Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų Edmundo Jaro (pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę Nr. 2-102-198/2007 bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė CK 3.59 str., 3.60 str., 3.72 str., 3.123 str., 6.250 str. pagrindais prašo santuoką, sudarytą su atsakovu 1991 rugpjūčio 3 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje nutraukti dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę Š. Nepilnamečio sūnaus E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatyti su ja, motina A. Š. Priteisti iš atsakovo 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti jai, kaip sutuoktinei, išlaikymą po 100 Lt, mokamą kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Padalinti santuokos metu įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisiant 2/3 dalis buto, 18 533 Lt vertės, o atsakovui 1/3 dalį buto, 9266 Lt vertės. Tačiau prašo jai, ieškovei, natūra priteisti visą butą, įpareigojant ieškovę atsakovui išmokėti 9266 Lt už jo buto dalį kompensaciją. Priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ieškovė nurodo, kad atsakovas yra neištikimas, prieš penkerius metus susirado kitą moterį, visiškai paliko šeimą. Atsakovas iš buto išsivežė visus savo daiktus, tačiau uždraudė jai ir sūnui naudotis buto didžiuoju kambariu, kurį užrakino. Šiuo metu atsakovas gyvena su kita moterimi R. Š. Sūnaus išlaikymui ieškovė iš atsakovo jau yra prisiteisusi išlaikymą. Ieškovė su sūnumi gyvena buto mažajame 12 kv. m. kambaryje. Kadangi atsakovas turi kitą šeimą, turi kur gyventi ir atskirai gyvena jau penkerius metus, ir atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, ieškovė prašo priteisti jai visą butą natūra, o atsakovui iš jos priteisti piniginę kompensaciją. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo neištikimybės, kuri tęsiasi penkerius metus, patyrė dvasinių išgyvenimų. Atsakovas penkerius metus negyvendamas bute, neleidžia naudotis didžiuoju buto kambariu, tokiu savo elgesiu siekia sudaryti nepalankias gyvenimo sąlygas jai ir sūnui, dėl to ji jaučia diskomfortą, nepatogumus. Patirtą neturtinę žalą vertina 6000 Lt (po 1200 Lt už kiekvienus metus arba po 100 Lt už kiekvieną mėnesį, kai atsakovas paliko šeimą). Ieškovė nurodo, jog jos gaunamos pajamos yra minimalios, papildomai dirbti ir užsidirbti neturi galimybių, nes turi skirti laiko sūnui, jo pamokų ir elgesio kontrolei. Sprendžiant išlaikymo ieškovei dydžio klausimą prašo atsižvelgti į tai, kad su atsakovu santuokoje yra 15 metų, iš kurių jis penkerius metus gyvena atskirai. Tuos penkerius metus atsakovas savo gaunamas pajamas naudoja išimtinai savo asmeniniams interesams ir kitai šeimai. Todėl iki sūnaus pilnametystės ieškovė prašo priteisti jai išlaikymą po 100 Lt kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 330 str.).

Atsakovas apeliantas pagrįstai ir teisingai nurodo, kad apylinkės teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį dalyje, kuriuo visą ginčo, butą, kuris yra jų šeimos ir jungtinės nuosavybės teise jiems abiems priklausantis turtas bei jam nustatęs priklausančią mažesnę turto dalį – tik 1/3 dalį ginčo buto ir už tai priteisęs 9266 Lt (1/3 buto vertės) kompensaciją (viso buto vertė yra 27 800 Lt), yra iš dalies nepagrįstas ir neteisėtas, kaip neatitinkantis įstatymo (CK 3.123 str.) nuostatų (kitoje dalyje jis sprendimo neskundžia, ieškovė sprendimo neskundžia). Nors apeliantas sprendimą dalyje dėl buto padalijimo prašo panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – butą padalinti natūra, tačiau pagal keliamą reikalavimą, sprendimas keistinas, padalijant ginčo butą tarp šalių natūra, kaip sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, kurio kiekvieno sutuoktinio dalys, kaip nustato, preziumuoja įstatymas yra lygios (CK 3.117 str. ir CK 3.87, 3.82, 3.84, 3.85 str.). Šis turtas, esant ginčui, dalijamas teismo sprendimu (CK 3.100 str., 3.116 str.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pirmiausia turi būti dalijama laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.127 str.) ir, jei yra galimybė (CK 4.6 str.), toks turtas visada dalijamas natūra. Nukrypti nuo turto dalijimo lygių dalių principo atvejus nustato įstatymas (CK 3.123 straipsnis). Pagal CK 3.123 str. 1 d., teismas gali tai daryti, būtent, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, tačiau šioje byloje su ieškove lieka gyventi tik vienas nepilnametis vaikas, kuriam atsakovas teikia išlaikymą. Atsižvelgiant į sutuoktinio sveiktos būklę ir turtinę padėtį, ieškovė yra darbinga, jos sveikata yra gera, ji gali dirbti, ji dirba ir gauna atitinkamą atlyginimą. Nukrypimą nuo lygių dalių principo dalijant bendrąjį sutuoktinių turtą, galima taikyti, jei nustatomos dar ir aplinkybės, numatytos CK 3.123 str. 2–4 dalyse, tačiau šioje byloje tokos aplinkybės irgi nenustatytos, jų nėra. Aplinkybių, sudarančių pagrindą dalijant bendrą sutuoktinių turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, iš esmės sprendime nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Byloje pirmosios instancijos teismas šiuo sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo jai, kaip sutuoktinei, priteisimo ir neturtinės žalos priteisimo, o ieškovė šio sprendimo neskundžia. Vieno nepilnamečio vaiko gyvenimas kartu su ieškove nėra pakankama aplinkybė didinti ieškovei priteistino turto dalį, tuo labiau priteisti visą butą natūra ieškovei, kaip nepagrįstai nusprendė apylinkės teismas, kai atsakovas kito būsto neturi ir nesutinka gauti kompensaciją už jam priklausančio dalijamo buto dalį. Ieškovė nepateikė tokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą skirti jai didesnę turto dalį (CPK 178 straipsnis), jų nesurinko ir pirmosios instancijos teismas. Sprendime visiškai nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas turi kitą gyventąjį plotą (vietą) arba, kad jam šis butas, tai yra, vienas buto kambarys, kuriame jis laiko savo daiktus, nereikalingas, nes esą jis mažai būna sutuoktiniams priklausančiame ginčo bute, nėra pagrįstas įrodymais ir įstatymais. Byloje iš tikrųjų nustatyta, kad atsakovas jokios kitos nuosavybės, būtent, būsto neturi (tai žino ir pripažįsta ir pati ieškovė). Esant tokiems įrodymams ir nustatytoms bylos aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, kurios nurodytos aukščiau ir taikomos dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokos metu ir yra bendras jų turtas. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl ginčo buto padalijimo keistinas padalijant jį natūra ir taip, kaip pašo atsakovas apeliantas, dalijant butą idealiomis dalimis po lygiai, po ½ dalį buto kiekvienam sutuoktiniui (į kiekvieną kambarį yra atskiras įėjimas, kambariai nėra pereinami). Atsakovas savo valia daro ieškovei nuolaidą, nes prašo jam priteisti mažesnįjį kambarį – 12,02 kv. m. ploto, o ieškovei priteisti didesnįjį kambarį 15,89 kv. m. ploto, neprašydamas už tai jokios kompensacijos (b. l. 19, 18, buto planas ir patalpų išsidėstymas) ar nuomos mokesčio. Į taip dalijamo buto kambarius šalys turi atskirus įėjimus, o kitos patalpos šalims paliekamos bendrai naudotis, tai yra tambūras ir tualetas, kaip ir sieninė spinta. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, ginčo butas dalijamas pusiau, o ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, iš šalių lygiomis dalims priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 str.) valstybei – po 12,80 Lt. Žyminis mokestis 417 Lt, kuris susidaro nuo atsakovui priteisiamo turto – buto ½ vertės (27 800 : 2 = 13 900 Lt.), o esant ieškovei atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų (jai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba) priteisiama iš atsakovo valstybei, o advokato pagalbos išlaidos negali būti nepriteisiamos atsakovui iš ieškovės. Kitoje dalyje sprendimas neskundžiamas ir lieka galioti.

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti.

Butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti tarp A. Š. ir A. Š. pusiau ir priteisti kiekvieno jų nuosavybėn po ½ buto.

Nustatyti butu naudojimosi tvarką ir paskirti naudotis buto patalpomis taip:

A. Š. , a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis kambariu indeksas 187 – 15,89 kv. m. ploto, A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis kambariu indeksas 188 – 12,02 kv. m. ploto, o patalpas : tambūrą indeksas 188 – 1 2,88 kv. m., tualetą indeksas 188 –2 1,12 kv. m. ir sieninę spintą indeksas 187a 1,35 kv. m. šalims paskirti bendrai naudotis.

Priteisti iš A. Š. ir A. Š. kiekvieno po 12,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą ir priteisti iš A. Š. į valstybės biudžetą 417,00 Lt žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.