Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jo L. Š. , gimusio (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vio, Lietuvos Respublikos pi­liečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 15 d., apie 0³⁰ val., gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), L. Š. sulaikomas nevykdė Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK tyrėjo M. Z. , einančio jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, reikalavimo ištraukti rankas iš po savęs, kad jos būtų matomos ir sudėti jas už nugaros, stangrino rankas, muistėsi, kišo rankas po savimi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. Š. teisme kaltės pagal jam pareikštą administracinį kaltinimą nepripažino ir paaiškino, kad pas V. buvo jis ir S. T. , paskui atvažiavo M. K. ir A. M. . Atvažiavęs A. iš karto puolė ant jo, susistumdė, apsimušė, nes jis nepagarbiai elgėsi tik atvažiavęs. Konfliktas vyko pas V. namuose, jie mušėsi dviese. Kas kvietė policiją nežino, jis jau miegojo, nes kitą dieną reikėjo vykti į darbą. Jį pažadino pareigūnas, purtė elektra, liepė duoti surakinti rankas. Visiems uždėjo antrankius ir išvežė į policiją, tik namo šeimininkas gulėjo ant grindų, M. nebuvo. Jį pareigūnai apklausinėjo apie įvykį, bet nieko neužrašė, dėl muštynių jam išketa baudžiamoji byla. Dėl nuobaudos skyrimo savo prašymų bei siūlymų nepateikė.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Teisme liudytoja apklausta policijos pareigūnė M. G. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie sumuštą žmogų (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu nukentėjusysis nurodė buvęs pas V.. Nuvykus į V. namus ilgai beldėsi į duris, viduje buvę asmenys pasakė jog neįsileis, todėl buvo susisiekta su budėtoju ir gautas leidimas laužti duris. Išsikvietė gaisrinę, pastiprinimą iš policijos, atvyko kolegos B. ir T.. Gaisrininkams išpjovus duris, T. stebėjo už namo, kad kas nors nepabėgtų, ji liko prie įėjimo į namą, o Z. ir B. įėjo į vidų. Girdėjo kolegų reikalavimus traukti rankas iš kišenės, iš vidaus sklido triukšmas, bildesys ir riksmai. Kai asmenis sulaikė ji užėjo į vidų, matė kaip keturi asmenys buvo surakinti antrankiais.

Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. Z. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog sumuštas M., jis laukia (duomenys neskelbtini). Ten nuvykus nukentėjusysis paaiškino, jog jį užpuolė sugėrovai, jam buvo lūžusi ranka, jis neturėjo striukės, telefono. Nurodė, kad buvo sumuštas (duomenys neskelbtini), kaip atrodė jį sumušę asmenys. Nuvykus nurodytu adresu matė, kad antrame namo aukšte dega šviesa, viduje buvo 3-4 asmenys. Pradėjus belsti vienas nusileido pasikalbėti, pašvietė su prožektoriumi, jis buvo tamsaus gymio, toks, kaip nurodė M., jis atsidarė langą ir sakė, kad neturime teisės patekti į patalpą. Tada jie patys išsikvietė policiją ir pranešė, kad braunamės į vidų. Jis su kolegomis apsupo pastatą, kad neišsilakstytų, beldė, bet į reikalavimą atidaryti duris nereagavo. Tada išsikvietė gaisrininkus, jie išpjovė duris ir pateko į patalpą. Viduje šviesa buvo tik antrame aukšte. Apžiūrint patalpas besileidžiantis laiptais V. atsisakė nulipti į apačią, jis tamsoje laikė dešinę ranką kelnių kišenėje, todėl buvo paprašyta ištraukti ranką iš kelnių kišenės ir ateiti, bet jis nepakluso, o paėmus jį už rankos, pradėjo muistytis. Name buvo keturi asmenys, visi jie buvo sulaikyti, Š. - paskutinis. Sulaikymo metu jis Š. davė komandą ištraukti rankas iš po savęs, o pastarasis apsimetė, kad nesupranta, su juo dėl girtumo buvo galima normaliai susikalbėti. Prie Š. priėjo kolega, reikalavo, kad jis trauktų rankas iš po savęs, bet nepakluso, todėl buvo panaudotas „tazeris“ ir uždėti antrankiai.

Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. B. parodė, kad gaisrininkams išpjovus duris, pateko į vidų ir „skanavo“ patalpas. Iš antro aukšto nusileido V., jam buvo duota komanda gultis, kurios jis nevykdė, antrame aukšte Š. nevykdė reikalavimų, T. taip pat buvo, bet jis su juo nekontaktavo. Atvyko tirti nusikalstamos veikos dėl kūno sužalojimo, nes kolegos sakė, jog asmenys bendrauja pro langą, o durų neatidaro. Buvo prieš V. naudojamos specialios priemonės – „tazeris“, jis iš antro aukšto vedė T. ir dar kitą asmenį.

Teisme liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad lapkričio 14 dienos vakare, apie 22 valandą, atvyko su K. susitikti su draugais, kvietė V.. Ten buvo dar du jo draugai, kurių nepažinojo. Gal už pusės valandos Š. pradėjo jį provokuoti priekabiaudamas prie jo aprangos, kibo į atlapus, todėl jis Š. paguldė ant grindų. Po to vėl viskas buvo gerai, kol apie 23 valandą išėjo parūkyti. Tada T. norėjo pulti ant jo, draugai jį ramino, po to T. jam smogė, jis sugriebė T. ir su juo apvirto, tada jam ir lūžo ranka. Tuo metu Š. jam smūgiavo į galvą, jis stodamasis „išsinėrė“ iš striukės ir pabėgo. Nubėgęs pas kaimyną iškvietė policiją. Kas vyko atvykus policijai, nežino, nes išvyko į ligoninės priėmimo skyrių dėl lūžusios rankos.

Teisme liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad jis ten nuvyko jau būdamas neblaivus, visi kartu gėrė, jis prisigėrė pirmas ir jokių konfliktų nematė.

Tyrėjo M. Z. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad antrame namo aukšte buvo sulaikomas L. Š. , kuris nevykdė jo, kaip policijos pareigūno, teisėtų reikalavimų ištraukti rankas iš po savęs, kad jo rankos būtų matomos, kad jose nėra pavojingų daiktų, suglausti rankas ir jas laikyti už nugaros, kad būtų galima uždėti antrankius. L. Š. stangrino rankas, muistėsi, kišo rankas po savimi, dėl ko buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „tazer“. L. Š. buvo sulaikomas todėl, kad atitiko nukentėjusiojo nurodytus jį sumušusio asmens požymius. (b.l. 5-6).

Surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad pažeidėjas L. Š. nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų einant jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, jo veika atitinka ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo sudėtį, nu­ma­ty­to Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjo girtumas nepatvirtintas jokiomis leistinomis priemonėmis.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. Š. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., ir paskirti administracinę nuobaudą – baudą 115 Eur (šimtą penkiolika eurų).

Išaiškinti L. Š. , kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK). Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 str. 3 d. numatyta teisė kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 3 d.).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.