Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-690-634/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-22
Bylos Nr.
1S-690-634/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
Ž. J.
Advokatai
Kęstutis Betingis
Kategorijos
Byla Nr. 1S-690-634/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus 2015 m. vasario 3 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam Ž. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2008-05-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. – 10 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia –2009-04-14, bausmės pabaiga 2019-02-28.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2015-02-03 nutarimu Nr. 95-66 nutarta nuteistajam Ž. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d. nuteistajam neatlikus 4 metų 28 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2015-01-29) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-03-18 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo Ž. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistojo Ž. J. gynėjas advokatas K.Betingis skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-03-18 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-66, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad pagrindiniai ir svarbiausi lygtinio paleidimo proceso vykdymo bei taikymo subjektai yra Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, jų atliktas darbas, surinkti faktiniai duomenys bei duomenimis pagrįsti sprendimai. Pažymėjo, kad Ž. J. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir įvykdęs socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas bei pateikė prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Tuo tarpu Komisija išnagrinėjusi nuteistojo prašymą pažymėjo, Ž. J., įstatymais nustatytus konkrečius reikalavimus ir sąlygas įvykdė. Nuteistasis, kaip akcentuota Komisijos nutarime, tai darė labai aktyviai ir pavyzdingai, ne kartą skatintas už gerą ir net pavyzdingą elgesį. Tokios išvados yra objektyviai pagrįstos bylos duomenimis. Esant nustatytiems faktiniams duomenims, jų motyvuotai nepaneigus, teismui yra privaloma vadovautis Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos surinkta objektyviai pagrįsta medžiaga ir 2015-02-03 nutarimo Nr. 95- 66 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam Ž. J., išvadomis, todėl teismas privalo patvirtinti Komisijos nutarimą nuteistajam Ž. J. taikyti lygtinį paleidimą. Juolab, kad Kauno apygardos prokuratūros Kaimo apylinkės prokuratūros prokurorė 2015-02-26 atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. J. pritarė Komisijos priimtam nutarimui. Atkreipė dėmesį, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam Ž. J., priešingai nevienkartiniams Komisijos nutarimams taikyti lygtinį paleidimą, teismo netaikomas jau ne pirmą kartą. Toks procesas teismuose yra vykdomas nuo 2013 metų. Mano, jog teismai tik paviršutiniškai ir formaliai nurodo, kad Komisijos nutarimai yra nepakankamai pagrįsti, nors byloje yra pakankamai duomenų teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, rodančių, kad jam paskirtos bausmės tikslai jau yra įgyvendinti, ir nuteistasis pasirengęs grįžti į visuomenę. Šiuo atveju galimai yra pažeista Ž. J. teisė į nešališką teismo procesą, nes Kaišiadorių rajono apylinkės ir Kauno apygardos teismų iki šiol daromos išvados duoda pagrindą manyti, jog teismai iš anksto buvo apsisprendę netenkinti Komisijos nutarimų bei nuteistojo prašymų.

Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, kurie nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir jie visiškai nepaneigia Komisijos nutarime pateiktų pagrįstų ir argumentuotų faktinių duomenų, kurie nustatyti taikant įstatymuose nustatytus reikalavimus ir sąlygas, ir kuriais remiantis pagrįstai padaryta išvada, kad nuteistajam taikytinas lygtinis paleidimas. Akcentuoja, kad teismo motyvai atsisakant patvirtinti Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą Ž. J. yra tie patys, kaip ir anksčiau, t.y. kartojasi. Nuteistojo asmenybės charakteristika, o taip pat nusikaltimo sunkumas, laisvės atėmimo bausmės dydis visą laiką buvo ir yra Komisijos kruopščiai tikrintas, vertinamas ir tinkamai bei pagrįstai įvertintas. Nuteistojo asmenybės charakteristika visą laiką buvo tiktai teigiama, netgi pavyzdinga. Nusikaltimo sunkumo, laisvės atėmimo bausmės didumo pagrindinis vertintojas šioje situacijoje yra įstatymų leidėjas, kuris įstatymuose numatydamas ir įtvirtindamas lygtinį paleidimą ir atitinkamus reikalavimus bei sąlygas, kaip ir nagrinėjamoje byloje, tai jau įvertino ir nusprendė, kad lygtinis paleidimas taikomas padarius ir labai sunkias nusikalstamas veikas bei paskyrus bausmę iki 10 metu nelaisvės.

