Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-12-11 · Administracinė byla Nr. AS-520-937-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-01Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-11
Bylos Nr.
AS-520-937-13
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00213-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
O. S.
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS520-937/2013Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00213-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, prašymą atsakovui O. S. dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, (toliau – ir pareiškėjas, Agentūra) kreipėsi į teismą su prašymu dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo iš atsakovo O. S..

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė priimti, išaiškino Agentūrai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 19 straipsnio 1 dalį ji turi teisę su prašymu dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo iš atsakovo O. S. kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 19 straipsniu, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 1 ir 9.1 punktų nuostatomis, nustatė, kad administracinėje byloje pareiškėjui Lietuvos valstybei atstovaujanti institucija yra centrinis administravimo subjektas – Agentūra. Teismas darė išvadą, kad administracinė byla pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros, prašymą nėra priskirta Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Nustatęs, kad byla nepriskirtina Panevėžio apygardos administraciniam teismui, teismas konstatavo, jog spręsti paduoto prašymo atitikties ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimams klausimą nėra tikslinga. Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros, prašymą dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo iš atsakovo O. S. atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog Agentūra 2013 m. liepos 25 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo iš atsakovo O. S.. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-4939-643/2013 atsisakė priimti Agentūros prašymą bei nurodė, kad Agentūra turi teisę kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartyje minimuose ABTĮ 15 ir 18 straipsniuose nėra nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai priskiriamos bylos dėl prašymų nagrinėjimo dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju keliamas bylos priskirtinumo klausimas, t. y. kuris teismas – Panevėžio ar Vilniaus apygardos administracinis teismas – turi nagrinėti ginčą.

Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Agentūros, atskirajame skunde ginčija Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ir išaiškino, kad pagal ABTĮ 19 straipsnio 1 dalį Agentūra turi teisę su prašymu dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo iš atsakovo O. S. kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be kompetencijos, nustatytos šio įstatymo 18 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte.

Pagal ABTĮ 2 straipsnio 7 dalį centriniai valstybinio administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinėje byloje pareiškėjui Lietuvos valstybei atstovaujanti institucija – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos – laikytina centriniu administravimo subjektu, t. y. vykdančiu administravimą visoje valstybės teritorijoje.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, skundas nagrinėjamu atveju turi būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pagal administracinių teismų praktiką administracinės bylos dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo, kuriose pareiškėjas yra Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, o atsakovo buveinė nėra Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje, yra nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-568/2013).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Kartu pažymėtina, jog ABTĮ 37 straipsnio 3 dalis numato, jog skundo priėmimo stadijoje teismas privalo padėti pareiškėjui pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, konstatavęs, kad ši byla priskirtina ne Panevėžio, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bei nurodė, jog pagal ABTĮ 19 straipsnio 1 dalį Agentūra turi teisę su prašymu dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo iš atsakovo O. S. kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. liepos 29 d. gautas Agentūros skundas dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo iš atsakovo O. S.. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-4939-643/2013 atsisakė priimti Agentūros skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, bei nurodė, kad Agentūra turi teisę kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje inter alia nustatyta, jog kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Pagal ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais.

Be to, pažymėtina, jog remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi šią konkrečią situaciją, kad pareiškėjo skundas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi nebuvo priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, jog jis priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, siekiant išvengti nepagrįsto pareiškėjo teisės kreiptis į teismą apribojimo, yra pagrindas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pagal priskirtinumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsniu, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė