- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-03
- Bylos Nr.
- 1S-472-168/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Vagriui, gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamosios N. A. V. gynėjo advokato Antano Cemnolonsko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-20 nutarties, kuria N. A. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. A. V. įtariama pagal LR BK 225 str. 2 d. tuo, kad būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas, vykdydama funkcijas paslaugų viešųjų pirkimų srityje, 2008 - 2009 m. tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje organizuodama baldų pirkimo viešuosius konkursus, savo ir sūnaus L. V. naudai iš IĮ (duomenys neskelbtini) (įm kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko A. V. per minėtos įmonės vadybininką R. V. netiesiogiai du kartus reikalavo kyšio - dvejų spintų ir komodos už išskirtinių sąlygų IĮ (duomenys neskelbtini) sudarymą laimint jo pageidaujamus (duomenys neskelbtini) skyriuje organizuojamus baldų pirkimo viešuosius konkursus. Įgyvendindama sumanymą, 2008 metais, savo gyvenamose patalpose (duomenys neskelbtini) m. ji tiesiogiai, o 2009-01-12 d. sūnaus L. V. gyvenamose patalpose (duomenys neskelbtini) per pastarąjį iš IĮ (duomenys neskelbtini) savininko A. V. netiesiogiai priėmė 5100 Lt bendros vertės kyšį - dvi spintas stumdomomis durimis (ne mažiau 2000 Lt ir 2200 Lt vertės) ir trijų stalčių komodą (ne mažiau 900 Lt vertės). Kyšio reikalavo ir jį priėmė už žinomai neteisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus - minėtų viešųjų pirkimų konkursų laimėjimų organizavimą IĮ (duomenys neskelbtini) naudai, kurio laimėjimus kompetencijos ribose skyriuje organizavo ignoruodama viešųjų pirkimų įstatymo pagrindinius lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus, neužtikrindama viešųjų pirkimų tikslų, paslaugų tiekėjams nesudarydama konkurencingų sąlygų, tuo pažeisdama: Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) 3 str. „Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principai" 1, 2 dalis; Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102) 3 str. 1, 2 dalis; (duomenys neskelbtini) Rokiškio teritorinio skyriaus nuostatų (patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-34, 2005-02-02) II, III, IV skyrius (skyriaus uždaviniai, funkcijos, teisės darbo organizavimas ir valdymas); Pareigybės aprašymo (patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu).
Taip pat, ji įtariama pagal LR BK 228 str. 2 d. tuo, kad būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus direktorės pareigas, vykdydama funkcijas valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - fondo) lėšų administravimo srityje (įmokų surinkimo išieškojimo teisingo išmokų paskyrimo ir mokėjimo), pažeisdama: Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) 3 str. „Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principai" 1, 2 dalis; Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (patvirtintų LR Vyriausybės nutarimu Nr. 86, 2001-01-25) (Žin., 2001, Nr. 10-284) IV skyriaus „Ligos pašalpa" 35, 36, 38 str. VII skyriaus „Pašalpų skyrimas ir mokėjimas" 50, 51, 58, 69, 70 str.; Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (patvirtintų LR Sveikatos ir socialinės apsaugos bei darbo ministrų įsakymu Nr. V-533/A1-189, 2005-06-30) 2, 18, 27, 48, 53-56, 112-117 str.; Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447, 2004, Nr. 171-6295) 30, 31, 36 str. (Fondo valdybos teritoriniai skyriai, jų funkcijos, administravimo įstaigų teisės); (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų (patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-34, 2005-02-02) II, III, IV skyrius (skyriaus uždaviniai, funkcijos, teisės darbo organizavimas ir valdymas); Pareigybės aprašymo (patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu), 2008-12-01 - 2010-02-28 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, siekdama kitiems asmenims -D. P. – M. ir A. N. turtinės, o E. V. - kitokios asmeninės naudos, o būtent: žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.) direktoriaus E. V. į antraeiles pareigas įdarbintos D. P.