Pažymėjo, kad atliekant bausmę, bausmės atlikimo vietoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas ne jau įvykdytai nusikalstamai veiklai ir paskirtos bausmės dydžiui, tai jau padarė teismai nagrinėdami baudžiamąją bylą, o nuteistojo veiklos ir veiksmų laisvės atlikimo vietoje kontrolė bei vertinimas, jo elgesys bei kiti reikalavimai ir sąlygos, kurie reglamentuoti bausmių vykdymo įstatyme, ar nuteistasis vykdo šio įstatymo reikalavimus. Tik atlikus atitinkamą paskirtos bausmės minimalią dalį ir tik gerai vykdant bausmių vykdymo įstatyme įtvirtintus reikalavimus bei sąlygas, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Konkrečioje byloje taip ir buvo daroma. Tai yra pagrindinis pataisos namų administracijos ir Komisijos darbas. Nuteistojo Ž. J. veikla, elgesys ir kiti būtini tokiam vertinimui reikalavimai, Komisijos įvertinti įstatymo nustatyta tvarka, rezultatai yra teigiami ir netgi pavyzdingi, o esminių proceso pažeidimų nenustatyta. Tuo tarpu teismas yra įgaliojamas tiktai patvirtinti Komisijos nutarimus arba nepatvirtinti.

Pabrėžė, kad nuteistasis turi sunkių sveikatos problemų, tėvai pensininkai, tėvui P. V. nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, sūnus S. J. serga sunkia galvos smegenų liga, netekęs 60 procentų darbingumo, jiems būtina pastovi rūpestinga bei reikli priežiūra, pastovi globa. Kitų asmenų, išskyrus Ž. J., kurie gali tinkamai pasirūpinti šiais artimaisiais ir rūpintis jų gyvenimo problemomis, nėra. Mano, kad skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra nepagrįsta bei neteisėta, todėl naikintina, o nuteistajam Ž. J. taikytinas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 d. numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl nei Komisijos nutarime padarytos išvados, nei prokuroro atsiliepime išdėstyta pozicija neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Ž. J. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien formaliųjų pagrindų nepakanka. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo metu taikyti nuteistajam Ž. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų efektyvu. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jo elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti, sušvelninus jos atlikimo sąlygas.

Sutiktina su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad byloje yra gana daug Ž. J. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių – nuteistasis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo skatintas 7 kartus, drausmine tvarka nebaustas, anksčiau neteistas, nuo 2012-12-27 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pataisos namuose neturėjo adaptacijos sunkumų. Atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti, tačiau dėl laisvų darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Turi vidurinį išsilavinimą, tačiau pataisos namuose mokėsi bei įgijo avalynės taisytojo ir odinių gaminių taisytojo bei baldų apmušėjo specialybes. Dalyvavo „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo“ programoje, adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę. Neturi teismo priteistų civilinių ieškinių. Socialinius ryšius palaiko su artimaisiais: mama, seserimi, sūnumis bei antrąja žmona. Po paleidimo planuoja gyventi pas tėvus, įsidarbinti UAB „Juredas“ vairuotoju- ekspeditoriumi. Nėra įrodymų, kad jis susijęs su kriminaline subkultūra. Socialinės reabilitacijos programose dalyvauja aktyviai, sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji yra jam naudinga. Dėl padaryto nusikaltimo atsakomybę prisiima bei gailisi. Šiuo metu nusiteikęs pozityviai, daugiau nenusikalsti, o Ž. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Be abejonės, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Šiuo atveju, konstatuotina, kad Ž. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.

Didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju Ž. J. neatlikta bausmės dalis – 4 metai 28 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2015-01-29) dar yra gana didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 10 metų). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, itin pavojingą visuomenei, darytina išvada, kad neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos Ž. J., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti. Nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų, deklaruojama pareiga rūpintis sergančiais tėvais ir sūnumi, dar nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertino nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos lygį, likusios neatliktos bausmės dalį, ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Tuo pagrindu galima teigti, kad nuteistojo gynėjo skunde nurodyti argumentai dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat teismo šališkumo, yra nepagrįsti. Tuo tarpu nuteistojo gynėjo skunde nurodytos Ž. J. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra nepakankamos skundžiamai nutarčiai panaikinti. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-03-18 nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis