaikymas yra nepakankamas, visų išlaidas pagrindžiančių dokumentų ieškovė, atsakovui savanoriškai teikiant didesnį išlaikymą, nerinko, todėl neturėjo galimybės jų pateikti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laiką, todėl pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.). Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinio vaiko poreikius, tačiau atsižvelgiant į tai, jog bendruoju atveju, šalims neįrodinėjant specialių vaiko poreikių, minimali augančiam vaikui išlaikyti būtina suma tik didėja, pragyvenimui būtinų išlaidų lygis per pastaruosius metus taip pat kilo, akivaizdu, jog nei atsakovo mokama išlaikymo vaikui suma, nei suma, kurią mokėti apeliaciniame skunde atsakovas nurodo sutinkantis, neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismų praktikoje dažnai taikoma analogija su CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 1.8 str. 1 d.), kuri lygi 800 Lt. Atmestinas atsakovo argumentas, jog tokia teismų praktika buvo suformuluota ekonominio pakilimo metu, todėl dabar negali būti taikoma, kadangi ji yra susieta su objektyviu dydžiu - minimalia mėnesine alga, kuri net ir sudėtingesniu ekonominiu laikotarpiu nebuvo sumažinta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ekonominis sunkmetis gali įtakoti tėvų galimybes teikti didesnį ar mažesnį išlaikymą vaikui, bet ne vaiko poreikius, kadangi pragyvenimo lygis, t.y. būtinųjų išlaidų, susijusių su būsto išlaikymu, maisto produktų ir drabužių įsigijimu, dydis, dėl sunkmečio nesumažėjo. Akcentuotina ir tai, jog, savo noru kurį laiką teikdamas didesnį išlaikymą, atsakovas pripažino, kad ankstesniu teismo procesiniu sprendimu priteista suma yra per maža. Šią aplinkybę atsakovas patvirtino ir teismo proceso metu, nurodydamas, jog pagrįsta jis laikė 700 Lt išlaikymo sumą, dalintiną abiem tėvams ir nurodė, jog didesnę sumą mokėti nustojo ne dėl pasikeitusios pozicijos vaiko poreikių atžvilgiu, bet dėl abejonių skiriamų lėšų panaudojimo klausimais. Pastaroji aplinkybė gali būti pagrindu išieškoti ne pagal paskirtį naudojamas lėšas iš ieškovės (CK 3.203 str. 2 d.) ar nušalinti ieškovę nuo vaiko turto tvarkymo uzufrukto teise (CK 3.191 str. 1 d. 4 p.), tačiau nelaikytina pagrindu vaiko poreikių dydžiui kvestionuoti. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė neįrodė jos patirtų išlaidų dydžio pagrįstumo, kadangi, iš vienos pusės, byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus, t.y. specialius poreikius, kurie dėl per mažos atsakovo teikiamos išlaikymo sumos galėjo likti netenkinami, dėl ko ieškovė gali neturėti galimybių savo patirtomis išlaidomis pagrįsti jų būtinumą, iš kitos pusės, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsakovui savo noru kurį laiką teikus didesnį išlaikymą, ji neturėjo pagrindo abejoti atsakovo geranoriškumu ir kaupti išlaidas patvirtinančių įrodymų. Be to, specialiais poreikiais ir su jais susijusiomis išlaidomis gali būti grindžiama didesnė, nei įprasta išlaikymo suma. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ir taip sumažino, lyginant su tuo, ko prašė ieškovė, tiek vaiko poreikių dydį, tiek iš atsakovo priteistiną išlaikymo sumą, nustatė 800 Lt per mėnesį išlaikymo dydį, kuris pats savaime negali būti vertinamas kaip didelis, todėl atsakovo reikalavimas ir šią sumą pagrįsti specialiais vaiko poreikiais laikytinas nepagrįstu. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikiams tenkinti būtina suma - 800 Lt per mėnesį - yra pagrįsta. Ši aplinkybė pati savaime vertintina kaip pakankamas pagrindas kiekvieno iš tėvų teiktinoms išlaikymo sumoms peržiūrėti. Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui, akcentuotina tai, jog ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 1500 Lt. Nors atsakovo pajamos ir yra mažesnės nei ieškovės, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų savo argumentui, jog darbo santykių nutraukimo metu banke laikytas lėšas jis pervedė savo motinai ir motinos globotinei, taip grąžindamas skolą, o ne siekdamas išvengti savo finansinių įsipareigojimų kitiems asmenims vykdymo, jog tokia skola realiai egzistavo, pagrįsti. Aplinkybė, jog atsakovas su kitais asmenimis įsteigė uždarąją akcinę bendrovę, patvirtina jo investicijas į naujai pradėtą veiklą. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog atsakovas, dėl jo paties nenurodomų priežasčių, būdamas darbingas ir neturėdamas sveikatos sutrikimų, bedarbio statusą turi ir jokių su darbo santykiais susijusių pajamų negauna ilgą laiką, o tai kelia abejonių atsakovo pastangų susirasti darbą pakankamumu ir jo elgesio adekvatumu susiklosčiusiai situacijai, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog mažinti atsakovo dalį nepilnamečio vaiko išlaikyme, lyginant su ieškovės teikiama išlaikymo suma, nėra teisinio pagrindo.
Įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą priteistino išlaikymo dydį, kurį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovei priteistinas ieškovės su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu susijusių išlaidų atlyginimas - 160 Lt (b.l. 36-37, t. 2), taip pat iš atsakovo valstybei priteistinas apeliacinės instancijos teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas - 6,80 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 160 Lt bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patirtoms išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,80 Lt apeliacinės instancijos teismo patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.