-M. (nuo 2008-11-24 - Vilniaus skyriaus vadybininke) ir A. N. (nuo 2009-01-09 - Kauno skyriaus vadove) siekia iš fondo žinomai neteisėtai (nes realiai jos bendrovėje nedirbo) gauti didesnes nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpas, bei žinodama tai, kad per privalomą terminą bendrovė fondui neteikia duomenų apie minėtų asmenų priėmimą į darbą jų gaunamas pajamas bei nemoka privalomų įmokų siekdama E. V. prašymu padėti joms gauti didesnes pašalpas, o E. V. padėti pašalinti bendrovėje padarytus darbo trūkumus bei dėl su socialinio draudimo santykiais padarytų pažeidimų jam išvengti atsakomybės, todėl pasinaudodama tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudama jai suteiktomis galiomis ir valdžia, tarnybinę informaciją panaudodama ne visuomenės interesais, o savanaudiškais kitų asmenų naudai tikslais, nepaisydama prievolės tarnybos metu veikti tik jai suteiktų įgalinimų ribose, nedaryti veiksmų, kurių nenumato jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, ignoruodama valstybės deklaruojamus valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų pagrindinius įstatymų viršenybės, nesavanaudiškumo, padorumo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo veiklos principus, neužtikrindama valstybinio socialinio draudimo fondo tikslų įgyvendinimo, - atliko veiksmus, kurių ji neturėjo teisės atlikti: 2008-12-01 - 2010-02-28 E. V. bei netiesiogiai per jį D. P.-M. ir A. N. reguliariai davė žinomai neteisėtus nurodymus dėl reikiamų dokumentų parengimo, tikrovės neatitinkančių duomenų juose nurodymo, jų panaudojimo ir realizavimo bei kontroliavo šių nurodymų įvykdymą, o ir pati tiesiogiai bei į pagalbą pasitelkusi (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistus (tarp jų ir direktorių V. V.) šalino E. V. darbo veikloje padarytus su socialinio draudimo santykiais susijusius pažeidimus bei tarpininkavo, kad dėl bendrovėje jo padarytų pažeidimų (darbo santykiams, valdymo tvarkai ir kt.) nebūtų pradėta administracinių teisės pažeidimų bylos teisena. Tuo pagrindu, darbo sutartyje nurodžius melagingas žinias apie tai, kad neva dirbančioms specialistėms bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis t.y. vadybininkei D. P. – M. - 5000 Lt, o A. N. (atgaline 2009-01-09 data parengus pareiškimą dėl priėmimo į darbą) - 3600 Lt; darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodžius melagingus duomenis apie joms išmokėtus atlyginimus už neva atliktą darbą; (duomenys neskelbtini) skyriui pateikus prašymus joms skirti motinystės (tėvystės) pašalpas ir taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį, o E. V. minėtam skyriui pateikus UAB(duomenys neskelbtini) melagingus duomenis apie tai, kad pareiškėjos turi teisę gauti atitinkamo dydžio motinystės pašalpas, tokiu būdu suklaidinus (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistus, nuo jų nuslėpus nepagrįstai atsiradusią turtinę teisę į fondo motinystės (tėvystės) pašalpoms skirtų lėšų įgijimą ir didesnių nei realiai joms priklauso lėšų gavimą - pastarosioms sudarė sąlygas žinomai neteisėtai kiekvienai gauti didelės (daugiau kaip 250 MGL - 32.500 Lt) vertės motinystės (tėvystės) pašalpas; taip pat neatliko savo tiesioginių pareigų, kurias privalėjo ir turėjo realią galimybę atlikti: žinodama, kad per UAB (duomenys neskelbtini) D. P.-M. ir A. N. neteisėtai kuriama turtinė teisė į fondo motinystės (tėvystės) pašalpas, tyčia nesiėmė (duomenys neskelbtini) uždavinius užtikrinančių priemonių dėl teisingo socialinio draudimo išmokų paskyrimo, mokėjimo, fondo administravimo įstaigų kompetencijai priklausančių pažeidimų nustatymo, padarytos žalos išieškojimo ir kaltiems asmenims poveikio priemonių taikymo; 2009-06-22 - 2010-04-29 (duomenys neskelbtini) m. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, siekdama E. V. turtinės naudos, o būtent: žinodama, kad nuo 2009-06-22 sūnus E. V. ruošiasi vilkinti jo atleidimą iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) (Vilniaus m.), todėl rengiasi neteisėtai (dėl anksčiau buvusios rankos riešo traumos) gauti nedarbingumo pažymėjimą bei socialinio draudimo išmokas, o po 2009-06-22 nedarbingumo pažymėjimo jam išdavimo (VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės asmens sveikatos priežiūros centre - toliau VŠĮ (duomenys neskelbtini)) suprasdama, kad jis apsimetinėja sergančiu bei 2009-06-26- 2010-03-31 tariamo nedarbingumo metu sistemingai pažeidinėja laikinai nedarbingu pripažinto asmens privalomas elgesio taisykles t.y. gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti sveikatos bei darbingumo; nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir slaugos procedūrų bei elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti nedarbingumo trukmę (vaikšto nuo rankos nusiėmęs gipsą, dirba fizinius darbus, važinėja vairuodamas motociklą, keliauja po Lietuvą ir Skandinavijos šalis), jo prašymu siekdama padėti įgyvendinti sumanymą, todėl pasinaudodama tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudama jai suteiktomis galiomis ir valdžia, tarnybinę informaciją panaudodama ne visuomenės interesais, o savanaudiškais E. V. tikslais, nepaisydama prievolės tarnybos metu veikti tik jai suteiktų įgalinimų ribose, nedaryti veiksmų kurių nenumato jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, ignoruodama valstybės deklaruojamus valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų pagrindinius įstatymų viršenybės, nesavanaudiškumo, padorumo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo veiklos principus, atliko veiksmus, kurių ji neturėjo teisės atlikti: 2009-06-26 gydytojui V. J. jos prašymu E. V. išdavus nedarbingumo pažymėjimą (nedalyvaujant pacientui ir jo neapžiūrėjus), ji sūnui sudarė galimybę pateisinti neatvykimo į darbą priežastį ir sukūrė pagrindą jam skirti ligos socialinio draudimo pašalpą, nors žinojo, kad sveikatos tikrinimo laikotarpiu jis apsimeta sergančiu ir yra darbingas; 2009-07-17 gydytojui V. J. jos prašymu E. V. pratęsus nedarbingumo pažymėjimą (nedalyvaujant pacientui ir jo neapžiūrėjus), ji sūnui sudarė sąlygas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą; 2009-07-31 gydytojui V. J. jos prašymu E. V. pratęsus nedarbingumo pažymėjimą (dalyvaujant pacientui), ji sūnui sudarė sąlygas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą; 2009-08-07 gydytojui V. J. jos prašymu E. V. pratęsus nedarbingumo pažymėjimą (nedalyvaujant pacientui ir jo neapžiūrėjus), ji sūnui sudarė sąlygas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą; 2009-08-04 į UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniu būdu ji E. V. prašymu išsiuntė jo nedarbingumo pažymėjimą, tuo sūnui sudarė galimybę pateisinti jo neatvykimo į darbą priežastį; 2009-08-21 gydytojui V. J. dėl jos ankstesnio poveikio E. V. pratęsus nedarbingumo pažymėjimą (dalyvaujant pacientui), ji sūnui sudarė sąlygas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą; iki 2009-10-19 (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajai specialistei (nedarbingumo kontrolei) R. M. davė žinomai neteisėtą nurodymą 2009-10-19 VŠĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos (toliau - GKK) posėdyje patvirtinti nedarbo išmokų mokėjimo E. V. pagrįstumą, tuo pastarajam sudarė sąlygas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą; iki 2009-11-13 gydytojų jos prašymu E. V. pratęsus nedarbingumo pažymėjimą (nedalyvaujant pacientui ir jo neapžiūrėjus), ji sūnui sudarė sąlygas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą; 2009-11-23 gydytojui V. J. dėl jos ankstesnio poveikio E. V. pratęsus nedarbingumo pažymėjimą (dalyvaujant pacientui), ji sūnui sudarė sąlygas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą; nuo 2009-12-14 klaidino (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistę (nedarbingumo kontrolei) A. J. dėl nuo 2009-06-22 E. V. mokamų nedarbo išmokų pagrįstumo, tuo ji sūnui sudarė sąlygas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą; 2009-12-28 gydytojui V. J. dėl jos ankstesnio poveikio E. V. pratęsus (išdavus naują) nedarbingumo pažymėjimą (dalyvaujant pacientui), tokiu būdu ji sūnui sudarė sąlygas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą; 2010-02-11 - 2010-03-31 VŠĮ (duomenys neskelbtini) gydytojams jos prašymu E. V. pratęsus nedarbingumo pažymėjimą (po rankos operacijos ir nedalyvaujant pacientui), tokiu būdu ji sūnui sudarė sąlygas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą iki 2010-03-31 (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajai specialistei (nedarbingumo kontrolei) R. M. davė žinomai neteisėtą nurodymą 2010-03-31 VŠĮ (duomenys neskelbtini) GKK posėdyje patvirtinti nedarbo išmokų mokėjimo E. V. pagrįstumą tokiu būdu pastarajam sudarė sąlygas iki 2010-04-29 pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą 2009 spalio - 2010 kovo mėn. darė poveikį (savo tarnybine padėtimi bei įtaka) VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės medicininės priežiūros gydytojų konsultacinės komisijos nariams, kurie 2009-10-19 ir 2010-03-31 posėdžių metu palankiai vertino E. V. gydymo bei darbingumo rezultatus ir pratęsė gydymo trukmę, tuo sudarė sąlygas tęsti laikino nedarbingumo laiką ir gauti nedarbingumo išmokas; neatliko savo tiesioginių pareigų, kurias privalėjo ir turėjo realią galimybę atlikti: neužtikrino valstybinio socialinio draudimo uždavinių įgyvendinimo, skyriaus specialistų funkcijų bei pareigų vykdymo; skyriuje netinkamai organizavo bei vykdė tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas valdymo funkcijas, netinkamai kontroliavo kaip jie vykdomi; netinkamai vadovavo, organizavo, koordinavo ir kontroliavo skyriaus darbą nedarbingumo pažymėjimų išdavimo, tęsimo, o taip pat laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumo bei pagrįstumo srityje; nesiėmė priemonių kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų išieškomos nepagrįstai išmokėtos Fondui priklausančios socialinio draudimo išmokos; sprendžiant sūnaus E. V. socialinio draudimo klausimus nenusišalino nuo tarnybinių pareigų vykdymo, tuo sudarė sąlygas atsirasti viešųjų ir privačių interesų konfliktui bei korupcinėms nusikalstamoms veikoms. Tokiais tyčiniais neteisėtais savo veiksmais ignoruodama tarnybinę veiklą reglamentuojančius norminius teisės aktus pažeidė valstybės deklaruojamus valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos principus (įstatymų viršenybės, nesavanaudiškumo, padorumo), piliečiams formuodama įstatymų nepaisymo ir savivalės nuostatas, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino valstybės bei valstybinės institucijos, atliekančios visuomenei svarbų valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų administravimą prestižą visuomenėje bei akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, o turtinę žalą patyrė (duomenys neskelbtini) valdyba.
Įtariamoji N. A. V. buvo sulaikyta LR BPK 140 str. tvarka 2010-05-18. 2010-05-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajai N. A. V. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui.
Įtariamosios N. A. V. gynėjas advokatas Antanas Cemnolonskas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-20 nutartį. Nurodo, kad nutartis neteisėta, todėl naikintina. Teigia, kad N. A. V. suimta tik todėl, kad ji užima (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vadovo postą. Tačiau jau priimdamas nutartį dėl suėmimo skyrimo, teismas žinojo, kad yra prokuroro kreipimasis dėl N. A. V. nušalinimo nuo užimamų pareigų. Mano, kad nušalinus N. A. V. nuo užimamų pareigų, nebelieka vienintelio teismo nurodyto suėmimo skyrimo pagrindo, kad ji, būdama laisva, pasinaudodama savo užimamomis pareigomis, gali trukdyti procesui. Tuo labiau, kad ir nutartis dėl N. A. V. nušalinimo nuo pareigų surašyta tais pačiais motyvais, kaip ir nutartis, kuria jai skirtas suėmimas. Gynėjas skunde nurodo, kad N. A. V. nušalinus nuo užimamų pareigų, ji nebegalės trukdyti procesui, dėl ko, nebelieka ir suėmimo skyrimo pagrindo. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje duomenų, kad N. A. V. pati ar per kitus asmenis galėtų bandyti paveikti liudytojus ar kitus galimus įtariamuosius, nėra, apie tokių duomenų buvimą teismas nenurodė ir savo nutartyje. Tokiu būdu mano, kad teismo nurodytas pagrindas, kad N. A. V. trukdys procesui, nepagrįstas bylos duomenimis. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad N. A. V., būdama laisva, gali daryti poveikį kitiems galimiems įtariamiesiems. Teigia, kad suėmimo N. A. V. skyrimo metu niekam daugiau įtarimai nebuvo pareikšti, o kalbėti apie kokius tai galimus įtariamuosius, kurie kol kas nenustatyti ir kuriems N. A. V. gali daryti poveikį, ir dėl to reikia ją laikyti suimtą, nėra jokio pagrindo. Nurodo, kad teismas, skirdamas N. A. V. suėmimą, nurodė, kad tai daroma ir siekiant užtikrinti, kad netrukdomai būtų galima atlikti pirminius būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tačiau šioje byloje yra sudaryta tyrimo grupė, todėl pirminiams tyrimo veiksmams atlikti mėnesio nereikia. Be to, iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad pirminiai tyrimo veiksmai jau yra atlikti. Esant nurodytoms aplinkybėms laikoma, kad N. A. V. suėmimas paskirtas nepagrįstai. Be to, paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, prokuroras gali ją įpareigoti nebendrauti bei neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis, o tai pašalintų galimybę N. A. V. daryti jiems kokią nors įtaką.
Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamosios N. A. V. gynėjo advokato Antano Cemnolonsko skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-20 nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas N. A. V. paskirta pagrįstai, esant BPK 122 str. numatytam pagrindui bei sąlygoms. Byloje surinkti duomenys, t. y. protokolas – pareiškimas, tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai, kratų ir objektų apžiūrų, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai ir kita bylos medžiaga leidžia teigti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamoji N. A. V. padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Nors skundžiamoje nutartyje nenurodytas konkretus kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo pagrindas (nurodytas tik BPK 122 str.), tačiau iš nutarties turinio matyti, kad įtariamajai N. A. V. suėmimas paskirtas būtent LR BPK 122 str. 1 d. 2 p., 3 d. numatytu pagrindu, t.y. kad įtariamoji trukdys procesui. Apylinkės teismas, paskirdamas N. A. V. kardomąją priemonę – suėmimą šiuo pagrindu, nutartyje pakankamai išsamiai motyvavo šio pagrindo pagrįstumą. Šį kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrindą pagrindžia byloje esantys duomenys, iš kurių vienas - liudytojo G. K. parodymai. Iš jų matyti, jog įtariamoji pati ir per kitą asmenį darė poveikį liudytojui. Tai rodo, kad būdama laisvėje įtariamoji pati ar per kitus asmenis gali ir toliau bandyti paveikti liudytojus, įtariamuosius, kitus asmenis bei kitaip trukdyti procesui, nes į jai inkriminuojamų veikų darymą yra įtraukti kelių įmonių atstovai, įtariama, kad buvo suklastotas nenustatytas kiekis dokumentų, susijusių su viešaisiais pirkimais, motinystės pašalpų ir nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimu. Taigi, BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas suėmimo paskyrimo pagrindas yra patvirtintas šiuo metu byloje surinktais faktiniais duomenimis. N. A. V. įtariama padariusi dvi tyčines, apysunkes nusikalstamas veikas, už kurias įstatymas numato griežtesnes nei vienerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmes. Nors įtariamoji turi pastovią gyvenamąją vietą, neteista, yra ištekėjusi, tačiau tyčinių veikų, kurių padarymu įtariama N. A. V., sunkumas ir pavojingumas, taip pat įtariamajai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, įtariamosios užimamos pareigos, taip pat tai, kad dar nėra atlikti pirminiai būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, tame tarpe su asmenimis, kurie iki N. A. V. suėmimo buvo jai pavaldūs ar kitaip priklausomi nuo jos priimamų ar įtakojamų sprendimų, leidžia pagrįstai manyti, kad būdama laisvėje N. A. V. gali trukdyti procesui.
Skundo argumentai apie tai, kad nušalinus N. A. V. nuo užimamų pareigų, nebelieka vienintelio teismo nurodyto suėmimo skyrimo pagrindo, kad ji būdama laisva, pasinaudodama savo užimamomis pareigomis gali trukdyti procesui, laikomi nepagrįstais. Įtariamajai N. A. V. taikyta procesinė prievartos priemonė, numatyta LR BPK 157 str. kardomąja priemone nelaikoma, jai paskirti netaikytini tokie pagrindai ir sąlygos, kaip kardomajai priemonei – suėmimui (BPK 122 str.). Be to, įtariamąją N. A. V. ne su visais liudytojais ir įtariamaisiais sieja vien darbiniai santykiai. Proporcingumo principo taikymas taikant šią kardomąją priemonę ir procesinę prievartos priemonę pažeistas nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio apylinkės teismo nutartyje išdėstytais motyvais konstatuojant, kad yra sąlygos N. A. V. taikyti kardomąją priemonę – suėmimą bei, kad šiame bylos tyrimo etape švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, o būtent, siekti užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą.
Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas – N. A. V. paskirta nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nuta r ė:
Suimtosios N. A. V. gynėjo advokato Antano Cemnolonsko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-20 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.